Prie sekmadienį vyksiančio Kauno Akropolio maratono starto linijos iš viso stos per 6000 skirtingas distancijas įveikti pasiruošusių bėgikų. Tarp jų bus ir dviejų olimpinių žaidynių dalyvė Eglė Balčiūnaitė, kartu su „Oilesen D3“ komanda bėgsianti pusės maratono bėgime.
Startui besirengianti buvusi profesionali lengvaatletė sako pastebinti daliai bėgimo entuziastų būdingą klaidą: pamirštama, jog maratono metu organizmas patiria milžinišką fizinį krūvį, o jo pasekmes kūnas jaučia dar ne dieną ir ne dvi. Todėl kiekvienas bėgikas tiesiog privalo padėti savo organizmui greičiau grįžti į įprastą būvį.
„Kaip greitai žmogus atsigauna nuo didelio fizinio krūvio priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių.Tai yra ir žmogaus fizinis pasirengimas, taip pat jo įgimtos individualios organizmo savybės. Visgi, tam tikra elgesio ir pratimų rutina gali gerokai paspartinti grįžimą į įprastą ir normalią savijautą po patirto didelio fizinio krūvio“, – įsitikinusi Pekino ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 800 metrų bėgimo rungtyse dalyvavusi sportininkė.
E. Balčiūnaitės išskiria šešis svarbiausius dalykus, leidžiančius greičiau atstatyti jėgas po patirtų milžiniškų krūvių.
Pirma, po krūvio būtina gerti daug vandens, praturtinto elektrolitais ir vitaminais. Fizinio krūvio metu žmogus praranda daug būtinųjų mineralų ir skysčių, kuriuos būtina nedelsiant atstatyti. Vandens vartojimas pagreitina raumenų atsigavimą ir mažina nuovargį. Beje, gerti tokį vandenį reikia mažais gurkšniais.
Antra – dinaminiai ir mobilumo pratimai. Jie padeda išvengti raumenų sustingimo ir sąnarių skausmo, taip pat sumažina uždegiminius procesus.
Trečia, šiltas maistas valandos bėgyje. Maratono ar pusmaratonio metu bėgikai išeikvoja angliavandenių (glikogeno) atsargas. Maistas padeda skubiai užlopyti šią spragą.
Ketvirta, kokybiškas ilgesnis miegas. Miegas yra laikas, kuomet kūnas kokybiškiausiai ilsisi ir efektyviausiai atsistato. Idealiu atveju, jei tik yra galimybė, po maratono vertėtų miegoti ilgiau nei įprasta, o galbūt dar pasilepinti ir dienos miegu.
Penkta, neskubėti grįžti prie intensyvių treniruočių. Po ilgo bėgimo derėtų pailsėti bent 3-5 dienas. Aišku, poilsis gali ir turi būti aktyvus: lengvi pasivaikščiojimai, plaukimas, jogos praktika. Visa tai nuima raumenų įtampą, pagerina kraujotaką, bet neperkrauna ir taip jau pavargusio kūno.
Šešta, kontrastinis dušas arba, jei yra galimybė, ledo vonia ar šaltas ežeras. Temperatūrų kontrastas puikiai stimuliuoja kraujotaką ir spartina atsigavimo procesus.
Galiausiai, įsitikinusi „Oilesen D3“ komandos kapitonė, kirtus maratono, pusmaratonio ar kitos distancijos finišo liniją, būtina iš visos širdies pasidžiaugti pasiekimu.
„Atšvęskite savo asmeninę pergalę! Pozityvios emocijos ir mintys labai stipriai prisideda prie greitesnio organizmo atsistatymo“, – šypsosi E. Balčiūnaitė.
Sportas24.lt
