Vilniaus maratono trasoje šiemet buvo galima išvysti ne tik gausų būrį bėgikų, bet ir vis daugiau neįgaliųjų sportininkų. Jų iš viso dalyvavo per keturias dešimtis.
Lietuvos neįgaliųjų federacijos bendruomenėje LNSF visą 42,195 km maratono distanciją įveikė Nerijus Venckus, Nerijus Endriukaitis ir LNSF prezidentas Kęstutis Skučas, pusmaratonį – Jurijus Savickis. 5 km bėgime taip pat dalyvavo Triračių sporto asociacijos ir „Paradoksas“ klubo sportininkai.
LNSF prezidentui K. Skučui maratonas tapo ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir nedideliu nuotykiu. 23 trasos kilometre jo laukė problema, kuri galėjo užkirsti kelią pasiekti finišą – sprogo sportinio vežimėlio padanga.
„Sekėsi galbūt ne taip sklandžiai kaip tikėjausi, nes 23 kilometre man sprogo padanga ir tiesiog pakibau toje vietoje su klausimu – pabaigsiu nuotolį ar ne“, – prisiminė K. Skučas. Vis dėlto istorija tuo nesibaigė. Organizatoriams pavyko pakankamai greitai rasti techninę pagalbą – į trasą atvykę mechanikai pakeitė sportininkui padangą, o K. Skučas galėjo tęsti maratoną.
„Organizatoriai nustebino, nes jiems pavyko suorganizuoti techninę pagalbą, kuri atvyko ir pakeitė man padangą. Šitas momentas mane tikrai nustebino, kaip ir bendrai visa organizacija – buvo sudarytos geros sąlygos, kurios buvo derinamos su LNSF“, – sakė LNSF prezidentas.
Vilniaus maratono organizatorė Monika Šaltenytė pripažino, kad tokios techninės pagalbos renginio metu organizatoriai iš anksto neturėjo, tačiau sprendimas buvo rastas operatyviai.
„Stengėmės sureaguoti kuo operatyviau. Kažkokios techninės pagalbos renginio viduje neturėjome, bet paskambinome pažįstamiems mechanikams iš dviračių parduotuvės, jie greitai sureagavo, atvyko ir pakeitėme padangą. Čia toks išskirtinis atvejis, kuris priverčia pagalvoti ateityje. Laimei, šiais metais susitvarkėme gerai, viskas buvo puikiai“, – pasakojo M. Šaltenytė.
Vis daugiau galimybių sportuoti kartu
Pasak K. Skučo, svarbiausia ne vien pats faktas, kad neįgalieji gali dalyvauti maratone, bet ir tai, kad jie tampa bendros renginio atmosferos dalimi.
„Lietuvoje praeityje turėjome gerą situaciją. Anksčiau būdavo rengiamas maratonas „Europos centras Vilnius“, jame buvome pilnai integruojami, pati trasa buvo mums prieinama. Aišku, neišvengiama buvo ir senamiesčio grindinio dalis, bet jos nebuvo tiek daug. Galima sakyti, kad dabar vėl grįžtame į tą situaciją, kurioje vėl tampame integruojami, dėl to labai smagu“, – teigė K. Skučas.
Sportininkas išskyrė ir pagalbą trasoje. Neįgaliuosius dalyvius lydėjo motociklininkai bei dviratininkai, o iškilus kliūtims buvo galima sulaukti pagalbos.
„Mus taip pat lydėjo motociklininkai, dviratininkai, kliūtys buvo įveikiamos, tad galima sakyti, jog buvome integruoti tikrąja to žodžio prasme, o tas mano nuotykis su padanga puikiai iliustravo organizatorių operatyvumą“, – sakė jis.
LNSF prezidentas neslėpė, kad Vilniaus maratono atmosfera jam priminė tarptautines varžybas, kuriose yra tekę dalyvauti.
„Esu dalyvavęs tarptautiniuose maratonuose. Ta atmosfera Vilniaus maratone man labai priminė tuos laikus, kai važiuodavau užsienyje – viskas gerai suorganizuota, bendra atmosfera labai įtraukianti. Tai pakelia nuotaiką, motyvuoja ir bendra atmosfera yra labai džiugi“, – pasakojo K. Skučas.
Šių metų Vilniaus maratono organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvavo daugiau nei 40 neįgaliųjų. Dalyviams su negalia suteikiama galimybė startuoti nemokamai, o maratono ir pusmaratonio distancijose yra atskira sportinių vežimėlių laiko įskaita.
M. Šaltenytė teigė, kad organizatoriai taip pat stengiasi gerinti renginio infrastruktūrą ir suteikti galimybę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek su lydinčiu žmogumi.
„Šiais metais turėjome virš 40 neįgaliųjų dalyvių. Stengiamės kiekvienais metais tobulėti ir pritaikyti neįgaliesiems šį renginį, gerinti infrastruktūrą. Pats renginio miestelis yra Katedros aikštėje, tai stengiamės, kad lokacija taip pat būtų patogi neįgaliesiems“, – sakė organizatorė.
I. Voicechovska: „Šiemet buvo ypatingai skirtas dėmesys“
Prie neįgaliųjų įtraukimo į Vilniaus maratoną daug prisideda ir maratonininkė Ingrida Voicechovska. Ji yra viena iš iniciatyvos „Maratonas visiems“ iniciatorių, o oficialiai taip pat koordinuoja „Vilnius bėga“ ir dalyvių su negalia registraciją.
