Bėgimo ir triatlono klubo „Love Streams Running“ teikiamos unikalios „Jaunojo sportininko stipendijos“ laureatas 20-metis Džiugas Balčiūnas į bėgimą ėjo savo įdomiu keliu, susidomėjęs pasitikrinti, ar galėtų nubėgti 5 km per 15 minučių.
Šis iššūkis Džiugui vis dar nėra įveiktas, tačiau užkabino vaikiną į bėgimo pasaulį ir vis dar nepaleidžia.
D.Balčiūnas yra vidutinių nuotolių bėgikas, dalyvaujantis 800, 1500, 3000 ir 5000 metrų bėgimuose, jau yra tapęs ir Lietuvos jaunimo čempionu bei suaugusiųjų čempionato prizininku. Jo tėtis – puikiai sporto pasaulyje žinomas Egidijus Balčiūnas, buvęs profesionalius baidarininkas, olimpietis, pasaulio čempionas.
„Sportuoju tiek, kiek save atsimenu, mano tėvai abu sportininkai. Mama jaunystėje buvo krepšininkė, aš to nemačiau, bet jos gyvenime visada sportas buvo. Tėtis profesionaliai sportavo iki 2012 metų, tad yra tekę būti su juo ir Trakuose, kartu gyventi, valgyti, matyti, kaip jie išeina į treniruotes.
Tėvai sportuoti labai nespaudė, bet tikėjosi. Nuo pat darželio buvo įvairūs būreliai: karatė, šokiai, mokykloje lankiau krepšinį, pramoginius šokius. Būrelių ir užsiėmimų buvo daug, krepšinį žaidžiau gal tris metus, iki kažkur 13–14 metų. Tada pradėjo skaudėti kelius, dabar suprantu, kad nuo augimo, krepšinį mečiau. Tėvai sakė, kad reikia aktyvumo, tėtis buvo padaręs garaže salę, sportavau ten savarankiškai“, – apie savo kelią į profesionalų sportą pasakoja D. Balčiūnas.
Vėliau paauglys susidomėjo lengvąja atletika, kai internete pamatė šuolio į tolį varžybas. Tad jaunasis Džiugas bandė kieme į tolį nušokti kuo toliau – išsitiesė ant žolės „metrą“ ir šokinėjo. Vėliau susidūrė su nedidelėmis širdies problemomis, tad su tėčiu nusprendė, kad reikia pastiprinti širdį – pabėgioti.
„Prasibėgdavau po 5–10 km ramiai, niekur neskubėdamas, nesekdamas metrikų, lengvai. Gal kas antrą dieną. Internete užsikabinau žiūrėti bėgimo tinklalaides, stebėti varžybas, pradėjo lįsti video apie legendas – Mo Farah, Kipchoge. Tada elitinė 5000 m bėgimo riba buvo 15 minučių – užsinorėjau pabandyti ir pradėjau ieškoti, kaip tai galėčiau padaryti. Vieną dieną tiesiog pabandžiau, ką galiu – 5000 m nubėgau per 20 su kažkiek sekundžių“, – apie savotišką bėgimo krikštą pasakoja jaunasis lengvaatletis.
Nepatenkintas rezultatu Džiugas internete susirado nemokamą 4 savaičių bėgimo planą, kuris turėjo pagerinti jo laiką. Pagerinti nepavyko – iš 20-ies minučių „išlįsti“ neišėjo. Tačiau tai Džiugo nesustabdė. Jis pasakoja susiradęs kitą planą, rašytą gerai žinomo maratonininko Ryano Hallo. Planas buvo 10-ies savaičių, po kurių vyko Vilniaus maratono renginys, kuriame Džiugas 5000 m jau įveikė per 19:11min.
