Vilma Vaičiūnienė
Kęstutis Skučas – vienas labiausiai tituluotų Lietuvos sportininkų su negalia. Daugkartinis Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkas pasižymėjo tuo, kad ypač aukštus pasaulinius rezultatus jis pasiekė skirtingose sporto šakose.
Skirtingų sporto šakų nauda
Didžiausias karjeros pergales K. Skučas pasiekė plaukimo ir lengvosios atletikos rungtyse, bet savo jėgas išmėgino ir kitose sporto šakose.
Viena iš jų – sunkioji atletika. Pasak K. Skučo, sunkiojoje atletikoje jis nesiekė profesionalių rezultatų, bet šio sporto nauda – didžiulė.
„Po savo nelaimės smarkiai įnikau į jėgos sportą, nes turėjau tikslą sustiprėti. Jėgos pratimai, ypač štangos stūmimo veiksmas tikrai suteikia daug naudos. Šį pratimą atlikdavau daug kartų ir su gana dideliais svoriais, – prisiminė K. Skučas. – Jėgos sportas labai naudingas neįgaliesiems, nes jis suteikia įvairiapusį sustiprėjimą, didesnį savarankiškumą. Tai ypač aktualu sėdint vežimėlyje, kuomet aplinka ne visuomet pritaikyta ir reikia įveikti daug kliūčių. Sustiprinus kūną, galima toliau ugdyti kitas fizines ypatybes. Jėgos sportas labai naudingas ir sveikiems žmonėms.“
K. Skučas mėgėjiškai žaidė ir stalo tenisą, bet kur kas daugiau laiko skyrė komandiniam sportui – vežimėlių krepšiniui. Šiame sporte K. Skučas ne vienerius metus atstovavo šalies rinktinei ir dalyvavo Europos čempionatuose.
„Vežimėlių krepšinis yra patrauklus tuo, kad tai – komandinė sporto šaka. Čia reikia tam tikrų fizinių savybių, bet žaidžiant reikia derintis su kitais žaidėjais, komunikuoti. Dėl to yra labai įdomu žaisti, kai esi ne vienas. Pats sportas irgi turi daug pliusų – jis suteikia daug važinėjimo vežimėliai įgūdžių, padidėja judėjimo galimybės, sustiprėja ištvermė. Tai – labai integruojanti ir įtraukianti sporto šaka. Žmonėms, kurie po nelaimės įgauna negalią, visos komandinės sporto šakos dėl to yra naudingos“, – aiškino K. Skučas.
Tuo tarpu apie plaukimo naudą turbūt žino kiekvienas, nes apie jo naudą dažnai komunikuojama ir tarp sveikųjų. Būtent plaukdamas K. Skučas iškovojo vieną svarbiausių karjeros pergalių – tapo 2004 m. Atėnų paralimpinių žaidynių vicečempionu.
„Neįgaliesiems labai naudingas yra pats vanduo. Tai yra dėkinga terpė, kai galima lengvai atlikti įvairius judesius. Plaukiant yra stiprinamos įvairios organizmo funkcinės sistemos. Iš sveikatingumo pusės, plaukimas būtų pats geriausias sportas“, – pabrėžė K. Skučas.
Sporto karalienė išugdė kovotojo charakterį
Lengvoji atletika yra laikoma sporto karaliene. Ji populiari ir tarp neįgaliųjų. K. Skučas jau karjeros pradžioje išbandė įvairias metimų rungtis bei lenktynes su sportiniu vežimėliu. Visas ambicijas sutelkęs į plaukimą, K. Skučas lengvąją atletiką buvo kiek palikęs šone, tačiau kai sveikatos problemos nebeleido tęsti plaukiko karjeros, jis po daugelio metų grįžo pas sporto karalienę.
2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate K. Skučas iškovojo aukso ir sidabro medalius vežimėlių lenktynėse. Jis iš pradžių varžėsi maratono nuotolyje, o po to rinkosi trumpesnius nuotolius – 400 ir 1500 m.
„Gana sėkmingai pavyko vėl pereiti prie lengvosios atletikos. Iš pradžių mėčiau diską, iki dabar sportuoju lenktyniaudamas sportiniais vežimėliais“, – sakė sportininkas.
K. Skučas prisipažįsta, jog lengvojoje atletikoje susidarę įgūdžiai bei lenktyniaujant maratono rungtyje išsiugdyta ištvermė jam padėjo siekiant aukštumų plaukime. Tereikėjo tinkamai išmokti ir pritaikyti plaukimo techniką.
Pasaulyje galima rasti pavyzdžių, kai žmonės su negalia pasiekia aukštų rezultatų skirtingose sporto šakose. Savaime supranta, kad tokių pavyzdžių nėra daug.
„Mano atveju, daug ką lėmė tai, jog aš visą laiką domėjausi įvairiomis sporto šakomis. Kiekviena sporto šaka man suteikė tam tikrų naujų įgūdžių. Kai kurios mano savybės atsikartoja skirtingose šakose. Žmonės turi būti imlūs naujiems dalykams, o šią savybę aš turiu. Žinoma, siekiant aukščiausių rezultatų, tam tikru momentu jau reikia pasirinkti vieną sporto šaką ir joje specializuotis“, – pasakojo K. Skučas.
Pasak tituluoto sportininko, ilgaamžiškumą žmonių su negalia sporte iš esmės lemia įgūdžiai. Kai kurios sporto šakos reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir patirties.
Be pralaimėjimų nebūtų pergalių
Visuomenėje dažniausiai ryškiausiai skamba sportininkų pergalės ir džiaugsmo emocijos, tačiau turbūt kiekvienas atletas savo karjeroje turi momentų, kuomet prireikia didelės psichologinės tvirtybės.
„Žinoma, kad per visą karjerą buvo nemažai ne tik pakilimų, bet ir nesėkmių. Galvočiau, kad pralaimėjimų buvo net daugiau. Labai svarbu, kaip pavyksta per juos pereiti ir ar pasidarai išvadas. Kiekvienoje sporto šakoje buvo momentų, kai atrodė, kad viską padarei, bet aukščiausio rezultato pasiekti nepavyko. Tokius emocinius lūžius sunku išgyventi, bet nesėkmės leidžia į save pažiūrėti giliau. Galima sakyti, kad nesėkmės man padeda augti ne tik kaip sportininkui, bet ir kaip žmogui. Kai į viską pažvelgi kitaip, tada dažnai atsiranda ir kokybė“, – sakė K. Skučas.
Neįgalus lengvaatletis pabrėžia, kad pasiekimai yra trumpalaikiai. Džiaugsmui atitenka tik trumpas momentas, o išgyvenimai palieka ilgesnį poveikį, kuris leidžia dar labiau augti.
K. Skučas praėjusiais metais tapo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentu. Į šias pareigas jis atėjo norėdamas dar labiau pagerinti sąlygas žmonėms su negalia.
„Noriu padėti ne tik tiems, kurie siekia aukščiausių rezultatų, bet ir kitiems, nesiekiantiems didelių pergalių. Mano vizija yra tokia, kad būtų daugiau sportuojančių neįgalių žmonių, kad jiems būtų prieinama daugiau sporto šakų ir bazių. Kadangi daug metų esu neįgaliųjų sporte ir žinau visas problemas iš vidaus, tai šiuo metu jaučiuosi esantis ten, kur ir reikia“, – teigė K. Skučas.
Šis straipsnis yra straipsnių ciklo „Neįgaliųjų sportininkų valia, tikslo siekimas ir psichologinis tvirtumas – įkvėpimas mums visiems!“ dalis. Straipsnių ciklas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