I. Voicechovska pati Vilniaus maratone bėgo ir šiemet, o jos maratonų patirtis – įspūdinga. Lietuvos sporto enciklopedijos duomenimis, iki 2025 metų pabaigos ji buvo įveikusi 244 maratonus, o maratonų statistikoje minima ir 55 aplankytos šalys bėgant maratonus.
„Esu iniciatorė „Maratonas visiems“. Prieš penkerius metus aš pirmą kartą inicijavau šį dalyvavimą Vilniaus maratone, šiais metais buvo ypatingai skirtas dėmesys, buvo pritraukta daug neįgaliųjų, Vilniaus maratonas suteikė visas sąlygas“, – pasakojo I. Voicechovska.
Jos teigimu, vienas svarbiausių šių metų pokyčių – galimybė neįgaliesiems sportininkams startuoti keliomis minutėmis anksčiau už pagrindinį srautą.
„Aš organizuoju, suburiu juos, derinu su maratono organizatoriais, kad leistų anksčiau startuoti. Šiemet buvo leista pirmą kartą neįgaliesiems startuoti anksčiau, tai yra labai svarbu, kad ateityje būtų pritraukti dalyviai iš užsienio“, – sakė maratonininkė.
Oficialioje Vilniaus maratono informacijoje taip pat nurodoma, kad dalyviams su negalia suteikiamas nemokamas startas, o prireikus – ir nemokamas starto numeris lydinčiam asmeniui.
Po Kauno istorijos – svarbus žingsnis Vilniuje
I. Voicechovskai neįgaliųjų dalyvavimo sporto renginiuose tema šiemet tapo ypač aktuali. Maratonininkė aktyviai kalbėjo ir apie situaciją Kauno maratone, kuriame neįgaliųjų sportininkų dalyvavimas sukėlė diskusijų.
„Visų miestų maratonai visada mus priimdavo, tik šiemet buvo Kaunas nelabai draugiškas. Mūsų nenorėjo priimti, dar tikėjausi, kad priims, bet deja. Skaudžiausia buvo, kad galvojau, jog vis tiek pavyks sutarti. Sportininkai tikrai nebijo iššūkių, o kai kurie viešoje erdvėje nuskambėję organizatorių žodžiai buvo tikrai negražūs“, – pasakojo I. Voicechovska.
Todėl Vilniaus maratono pasirinktas kelias jai yra svarbus ne tik dėl vienų varžybų.
„Pirmas žingsnis jau yra padarytas, kad startas yra padarytas trimis minutėmis anksčiau. Vilniaus maratonas jau tai daro, tikiuosi, kad į tai atsižvelgs ir kitų miestų maratonai“, – sakė ji.
Tikslas – dar daugiau dalyvių iš užsienio
K. Skučas taip pat mato, kur Vilniaus maratonas ateityje galėtų dar labiau tobulėti. Jo nuomone, norint pritraukti daugiau tarptautinio lygio sportininkų su negalia, svarbi būtų pati trasos danga.
„Jei norėtųsi pritraukti dalyvius iš užsienio, reiktų daug dėmesio skirti trasai, kad ji būtų kiek greitesnė važiuoti vežimėliais, nes daugelis dalyvių vis tiek dalyvauja tam, kad pasiektų geresnį rezultatą. O visą kitą – buvo puiku“, – savo pastebėjimu dalijosi LNSF prezidentas.
Organizatoriai jau planuoja kitų metų renginį. M. Šaltenytė teigė, kad siekiama ne tik didinti dalyvių skaičių, bet ir dar labiau pritaikyti renginio infrastruktūrą.
„Po varžybų teko bendrauti su neįgaliaisiais sportininkais, atsiliepimai labai geri, žmonės buvo laimingi. Mūsų, kaip organizatorių, tikslas yra kurti patirtį. Tikimės, kad ta bendruomenė dar augs ateityje“, – sakė ji.
„Turime planų ateičiai, tikimės kitais metais turėti daugiau dalyvių iš užsienio. Iš renginio infrastruktūros pusės planuojame dar labiau integruoti bendruomenę. Žinoma, iš trasos pusės yra neišvengiamas senamiesčio grindinys, bet pasistengsime jį sumažinti ir rasti kuo daugiau kompromisinių variantų“, – pridūrė M. Šaltenytė.
Tuo metu K. Skučas pabrėžia, kad neįgaliųjų įsitraukimas į bendrus sporto renginius vyksta palaipsniui, tačiau svarbiausia – sudaryti realias sąlygas dalyvauti.
„Neįgaliesiems apskritai sportas yra vienas iš tikslų įveikti įvairias kliūtis. Tas dalyvavimas, įsitraukimas dalyvaujant kartu su bėgikais yra daug naudos duodantis renginys. Procesai vyksta. Aišku, galbūt norėtųsi didesnio aktyvumo, bet šiai dienai neturiu kažkokių pretenzijų, kad per mažai žmonių įsijungia. Jei matysime, kad tie renginiai bus pritaikyti neįgaliesiems, tas įsitraukimas bus tik dar didesnis“, – teigė LNSF prezidentas.
LNSF informacija
