Marytė Marcinkevičiūtė, sportas. info
Atvėsus orams, miškuose ir parkuose vis dar galima pamatyti po vieną ar grupelėmis aktyviai besimankštinančius ar bėgiojančius fizinio aktyvumo entuziastus.
Sportuoja įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, kurie stiprina savo sveikatą, gryname ore patiria didelį emocijų antplūdį.
Žinoma Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgikė, Sidnėjaus ir Atėnų olimpietė kaunietė Inga Juodeškienė bėgimą pamilo nuo jaunų dienų, kai dar mokėsi Šiaulių rajono Meškuičių vidurinėje mokykloje.
Mokyklos kūno kultūros mokytojas Petras Vaitkus įžvelgė joje įgimtą bėgikės talentą ir nukreipė lankyti lengvosios atletikos pratybas.
Savo mokyklos kuriamam sporto muziejui Inga dabar atidavė savo olimpinius rekvizitus, nusiuntė nuotraukų.
Keturiolikmetė Inga treniruotis pradėjo pas Aldoną Šutienę ir 1994 metais per Lietuvos čempionatą pelnė savo pirmąjį sidabro medalį 3000 m distancijoje.
ATSARGUMAS. Dabar dirbanti trenere ir laisvalaikiu 3 kartus per savaitę dažniausiai po darbo bėgiojanti I. Juodeškienė (įveikia po 6-8 km) teigia, kad su bėgimu reikia būti labai atsargiems.
„Pradėjus sportuoti savarankiškai, galima greitai pagadinti sveikatą. Žmogus visada nori bėgti greitai ir ilgai, o tai būna didelis krūvis širdžiai, raumenims bei visam kūnui.
„Norint pradėti bėgioti pirmiausiai reikėtų nueiti pas šeimos ar sporto gydytoją ir pasitikrinti sveikatą. Gydytojai nustatys, ar galite sportuoti. Gavus teigiamą atsakymą, jau galima kreiptis į profesionalų trenerį, kuris išmokys taisyklingai bėgti.
Dabar mėgėjus bėgikus treniruoja daug gerų trenerių, tarp jų – ir mano auklėtinis Remigijus Kančys, turintis savo klubą.
Profesionalius trenerius dabar nėra sunku susirasti. Turėti asmeninį trenerį, kaip ir odontologą ar kirpėją – nėra didelė investicija. Tai investicija į savo sveikatą“, – pataria dviejų olimpinių žaidynių dalyvė.
ŠIRDIS. Pasak I. Juodeškienės, bėgiojant svarbiausia sekti širdies plakimo dažnį, todėl pulsą matuojantis įrenginys yra toks pat svarbus kaip ir sportiniai bateliai.
Iki šių dienų dar nėra pagerintas I. Juodeškienės 5000 m nuotolio bėgimo Lietuvos rekordas (15 min. 28,66 sek.), pasiektas 2000 metais Vienoje (Austrija).
Ši didelė bėgimo puoselėtoja jau daug metų ragina bėgioti ir džiaugiasi rytais ar po darbo matydama bėgiojančiu įvairaus amžiaus žmones.
„Bėgimas reikalauja daug funkcinio darbo, technikos ir, žinoma, ištvermės. Tai nėra lengva rungtis, o pakankamai sudėtinga ir žmogus, kuris nori pradėti bėgioti, turi suprasti, kad pagrindinis organas, kuris yra labai svarbus bėgant, – jo širdis.
Žinoma, ir visas raumenynas, kaulai ir sausgyslės. Dėl šių priežasčių, dauguma bėgančiųjų patiria rimtų traumų. Kad šito išvengtume, reikia kreiptis į specialistus, trenerius, kurie gerai išmano savo darbą.
Bėgioti visiems verta, nes tai pigiausias ir maloniausias būdas stiprinti sveikatą, mažinti svorį. Pabėgiojus, pasimankštinus – gera dienos pradžia garantuota“, – įsitikinusi I. Juodeškienė.
Pradedantiems per savaitę ji pataria būtinai bėgioti bent 3 kartus ir geriausiai – tomis pačiomis dienomis. Tada organizmas pripranta prie krūvio, gerėja savijauta, ima keistis kūnas.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
