
Marytė Marcinkevičiūtė
Tradiciniame 34 kartą surengtame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo 9231 sportininkas iš 25 valstybių.
Buvo pagerbiami 1991-aisiais sausio 13-osios naktį žuvę Lietuvos laisvės gynėjai, sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Žuvo 14 gynėjų, o buvo sužeista daugiau nei tūkstantis beginklių žmonių.
Laisvės gynėjai bus pagerbti ir bėgimuose Vašingtone, Los Andžele, Kopenhagoje, Berlyne, Stokholme, Amsterdame, Tenerifėje, Alikantėje, Madride, Liuksemburge, Briuselyje, Tartu, Sakartvele, Izraelyje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Laisvės dvasia gyva
Pagarbos Bėgimas pradėtas organizuoti 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines ir įveikiant simbolinę 9 kilometrų distanciją nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.
Pagrindinis šio bėgimo iniciatorius – tuometis Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas, dabar jau šviesaus atminimo Romas Bernotas.
Kiekvienais metais į šį bėgimą susirenka vis daugiau jaunų žmonių, ir tai aiškiai parodo – Laisvės dvasia gyva.
Šiemetinio renginio pagrindiniai organizatoriai – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu Lietuvos sporto asociacija „Žalgiris“, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
Bėgimo partneriai: Švietimo mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė sporto agentūra, LR Seimas, LR kultūros ministerija, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Vilniaus apskrities policija.
XXXIV tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos dalis. Programą įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Ši programa skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra (NSA).
Pirmą kartą – tiesioginė transliacija
Pirmą kartą tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ buvo transliuojamas gyvai socialiniuose tinkluose – Facebook ir YouTube platformose.
Bėgimą gyvai komentavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyresnysis karininkas, kapitonas Aurimas Sutkus, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Pilietiškumo ugdymo skyriaus vedėjas, karo istorikas, kapitonas Karolis Zikaras bei Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.
„Kas negalėjo dalyvauti bėgime gyvai – sudarėme galimybę būti kartu nuotoliu.
Tiesioginę transliaciją buvo galima stebėti, klausytis gyvo komentavimo LSD „Žalgiris“, Nacionalinės sporto agentūros, Lietuvos kariuomenės, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Facebook puslapiuose.
Taip drauge pagerbėme Lietuvos laisvės gynėjus“, – tiesiogine transliacija džiaugėsi programos koordinatorė, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ vykdančioji direktorė G.Bartkutė.
Šis tarptautinis pagarbos bėgimas – ne varžybinis, jame nugalėtojai ir prizininkai nebuvo išaiškinti, jis laikomas vienu žymiausių fizinio aktyvumo sporto renginių šalyje.
Antakalnio kapinėse – pagarbos ceremonija
Prieš pradedant bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ Antakalnio kapinėse vyko pagarbos ceremonija žuvusiems Laisvės gynėjams atminti.
Joje dalyvavoSeimo Pirmininkas Juozas Olekas, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir viceministras Giedrius Grybauskas, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kiti svečiai.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa Antakalnio kapinėse padėjo gėles ant žuvusių Laisvės gynėjų kapų, pagarba išreikšta tylos minute.
„Pagerbėme tuos, kurie prieš 35 metus savo gyvybėmis apgynė Lietuvos laisvę, valstybingumą ir mūsų ateitį.
Tie žmonės prieš tankus stojo ne ginklais, o valia, ryžtu ir tikėjimu. Jie nepasirinko mirties. Jie pasirinko Lietuvą. Jų auka tapo pamatu mūsų nepriklausomybei“, – kalbėjo J. Olekas.
Padėjus gėlių ant žuvusiųjų Laisvės gynėjų amžinojo poilsio vietos, buvo duotas startas bėgimui.
Tarp dalyvių – ir Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, Seimo nariai olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Laurynas Kasčiūnas, sinoptikas Naglis Šulija.
Bėgo daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Trasoje žmonės buvo pasipuošę lietuviška atributika, bėgo su trispalvėmis rankose.
Visiems, kurie sėkmingai įveikė 9 km nuotolį, buvo įteikti atminimo medaliai.
