XXXV tradiciniame tarptautiniame estafetiniame bėgime „Baltijos kelias“ dalyvavo 38 bėgimo entuziastai – 34 lietuviai, trys estai ir vienas latvis.
Bėgimo maršrutas jungė tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją bei vedė istoriniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino.
1989-aisiais rugpjūčio 23 dieną daugiau kaip du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į daugiau kaip 650 kilometrų ilgio grandinę.
Baltijos kelias sujungė tris tautas ir tapo jų vienybės bei laisvės siekio simboliu.
Prabėgus 37 metams ši istorija buvo prisimenama ir tradiciniu bėgimu „Baltijos kelias“ tuo pačiu keliu.
Pagrindiniam šio renginio organizatoriui, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentui Vidmantui Dobrovolskui „Baltijos kelio“ dvasia vis dar tebeplaka kiekvienu žingsniu ir pulsu, jis vis tebėra tame kelyje.
„Man Baltijos kelias – tai ne praeities atvirukas, o nesibaigiantis gyvenimo maratonas, kurio finišo tiesiosios vis dar nematyti“, – teigia jis.
LBMA prezidentas V. Dobrovolskas, 25-ą kartą dalyvavęs bėgime, dar kartą sugrįžta į „Baltijos kelią“ ir prisimena, kaip vyko šis istorinis bėgimas.
„Vilniuje gražiai išlydėti pasukome Panevėžio kryptimi. Vilniaus rajone mus sutiko savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka.
Prie bėgimo tam tikrai atkarpai prisijungė ir lengvosios atletikos trenerio Vytauto Gražio vadovaujami Vilniaus rajono bėgikai.
Ties Širvintomis mūsų laukė rajono savivaldybės vicemerė Laima Verseckaitė, Šaulių sąjungos atstovai, kiti bendruomenės nariai.
Ukmergės rajono riboje mus pasitiko rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkaitė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis, bendruomenės nariai.
Toliau kelias vedė per Panevėžio rajoną. Ties Šilais mus sutiko didelė šio miestelio bendruomenė ir rajono savivaldybės atstovai.
Tarp pasitikusiųjų buvo ir Lietuvos sporto muziejaus įkūrėjas bei pirmasis jo direktorius Pranas Majauskas.
Gražiai buvome sutikti ir Panevėžyje, kur mūsų laukė miesto merė Loreta Masiliūnienė, savivaldybės atstovai ir gyventojai.
Dar prieš pasiekiant Panevėžį, prie mūsų prisijungė miesto bėgimo klubo atstovai, kurie dalį maršruto bėgo kartu.
Piniavoje sustojome vakarieniauti kavinėje „Pas Katiną“, o Pumpėnuose mus pasitiko seniūnė Ieva Petrauskaitė bei vietos bendruomenė. Degė laužas, skambėjo muzika ir dainos.
Pasvalyje pasitiko rajono vicemeras Stasys Balčiauskas ir bendruomenė, buvo pasirūpinta vakariene ir nakvyne.
Tarp sutinkančiųjų buvo ir bene daugiausiai kartų „Baltijos kelią“ įveikusio Broniaus Povilo Salio (2022 metais išėjusio Anapilin) dukra Odeta su anūkėmis.
Kitą rytą pirmasis būrelis bėgimo dalyvių startavo 6 val. ir jau netoli Saločių mūsų laukė Saločių seniūnas Sigitas Savickas bei vietos žmonės.
Buvome pasitikti su muzika, dainomis ir šokiais, o vėliau palydėti Latvijos link.
Rugpjūčio 22 dieną pasiekėme Latviją. Bauskėje prie mūsų keliolikai kilometrų prisijungė šios šalies bėgikai.
Nuo šeštadienio oro sąlygos gerokai pasunkėjo – šeštadienį ir sekmadienį visą dieną lijo, todėl visa Latvijos ir Estijos maršruto dalis vyko pliaupiant lietuj bei pučiant gan stiprokam vėjui.
Rygoje sustojome prie Laisvės paminklo – vieno svarbiausių Latvijos laisvės ir tautos vienybės simbolių.
Čia mus pasitiko Lietuvos ambasadorė Latvijoje Audronė Markevičienė ir kartu su bėgikais padėjo gėles prie laisvės paminklo.