„Ir jau tada užsikabinau – reikia greičiau. 15 min. tikslas visada buvo, supratau, kad tai labai sunku, nors minutę nuėmus per 10 savaičių, galvoju, bus lengviau. Po dar 10 savaičių pavyko nubėgti per 17:55 min. Pradėjau daugiau domėtis, legendinių trenerių knygas skaityti, susiradau bazės planus, pradėjau treniruotis, didinti kilometražą iki gal 70 km ir maždaug tuo metu atsiradau LSR.“
Džiugas pasakoja su savo treneriu Arnu Gabrėnu susipažinęs „Sportpoint“ parduotuvėje, kur pirko batus, o Arnas dirbo. Susiradęs Arną „Instagram“ tinkle Džiugas pamatė ir LSR klubą, o vėliau susisiekė ir su Arnu norėdamas treniruotis kartu: „Man pasisekė, kad geru laiku patekau į geras rankas. Nesitreniravau labai taisyklingai.“
„Manau, kad tarp mūsų su Arnu yra geras amžiaus tarpas, 10 metų. Jis dar tikrai jaunatviškas, gali su juo bendrauti kaip su savu, bet tuo pačiu jis turi 10 metų didesnę patirtį, gali tave pamokyti. Galiu tikrai daug išmokti, bet mokausi kaip iš draugo. Dirbame taip, kad dažniau bendraujame nuotoliu, nes gyvenu Italijoje. Mane dažnai pagiria už gerą požiūrį į sportą, aš dar kažkiek ieškau savo kelio, pats daug domiuosi, apie viską padiskutuojame ir su Arnu. Smagu, kad pakalbėti galime ir ne tik apie sportą“, – apie santykį su treneriu A. Gabrėnu pasakoja D. Balčiūnas.
Šiuo metu D. Balčiūnas gyvena Italijoj, Milane, kur studijuoja ekonomiką, vadybą ir IT.
Tarp artimiausių sportinių tikslų Džiugas mato dviejų simbolinių laiko ribų pažabojimą – 1500 metrų nubėgti greičiau nei per 4 minutes (asmeninis rekordas – 4:00,51), o į km – greičiau nei per 15 min. (15:08,74).
„Kuo labiau artėju prie 15 min. ribos, tuo ji atrodo mažiau įspūdinga, stebi pasaulį ir matai kaip kiti bėga ir iš 13 min., o man dar toli gražu iki ten. Nežinau, ar pavyks kada nors, bet reikia dirbti. Žiūrint į visą karjerą, būtų smagu pasiekti bent Europos lygį, prabėgti su rimtesniais sportininkais, pasiekti sporto meistro lygį. Norėčiau įgyvendinti normatyvus, patekti į rimtas varžybas. Turbūt nepasieksiu to lygio, kad laimėčiau, nes jie bėga beprotiškai, bet tikslas yra save paspausti ir pamatyti, ką gali tavo kūnas, protas ir galva. Kur gali mane nunešti“, – apie savo svajones ir tikslus pasakoja D. Balčiūnas.
Paklaustas apie sporto ir bėgimo idealus, Džiugas įvardija tokius sportininkus kaip Jakobas Ingebrigtsenas, Joshas Kerras, Cole’as Hockeris, tačiau sako, kad vieno konkretaus atleto nekopijuojantis. Be to, tarp savo idealų mato ir tėtį: „Dideliu autoritetu laikau savo tėtį, nors nenuėjau į tą patį sportą. Būdamas vaikas nelabai supratau, kaip jie sportuoja, nežinojau jo psichologijos kaip sportininko. Dabar norėčiau būti kaip jis – tokios pat mąstysenos, idealų. Kaip sportininko nelabai jo pažįstu, bet pažįstu kaip žmogų.“
LSR klubo skiriama „Jaunojo sportininko stipendija“ yra unikali iniciatyva Lietuvos sporte, kokios anksčiau nėra buvę. Jau penkis sezonus skaičiuojanti „Love Streams Running“ tinklalaidė, kurioje kalbama apie treniruotes, jų metodiką, mitybą, kalbinami žinomi ir mėgėjai sportininkai, yra nemokama visiems, tačiau ją galima paremti „Contribee“ platformoje. Būtent iš rėmėjų sunešamų lešų LSR klubas 1000 eurų stipendijomis parėmė jau penkis perspektyvius jaunuosius sportininkus. D. Balčiūnas buvo pirmasis stipendijos gavėjas.
„Man buvo man šioks toks šokelis, nes nieko nežinojau, apie tai man pranešė tinklalaidės metu. Tuo metu stipriai nesureagavau, nors buvo smagu. Po to atėjo to įvertinimo supratimas. Stipendija labiau reiškia ne pinigus, nors tas irgi yra svarbu, iš to pirkau laikrodį, bet tai labiau apie tai, kad tave pamato kaip sportininką. Parodo, kad tu dirbi, mato tavo pastangas“, – stipendijos reikšmę įvertino D. Balčiūnas.
„Love Streams Running“