Pagarbos bėgime tampa stipresni
Anksčiausiai finišą prie Televizijos bokšto pasiekė vilniečiai Ignas Brasevičius ir Lukas Tarasevičius.
Dvyliktus metus sportuojančiam vienam geriausių Lietuvos ilgų nuotolių bėgikui I. Brasevičiui („Million Steps“ klubas), laimėjusiam daug įvairių bėgimų ir pasaulio bei Europos čempionatuose bėgusiam maratonus, šis pagarbos bėgimas buvo septintasis. Ir, kaip pats sako, tikrai ne paskutinysis.
„Pagarbos bėgime prisimename tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę ir paaukojo savo gyvybes, kad mes galėtume gyventi nuo nieko nepriklausome, laisvi.
Bėgdamas su kolegomis, kariais, šauliais, patriotiškai nusiteikusiais Lietuvos piliečiais, jaučiausi laimingas.
Pakentėti tuos kelis kilometrus, tai – tik maža dalelytė to, ką patyrė mūsų tėvai, žuvusiųjų artimieji ir visa Lietuva.
Laisvę reikia branginti ir ją privalome išsaugoti“, – po finišo sakė I. Brasevičius.
Vilniaus rajono sporto centre dvyliktus metus sportuojantis L. Tarasevičius bėgioja maratonus, jį treniruoja Zenonas Zenkevičius.
„Bėgdamas mintyse suskaičiavau, kad tai dešimtasis mano pagarbos bėgimas. Jis man – tai stiprus bendruomeniškumas, bėgdami prisimename tuos sausio įvykius.
Kol juos mename, tampame stipresni, bendruomeniškesni. Kol neužmiršime tų reikšmingų datų, išliksime tautiški ir patriotiški“, – mintimis dalijosi L. Tarasevičius.
Netrukus finišavo ir Šarūnas Lapėnas, bėgiojantis nuo 2010-ųjų ir atstovaujantis „F.O.C.U.S“ klubui. Šiemet pagarbos bėgime jis dalyvavo aštuntą kartą.
„Sausio 13-oji man svarbi data, nes tai didžiulių vilčių ir ryžto simbolis. Tą dieną mūsų didvyriai, išsikovodami laisvę, įrodė, kad Lietuva yra pasirengusi kovoti už savo nepriklausomybę, kad ir kokia didelė būtų jos kaina.
Bėgioju maratonus, tačiau pagarbos bėgime nebuvo svarbu, kokį rezultatą pasieksiu ir kelintas atbėgsiu.
Bėgdamas prisiminiau tuos, kurie kovojo, kad mes būtume laisvi, ir labai vertinu tai, ką dabar turime“, – sakė Š. Lapėnas.
Šiems trims bėgikams buvo įteikti pirmieji atminimo medaliai, kuriuos dalijo savanoriai – Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos ir Karoliniškių gimnazijos mokiniai.
33-iasis P. Pranckūno pagarbos bėgimas
33-ią kartą pagarbos bėgime dalyvavęs Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos Mokymų skyriaus patarėjas Petras Pranckūnas finišavo gera nuotaika.
„Smagu bėgti, kai trasoje – tiek daug patriotiškai nusiteikusių žmonių, draugų ir pažįstamų, kurie sausio 13-osios naktį buvo prie Seimo ir Televizijos bokšto.
Puikiai prisimenu, kai tą sausio 13-ąją irgi buvau prie Seimo, kur vyravo nepaprastai įtempta atmosfera: naktį sovietų kariuomenė šturmavo Televizijos bokštą ir kitus objektus, o prie Seimo rinkosi tūkstančiai žmonių.
Tačiau buvo didelis ryžtas ir vienybė. Dėl laisvės buvome pasiryžę paaukoti savo gyvybes“, – mintimis dalijosi P. Pranckūnas.
Jis kiek apgailestavo, kad negalėjo dalyvauti pirmajame pagarbos bėgime – būdamas studentas, tada jis dalyvavo tarptautinės uždarų patalpų varžybose Vengrijoje.
„Dabar savo „klaidą“ ištaisau ir esu pasiryžęs dalyvauti visuose pagarbos bėgimuose „Gyvybės ir mirties keliu“.