Susitikime prisiminėme Baltijos kelio istoriją, trijų šalių žmonių vienybę ir laisvės svarbą.
Mums buvo dėkojama už tai, kad tęsiame šią tradiciją ir savo bėgimu primename prieš 37 metus tris Baltijos valstybes sujungusį kelią.
Vakare atbėgome į Valmierą, kur mūsų laukė nakvynė ir poilsis. Mus sutiko Valmieros sporto mokyklos buvęs ilgametis direktorius Jānis Silinis ir vietos bendruomenė.
Rugpjūčio 23-iąją tęsėme bėgimą Estijos link. Paskutinis stabtelėjimas Latvijos teritorijoje buvo prie Baltijos keliui skirtų skulptūrų „Baltijas Ceļš“.
Kirtus Latvijos – Estijos sieną, mus su muzika pasitiko Lilli (Estija) miesto bendruomenė.
Loodi gyvenvietėje sutiko Viljandžio apskrities meras. Čia susirinkusieji kartu sudainavo Baltijos kelio dainą „Bunda jau Baltija“.
Toliau tęsėme kelią Viljandžio link, o prieš miestą prie mūsų prisijungė dviratininkai, kurie lydėjo iki miesto centro.
Viljandyje laukė miesto meras, gyventojai ir vietos bendruomenė.
Ypač įsiminė sustojimas Tiūri mieste. Čia yra Baltijos keliui skirtas atminimo akmuo, prie kurio mus pasitiko to miesto merė ir vietos gyventojai. Susitikome ir su lietuvių bendruomenės nare Kazimiera Vallemaa.
Kazimiera Tiūrio mieste gyvena nuo 1973 metų. Nors Estijoje praleido daugiau kaip penkis dešimtmečius, ji puikiai kalba lietuviškai, nepamiršo lietuvių kalbos ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
Ji kviečia atvykstančius lietuvius aplankyti Tiūrio miestą ir čia veikiantį muziejų.
Susitikimas su taip ilgai Estijoje gyvenančia, bet savo lietuvišką ryšį išlaikiusia moterimi mums visiems paliko ypatingą įspūdį.
Toliau kelias tęsėsi link Kaerepere miestelio, kur pati merė prisijungė prie bėgimo ir kartu įveikė apie septynis kilometrus.
Tame miestelyje mumis pasirūpino vietos sporto centro atstovai, mūsų čia laukė vakarienė, poilsis ir nakvynė.
Tęsiant kelią Kohilos link, prie „Baltijos kelio“ dalyvių prisijungė ir estų bėgikės, kurios kartu nubėgo dalį maršruto.
Rugpjūčio 24 dieną, pirmadienį, apie pietus finišavome Taline prie Estijos parlamento.
Čia mūsų laukė Estijos parlamento vicepirmininkas Arvo Alleris, Lietuvos Respublikos ambasadorė Estijoje Gitana Skripkaitė, Latvijos ambasadorė Estijoje, kiti susirinkusieji.
Po finišo apsilankėme Estijos parlamente, įsikūrusiame istoriniame Toompea pilies komplekse.
Ekskursijos metu susipažinome su parlamento istorija ir darbu, apsilankėme posėdžių salėje, iš aukštai galėjome apžvelgti Taliną.
Visame maršrute bėgikus lydėjo žmonių dėmesys ir rūpestis. Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių, sporto klubų ir pavienių žmonių dėka buvo pasirūpinta maistu, vandeniu, poilsiu bei nakvyne.
Vieni pasitiko ir išlydėjo, kiti prisijungė bėgti ar lydėjo dviračiais, dar kiti laukė su muzika ir vaišėmis.
Ypač tai buvo svarbu šeštadienį ir sekmadienį, kai visą dieną bėgti teko per lietų.
„Baltijos kelio“ bėgimas kasmet mus sugrąžina į tą patį maršrutą, kuriame 1989-aisiais rankomis susijungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės.
Bėgome perduodami estafetę, susitinkant su miestų ir miestelių žmonėmis bei prisimenant istoriją, kuri vienija visas tris Baltijos valstybes“.
Tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Programą įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, ji finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.
