Marytė Marcinkevičiūtė
Vilniuje vykusiame XXXIII tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo daugiau kaip 8 tūkstančiai bėgikų.
Jo metu buvo pagerbtos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės, kurie žuvo 1991-aisiais sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Bėgimo organizatoriai – Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, o bėgimo partneriai – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Nacionalinė sporto agentūra, Lietuvos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, Vilniaus apskrities policija, Lietuvos radijo ir televizijos centras.
Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta nuo 1992 metų, tik 2021-aisiais jis nebuvo surengtas dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų.
Bėgimai šiemet vyks ir Čikagoje, dviejuose Londono bendruomenėse, Tenerifėje, Berlyne, Otavoje, Briuselyje.
Idėja pirmą kartą surengti pagarbos bėgimą kilo tuomečiam Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos vadovui Romui Bernotui.
Bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ lenktyniaujančių nebūna, jame nugalėtojai ir prizininkai neišaiškinami.
Pagerbiant Lietuvos laisvės gynėjus, buvo įveikta simbolinė 9 km trasa Vilniaus gatvėmis nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.
Antakalnio kapinėse bėgikus pasveikino Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Gėles ant sausio 13-osios aukų kapų padėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Seimo, Lietuvos kariuomenės, kitų institucijų organizacijų atstovai.
Padėjus gėlių ant žuvusiųjų Laisvės gynėjų amžinojo poilsio vietos, buvo duotas startas.
Bėgimo trasoje žmonės buvo pasipuošę lietuviška atributika, bėgo su trispalvėmis rankose.
Tarp dalyvių – ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas, Sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, trejų olimpinių žaidynių dalyvė Brigita Virbalytė-Dimšienė.
Bėgo apie 2400 karių, daug šaulių, studentų, moksleivių. Pagauti bendrystės jausmo, prie bėgimo prisijungė ir gatvėje stovintys žmonės.
Trasoje matė pilietišką bendruomenę
Anksčiau už kitus finišą prie Televizijos bokšto pasiekė 13 metų bėgiojantis ir apie 10 maratonų (pernai – penkis) Lietuvoje įveikęs 32 metų Vilniaus rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Avižienių ugniagesių komandos narys Modestas Dirsė.
„Šiame renginyje, kuriame įprasminamas Lietuvos laisvės gynėjų atminimas, visą laiką stengiuosi dalyvauti. Tai mano gal dvyliktasis bėgimas. Sportu sudomino švenčioniškis Zenonas Zenkevičius, o dabar treniruojuosi savarankiškai.
Nuo pat pirmųjų metrų pavyko atsiplėšti nuo visų, bėgau ir nubėgau. Trasoje mačiau pilietišką bendruomenę, kuria negalėjau nesižavėti, gatvėje sustoję žmonės mus palaikė šūkiais. Kaip gražiai pagerbėme tuos, kurie kovojo, jog dabar būtume laisvi ir džiaugtumės iškovota laisve. Tikrai dar 10 metų bėgiosiu ir dalyvausiu šiame pagarbos bėgime“, – įspūdžiais pasidalijo M. Dirsė.
Olimpietė bėgo su savo kolegomis
Su šypsena veide finišavo olimpietė ėjikė B.Virbalytė-Dimšienė, dabar dirbanti Nacionalinėje sporto agentūroje viešųjų ryšių ir įvaizdžio projektų vadove.
Ji bėgo kartu savo kolegomis iš Fizinio aktyvumo ir Aukšto meistriškumo skyrių – Mariumi Žiūku, Mindaugu Damijonaičiu, Monika Adomaitiene, Ineta Pakene, Pauliumi Malžinsku.
„Pirmą kartą dalyvavau šiame pagarbos bėgime ir patyriau visai kitus jausmus, nei rungtyniaudama profesionalaus sporto varžybose.
Anksčiau sausio mėnesį su geriausiais Lietuvos ėjikais dalyvaudavau treniruočių stovyklose Australijoje, o dabar bėgimo distancijoje patyriau didelį vienybės ir lietuviškumo jausmą.
Mus labai palaikė ir NSA vadovas Mindaugas Špokas, kuris pagyrė mus, kad dalyvaujame tokiame renginyje ir palinkėjo gero bėgimo“, – pasakojo B. Dimšienė.
Įžymioji sportininkė pripažino, kad, kai stojo į startą, pajuto konkurencingumo varžymosi jausmą. Todėl distancijoje turėjo būti labai atsargi – saugojo savo kūną bei kojas ir ramino save, kad jos pagrindinis tikslas – ne nugalėti, o pagerbti laisvės kovotojus.
„Man dar reikia išgyventi ir išeiti iš profesionalios karjeros etapo, jog galėčiau mėgautis varžybomis. Tačiau kol kas to dar nemoku, todėl nieko negaliu pasakyti apie savo ateities startus mėgėjų varžybose“, – prisipažino olimpietė.