Kartu su manimi dabar bėgo apie 50 policijos pareigūnų iš visos Lietuvos – įvairių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, kitų policijos įstaigų. Mums šis bėgimas labai svarbus“, – akcentavo P. Pranckūnas.
Jam buvo įteiktas vieno iš renginio organizatorių – LSD „Žalgiris“ prizas, kaip daugiausiai kartų šiame bėgime dalyvavusiam sportininkui.
Prizą jam įteikė draugijos prezidentas Bronislavas Algis Vasiliauskas.
Olimpinei čempionai distancija neprailgo
Pagarbos bėgime 9 km distanciją smagiai įveikė Seimo narė, legendinė penkiakovininkė, Londono olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Šiame pagarbos bėgime jau senokai nebuvau dalyvavusi. Tačiau kai atsiranda galimybė – visada su dideliu entuziazmu bėgu.
Nors ir esu labai užimta, bet niekada neapleidžiu sporto, bėgimas yra mano širdyje.
Džiaugiuosi, jog sveikata man ir dabar leidžia bėgioti, 10 km distancija – mano pati mėgstamiausia, o bėgti vienu kilometru mažiau – didelis malonumas.
Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties kelias“ yra puiki galimybė prisiminti mūsų tautos istoriją ir ugdyti pasididžiavimą savo šalimi.
Šiemetinis bėgimas man buvo ne tik puiki treniruotė, bet kartu su visais pagerbiau žuvusiųjų už mūsų laisvę atminimą“, – kalbėjo olimpinė čempionė.
Legendinė sportininkė nelepia, kad ateityje pagarbos bėgime ji gali dalyvauti su dukrele Adriana, kuri apsisprendė lankyti šiuolaikinės penkiakovės treniruotes.
Kas su mažomis atžalomis, o kas – su keturkojais augintiniais
Radijo stoties M1 dizaineris Martynas Pikiotas garbingai atstovavo savo šeimai – bėgo su dar dailiajame vežimėlyje esančia pusantrų metukų dukryte Upe.
„Tai mano jau penktasis bėgimas, o dukrytės – antrasis. Šįkart nebėgo mano žmona, kuri renginyje dalyvavo praėjusiais metais, o šiemet pabijojo susirgti.
Nors krūvis teko ir nemažas, bet bėgti buvo nesunku. Labai graži bėgimo idėja, bėgome ne dėl rezultatų, aukštų vietų ar medalių – pagerbėme tautos didvyrius, kurie mums iškovojo laisvę.
Bėgimu stipriau susidomėjau prieš penkerius metus ir šis pagarbos bėgimas man tapo labai svarbus karjeroje“, -teigė M. Pikiotas.
Bėgimu džiaugėsi ir sukarintos struktūros darbuotojas Artūras Giedrys, trasą įveikęs su keturkoju augintiniu – belgų aviganiu Bruno.
„Tai buvo mano šeštasis ar septintasis pagarbos bėgimas, o su keturkoju augintiniu – pirmasis.
Jis jaučiasi gerai, tačiau buvo kiek pasimetęs, nes pirmą kartą matė tiek daug žmonių.
Trasoje bėgo ir apie 50 mano kolegų, nuotaika puiki. Pagerbėme laisvės kovotojus, kurie gyvi mūsų širdyse, mintyse ir prasminguose darbuose.
Lankau kovos menus, patinka boksas, bet ir bėgimas – prie širdies, ypač šis pagarbos“, – įspūdžiais pasidalijo A.Giedrys.
Penkiems kariams – „Geležinės valios“ statulėlės
Kai visi dalyviai pasiekė finišą Karoliniškėse prie televizijos bokšto, jie į namus dar nesiskirstė, nes laukė apdovanojimų ceremonijos.
Bėgime dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas R. Vaikšnoras kalbėjo apie šio tarptautinio pagarbos bėgimo svarbą:
„Jūs ką tik įveikėte 9 km distanciją. Tai nebuvo lengvas kelias, bet prisiminkite, kas įvyko prieš 35 metus.
