Venas svarbiausių bėgimo privalumų – didelė nauda sveikatai, visam kūnui, tai pats geriausias vaistas nuo visų ligų. Pradėti bėgioti niekada nevėlu. Bėgimas stiprina širdį, kojų sąnarius, gerina imuninę sistemą.
Žinomas Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgikas 54 metų Petras Pranckūnas, aktyviai bėgiojantis ir dalyvaujantis įvairiose varžybose, neseniai išleido knygą „Bėgimo aistra“, kurioje dalijasi savo patirtimi.
„Elgiantis teisingai, bėgimas gali atverti nuostabų pasaulį, padaryti žmones laimingesnius. Ir priešingai, elgiantis netinkamai ir neatsakingai, ne tik labai nusivilsime, bet susigadinsime sveikatą“, – įsitikinęs P. Pranckūnas.
Šiandien jis pataria, kaip kvėpuoti bėgant – pro nosį ar pro burną?
„Jei to paklaustumėte patyrusio bėgiko, prieš atsakydamas jis greičiausiai kurį laiką pagalvotų, o jei dar paklaustumėte, kas kiek žingsnių įkvėpti ar iškvėpti, turbūt apskritai sutriktų.
Nes įgudę bėgikai visiškai negalvoja apie kvėpavimą ar žingsnių dažnumą. Jiems bėgimas – natūralus procesas, pavykstantis savaime.
Internete aptiktume įvairiausių patarimų, kaip kvėpuoti sportuojant: per nosį, per burną, mišriai ar kaitalioti sulaikant orą.
Atkreipiu dėmesį, kad kvėpavimas ramybėje, kai organizmui visiškai užtenka deguonies, įkvepiamo pro nosį, skiriasi nuo kvėpavimo intensyviai sportuojant.
Iš karto pasakysiu, kad bėgant reikia kvėpuoti ir per nosį, ir per burną. Kad geriau suprastume, kodėl, trumpai apžvelkime kvėpavimo procesą.
Žmogaus ląstelės visą laiką turi būti aprūpintos energija. Tam reikalingas deguonis – jungdamasis su gliukoze, jis ir atlieka šią funkciją.
Ramybėje, kai kvėpuojama per nosį, oras sušildomas ir išvalomas, o jo kiekio organizmui visiškai pakanka.
Patyrus fizinį krūvį, kvėpavimas pasikeičia. Bėgant šis procesas taip pat suintensyvėja.
Susitraukiant ir atsipalaiduojant diafragmai, tarpšonkauliniai raumenys padeda orui per trachėją patekti į plaučius, o vėliau iš jų pasišalinti.
Orui pasiekus plaučius, ima vykti dujų apykaita, deguonis, pasisavintas iš oro, patenka į kraują.
Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) prisijungę deguonį išnešioja po visą organizmą.
Pasiekęs kapiliarus, deguonis apsikeičia vietomis su anglies dioksidu, šis grąžinamas atgal į plaučius ir iškvepiamas.
Bėgimo metu plaučiai turi gauti kuo daugiau deguonies, o susikaupusį anglies dioksidą būtina pašalinti.
Tad reikia ne apsunkinti kvėpavimą prisigalvojant įmantriausių būdų, o padaryti kuo paprastesnį.
Kai kurie specialistai pataria bėgant kas keletą žingsnių įkvėpti ar iškvėpti. Pradėję bėgioti, galite bandyti skaičiuoti, bet vėliau suprasite, kad to nebereikia.
Patyrę bėgikai kvėpuodami žingsnių neskaičiuoja ir bėgdami apie tai nė negalvoja.
Kuo daugiau treniruositės, tuo stipresnis darysis organizmas, kvėpavimo sistema labiau vystysis, išmoksite giliai ir tolygiai kvėpuoti bėgdami įvairius atstumus atitinkamu intensyvumu”, – sako P.Pranckūnas.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
