Rugsėjo 1-ąją Lietuvos lengvosios atletikos federaciją (LLAF) pasiekė džiugi žinia – „European Athletics“ oficialiai pranešė apie ilgai lauktą bronzos medalį. Šis greitu metu bus išsiųstas ir pristatytas į Lietuvą, o jo savininkė – Brigita Virbalytė-Dimšienė. Sportinio ėjimo atstovė 2018 metų Europos čempionate finišavo ketvirta, tačiau šiemet dėl dopingo vartojimo buvo diskvalifikuota prizininkė Anežka Drahotova, todėl podiumo rikiuotė pasikeitė.
Antrą vietą 20 km sportinio ėjimo rungtyje prieš septynerius metus Berlyne (Vokietija) užėmusi A. Drahotova buvo diskvalifikuota po Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimo, todėl jos rezultatas Europos čempionate yra negaliojantis. Į antrą vietą pakilo ir sidabro medalį gaus italė Antonella Palmisano, o Lietuvos 20 km sportinio ėjimo rekordą (1 val. 27 min. 59 sek.) Senojo žemyno čempionate užfiksavusi B. Virbalytė-Dimšienė sulauks pelnytos bronzos. Beje, rikiuotėje iš penktos vietos į ketvirtą pakilo Živilė Vaiciukevičiūtė.
Pirminė žinia apie CAS ilgai nagrinėtą ir galiausiai baigtą dopingo bylą pasiekė gegužę, tačiau tuo metu nebuvo oficialaus patvirtinimo iš Europos lengvosios atletikos asociacijos „European Athletics“.
„Pirminiame rašte „European Athletics“ teigė, kad tuo metu jie nebuvo tinkamai informuoti apie eigą. Turbūt vyko ir įvairūs teisminiai procesai. Sunku komentuoti, kas vyko viduje, bet greičiausiai „European Athletics“ trūko detalių. Tokių bylų yra ne viena ir ne dvi, todėl teko imtis veiksmų LLAF ir mes pirmi kreipėmės į „European Athletics“, – užsitęsusį periodą komentavo B. Virbalytė-Dimšienė.
Apie oficialų „European Athletics“ raštą praėjusią savaitę sužinojusi B. Virbalytė-Dimšienė teigė, jog jis svarbus, tačiau tiek emocijų, kiek gegužę, neiššaukė: „Praėjusį pirmadienį man paskambino LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis ir pranešė apie laišką. Ta diena buvo dviprasmiška, nes pirmoje dienos pusėje sužinojau apie naikinamą Nacionalinę sporto agentūrą, kurioje dirbu, o vakare paskambino LLAF prezidentas. Pamačiusi raštą įsitikinau, kad tai būtent tas, kurio laukiame. Tikrai džiugi žinia, bet kadangi procesas yra užsitęsęs, nebuvo tiek emocijų, kiek gegužę. Raštas su parašu yra svarbus patvirtinimas, kuris parodo, kad procesas eina link pabaigos.“
Beveik prieš metus apie įspūdingos karjeros pabaigą pranešusi B. Virbalytė-Dimšienė profesionaliai sportavo 26-erius metus, per kuriuos spėjo sudalyvauti trejose olimpinėse žaidynėse paeiliui bei daugiau nei 30 kartų tapti Lietuvos čempione. 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse debiutavusi lengvaatletė užėmė 23-ią vietą, 2016 m. Rio de Žaneire finišavo 29-a, o 2021 m. Tokijuje – 26-a.
Per interviu, kuriame lengvaatletė apžvelgė savo karjerą, buvo užsiminta: „Kartėlis liks, bet jeigu tą medalį atgaučiau, būtų šiokia tokia kompensacija.“ Šios minties sportininkė neišsižada ir dabar, vis dėlto, noras rankose laikyti medalį ir juo pasidžiaugti kartu su bendruomene – didžiulis:
„Niekas nesugrąžins tos emocijos, kurią būčiau patyrusi Berlyne. Tai būtų mano didžiausias pasiekimas, kuris galbūt būtų pakeitęs mano karjerą. Ko labiausiai bijojau, tai tas ir nutiks – medalis iš „European Athletics“ bus atsiunčiamas į Lietuvą. Sakiau, kad nenorėčiau jo gauti paštomatu, bet panašiai ir įvyks. Visgi E. Skrabulis patikino, kad sugalvos, kaip garbingai jį įteikti, o ne tiesiog perduoti. Tikiuosi, kad turėsiu progą kartu su savo bendruomene pasidžiaugti.
Žinoma, tai neatstos emocijos lipti ant apdovanojimų pakylos. Netgi turėjau minčių nuvykti į Berlyną ir taip įprasminti medalio grąžinimą, bet dabar neturiu tokio plano, nes buvo aktyvi vasara, o išsitęsęs procesas džiugią emociją slopina. Didžiausias troškimas – rankose laikyti medalį ir džiaugtis juo su artimiausiais žmonėmis.“
Lietuvos sportinio ėjimo 3000 m, 5000 m, 10 km, 20 km nuotolių bei 3000 m ir 5000 m distancijų uždarose patalpose rekordininkė per karjerą tapo Okeanijos vicečempione (2017 m.), dalyvavo šešiuose pasaulio čempionatuose bei keturiuose Europos čempionatuose. Be to, 2017 m. kartu su Lietuvos komanda iškovojo bronzą Europos sportinio ėjimo taurės varžybose.
Ketvirta vieta (dabar jau trečia – aut. past.) Europos čempionate, septinta vieta pasaulio čempionate ir kiti išvardinti pasiekimai yra skambūs, tačiau ėjikė neslepia, kad tuo metu iškovotas ir įteiktas medalis galėjo atverti dar daugiau durų: „Jaučiau kartėlį, kad pasaulio ir Europos čempionatuose nesu iškovojusi medalio. Visuomenėje labiausiai matomi tie sportininkai, kurie turi medalius. Tai tarsi įrodymas, kad tu priklausai elitui. Praleidau 26-erius metus sporte, dalyvavau trejose olimpinėse žaidynėse, tačiau tokio įspaudo [medalio], kuris man tikrai svarbus, neturėjau. Galbūt tais metais būčiau nominuota geriausia šalies sportininke, galbūt kitą apdovanojimą laimėčiau arba pritraukčiau rėmėjų dėmesį. Juk visiems reikia apdovanojimo. Dabar net sunku įsivaizduoti, kokius kelius tas medalis tuo metu būtų atvėręs. Man ši bronza asmeniškai yra kaip patvirtinimas, kad per savo karjerą įrodžiau, jog priklausau sporto elitui.“
Greitu metu bronzą gausianti B. Virbalytė-Dimšienė sakė, kad vietos savo namuose jam dar nėra numačiusi, tačiau trofėjų kambarys, kuris yra perkrautas apdovanojimais, bus papildytas išskirtiniu medaliu: „Vietos dar nesu numačiusi, nes pirmiausia norėtųsi pasidžiaugti su tais žmonėmis, kuriems svarbu, kad medalis grįžta man. Tikrai leisčiau visiems jį apčiupinėti. Namuose turiu trofėjų kambarį, tačiau į jį užeinu retai. Jame yra daug apdovanojimų, jie netelpa, bet net neabejoju, kad šiam medaliui rasiu garbingą vietą. Šis apdovanojimas ypatingas, nes jis įprasmina mano karjerą. Tai simboliška, nes jau dabar galiu vadintis Europos čempionato prizininke, šis įrašas matomas mano „World Athletics“ profilyje, bet kai tiek metų laukiu, tai tas įteiktas medalis bus tarsi taškas sakinio gale.“
lengvoji.lt