Mūsų laisvę ir nepriklausomybę reikėjo išsaugoti krauju. Ir šiandieną mes, kariškiai, kariuomenė, ginkluotosios pajėgos, esame pasiryžę tęsti pradėtus darbus, visi kartu esame atsakingi už Tėvynės gynybą.
Noriu perduoti žinią mūsų piliečiams: nebijokite, Lietuvos kariuomenė buvo, yra ir bus jūsų gynėja“.
Penkiems Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų kariams, dalyvavusiems bėgime, už išskirtinius fizinio pasirengimo rezultatus savo amžiaus grupėse, buvo įteiktos „Geležinės valios“ kario statulėlės.
Apdovanojimus savo grupėse gavo Rytis Janulaitis, Rokas Nausėda, Meda Petrušauskaitė, Kastytis Jasiūnas ir Virgilijus Buza.
Atminimo prizai – gausiausiai dalyvavusioms komandoms
Bėgimo organizatoriai ir rėmėjai įsteigė nominacijas gausiausiai pagarbos bėgime dalyvavusioms komandoms.
Be jau minėto, net 33 kartus prie bėgimo starto linijos stojusio P.Pranckūno (jam teko LSD „Žalgiris“ apdovanojimas), įteikti dar penkių nominacijų apdovanojimai.
Seimo prizą gausiausiai bėgimo komandai – Lietuvos šaulių sąjungai – įteikė J.Olekas.
„Lenkiame galvas prieš žuvusiųjų atminimą. Noriu padėkoti visiems, kurie dalyvavo pagarbos bėgime.
Mažiems ir dideliems, tie kurie bėgo vieni ar su šeimomis, atstovavo mažoms ar didelėms komandoms.
Labai džiugu, kad Lietuvos kariuomenė yra pasiruošusi ginti Tėvynę, bet noriu pasakyti, jog ir Lietuvos piliečiai yra pasiruošę padėti kariuomenei, užauginti sūnus ir dukras, kurie gintų mūsų kraštą.
Šis tradicinis renginys dar kartą įrodo, kad tų, kurie paaukojo savo gyvybes, gindami Lietuvą, nepriklausomybę ir laisvę, auka nėra veltui.
Ji įkvepia kiekvieną mūsų, sustiprina dvasią ir tikėjimą, kad mes galime apginti savo kraštą.
Šis pagarbos bėgimas neša žinią, kad Lietuva bus laisva, kartu patys ir su savo sąjungininkais esame pasiruošę neatiduoti nė vienos pėdos savo laisvos Tėvynės žemės“, – įteikdamas prizą Lietuvos šaulių sąjungai kalbėjo J. Olekas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė apdovanojo gausiausią bėgime dalyvavusią mokyklą – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją ir jos 34 šaulius.
„Labai džiaugiuosi šia gražia tradicija. Pagarbos bėgimas – tai ne tik fizinės ištvermės išbandymas, bet ir istorinės atminties išsaugojimas.
Širdis džiaugiasi matant, kiek daug mokyklų dalyvavo šiame bėgime – tai gyva pilietiškumo pamoka.
Smagu, kad mūsų istorinė atmintis nenueina į užmarštį, ji kiekvieno mūsų širdyse ir ją vis plėtojame, primename kitiems, kaip sunkiai ta laisvė buvo iškovota“, – kalbėjo R. Popovienė.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizą gausiausiam sporto klubui – „City boxing“ (95 dalyviai) – įteikė LTOK generalinis direktorius Einius Petkus.
Vilniaus miesto savivaldybės prizą gausiausiai miesto komandai – „Danske Bank“ (19) – įteikė miesto savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prizas gausiausiai dalyvaujančiai universiteto komandai atiteko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai (345 dalyviai). Prizą įteikė asociacijos vykdančioji direktorė G.Bartkutė.


























































































































XXXIV tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos dalis. Programą įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Ši programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004), bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra (NSA).






