Vokietijoje ir Nyderlanduose vykusiame 2025 m. pasaulio moterų rankinio čempionate triumfavo Norvegijos rinktinė. Dabar norvegėms vėl priklauso visi svarbiausi titulai. 2024 m. Norvegijos rankininkės tapo olimpinėmis čempionėmis, pernai jos triumfavo ir Europos čempionate.
Roterdame vykusiame finale Norvegijos rankininkės po atkaklios kovos 23:20 įveikė Vokietijos rinktinę ir pasaulio čempionių titulą susigrąžino po 4 metų pertraukos. Vokietijos rinktinė medalius pasaulio čempionate iškovojo net po 18 metų pertraukos.
Bronzą laimėjo Prancūzijos rankininkės. Pasaulio čempionių titulą praradusios prancūzės mažajame finale tik po pratęsimo 33:31 įveikė čempionato šeimininkę Nyderlandų rinktinę.
Norvegijos rankininkės pasaulio čempionėmis tapo jau penktą kartą istorijoje. Skandinavijos atstovės pagal šį rodiklį nusileidžia tik Rusijos rinktinei, kuri paveldėjo dar ir Sovietų Sąjungos rinktinės pasiektus laimėjimus ir savo sąskaitoje turi 7 titulus.
Norvegės pirmauja pagal iš viso iškovotų pasaulio čempionato medalių skaičių: 5 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos.
Rankinio legenda baigė karjerą rinktinėje
Net septynis medalius norvegėms padėjo iškovoti legendinė vartininkė Katrine Lunde. Geriausia šių metų pasaulio čempionato vartininke vėl išrinkta 45-erių metų K. Lunde paskelbė, kad jau baigia karjerą nacionalinėje komandoje.
Dar 2002 m. Norvegijos rinktinėje debiutavusi K. Lunde laimėjo net 21 medalį – penkis olimpinėse žaidynėse, septynis pasaulio ir devynis Europos čempionatuose. Rankinio legenda tapo triskart olimpine, triskart pasaulio ir septynis kartus Europos čempione.
Geriausia ir rezultatyviausia šių metų pasaulio čempionato rankininke tapo norvegė Henny Reistad, per 9 rungtynes pelniusi 55 įvarčius.
Lietuves įveikusios varžovės užfiksavo rekordą
Pasaulio čempionate, kuriame iš viso žaidė 32 komandos, debiutavo trys rinktinės – Egipto, Šveicarijos ir Farerų salų. 17 vietą užėmusios Farerų salos tapo mažiausia šalimi, dalyvavusia pasaulio čempionate.
Farerų salų rankininkės lemiamoje pasaulio čempionato atrankos dvikovoje pranoko Lietuvos rinktinę. Šių metų balandį vykusiose rungtynėse Farerų salų rinktinė laimėjo namuose 36:26. Atsakomosiose rungtynėse Jonavoje lietuvės laimėjo 30:29, tačiau pergalės minimaliu skirtumu nepakako revanšui.
Lietuvos moterų rankinio rinktinė pasaulio čempionate yra žaidusi vienintelį kartą. 1993 m. Norvegijoje vykusiame čempionate lietuvės užėmė 13 vietą.
Lietuvės yra palikę žymų pėdsaką pasaulio čempionatuose
Per visą istoriją net šešios Lietuvos rankinio auklėtinės yra iškovojusios pasaulio čempionato medalius, dvi lietuvės tapo ir pasaulio čempionėmis.
Atstovaudamos Sovietų Sąjungos rinktinei, pirmosios medalius laimėjo Kauno „Žalgirio“ rankininkės Rita Zailskaitė-Jasikevičienė ir Anelė Lasickaitė-Gončarova, iškovojusios bronzą 1973 metais. 1975 m. sidabrą laimėjo Aldona Česaitytė-Nenėnienė. „Žalgirio“ gretose žaidusi A. Nenėnienė kartu su Vilniaus „Eglės“ atstove Sigita Mažeikaite-Strečen, sidabrą laimėjo ir 1978 m. pasaulio čempionate.
1982 m. S. Strečen tapo pasaulio čempione. 1990 m. pasaulio čempionės titulą iškovojo ir „Eglės“ atstovė Aušra Miklušytė-Fridrikas.
1999 m. A. Fridrikas kartu su Rima Sypkuviene tapo pasaulio čempionato prizininkėmis jau atstovaudamos Austrijos rinktinei. A. Fridrikas dviejuose pasaulio čempionatuose iš eilės – 1999 ir 2001 m. – buvo išrinkta geriausia čempionato rankininke, o 1999 m. buvo tituluota ir geriausia pasaulio metų rankininke.
Pasaulio moterų rankinio čempionatas yra vykęs ir Lietuvoje. 1975 m. Vilniaus sporto rūmuose buvo sužaista 12 rungtynių. Vilniuje vyko pasaulio čempionato A grupės rungtynės bei galutines vietas išsidalijo dėl 7-9 ir dėl 10-12 kovojusios rinktinės.
rankinis.lt