Su vėliava rankose
Kaip ir praėjusiais metais, su Lietuvos vėliava rankose visą distanciją bėgo 46-erių vilnietis verslininkas Tomas Smolskas.
„Tai, turbūt, yra mažiausiai to, ką mes galime padaryti, kai dėl mūsų 1991 metų sausio 13-ąją savo gyvybes paaukojo tautos didvyriai.
Todėl ir pasirinkau tokią misiją: kiekvieną kartą pagarbos bėgime mano rankose plazda Lietuvos vėliava.
Bėgioju savo malonumui, šiemet distanciją įveikiau greičiau nei pernai, todėl trasoje nebuvo lengva.
Tačiau kai šalia buvo tiek daug bendraminčių, visi sunkumai išgaravo“, – džiaugėsi sėkmingai finišą pasiekęs T. Smolskas.
Su dukra ir anūke vežimėlyje
Jau 60 metų perkopęs bendrovės „Šilalės mediena“ darbuotojas Virginijus Olendra antrą kartą bėgo su savo dukra Aurelija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja, bei rankose laikė vežimėlį su trimete anūke Ugne.
„Kai socialiniuose tinkluose perskaičiau, kad artėja pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, žmonai, kurią vadinu savo trenere, pasakiau, kad ruoštųsi važiuoti į Vilnių.
Atvykome aplankyti dukros ir su ja nutarėme dalyvauti pagarbos bėgime, kadangi judėjimas yra sveikata.
Esame visa širdimi už laisvą Lietuvą. Tais 1991-aisiais prieš sausio 13-ąją buvau Vilniuje ir budėjau prie Seimo, man dar ir šiandieną gyvi tie prisiminimai.
Kiek įmanoma, Šilalėje stengiuosi bėgioti. Atvažiuojame dalyvauti ir Vilniaus maratone, kituose bėgimuose.
Prie bėgimo pratinu ir mažąją anūkėlę Ugnytę, labai noriu, kad užaugusi ji būtų tokia pat fiziškai aktyvi kaip ir jos senelis.
Bėgioja dar viena mano dukra Ingrida, kuri šiuo metu gyvena Kembridže, bet pamažu jau pradeda nuotoliu darbuotis Vilniuje“, – bėgimu džiaugėsi V. Olendra.
Išskirtinis karės bėgimas
Prasmingus kilometrus įveikusi Profesinės karo tarnybos karė Monika Bareikytė, tarnaujanti septintus metus, džiaugėsi gražia pilietiškumo švente.
„Esu molėtiškė, dabar tarnauju Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione, bėgimas – didelis mano pomėgis.
Šeštą kartą dalyvauju šiame pagarbos bėgime ir tikrai ne paskutinį. Tai vienas mėgstamiausių mano bėgimų, kurį vadinčiau išskirtinu – juk pagerbiame tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų laisvę.
Nusistačiau savo galvoje, kad tie 9 kilometrai – tai mūsų laisvės kilometrai, jie neturi būti sunkūs.
Buvo labai smagi šventė ir nepakartojama atmosfera. Bėgant užplūdo tautos bendrumo, vienybės jausmas.
Šis bėgimas – tai savotiškas pademonstravimas, kad visi žmonės, kurie įveikė simbolinius kilometrus, yra pasiryžę bėgti ne tik už Lietuvą, bet ir už ją kovoti“, – kalbėjo M. Bareikytė.
Visiems – atminimo medaliai, o komandoms – prizai
Visiems finišavusiems bėgikams buvo įteikti atminimo medaliai. Sportininkai ir renginio organizatoriai prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos, menančios 1991-ųjų Sausio įvykius, padėjo gėlių vainikus.
Prizais buvo apdovanotos labiausiai pasižymėjusios komandos. Juos gavo:
Seimo prizas gausiausiai komandai – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms (1050 dalyvių). Prizą įteikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas gausiausiam sporto klubui – Vilniaus „City Boxing“ (62 dalyviai). Prizą įteikė LTOK generalinis direktorius Einius Petkus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prizas gausiausiai mokyklų komandai – Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijai (34 dalyviai). Prizą įteikė ŠMSM ministrė Raminta Popovienė.
Vilniaus miesto savivaldybės prizas gausiausiai miesto komandai – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (502 dalyviai). Prizą įteikė Vilniaus miesto mero pavaduotoja Donalda Meiželytė.
Sausio 13-oji – tai ne skaičiai vadovėliuose
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė akcentavo, jog Sausio 13-osios aukos – tai ne skaičiai vadovėliuose.
Tai – įkvepiantys pavyzdžiai, kaip mes turime ginti ir puoselėti pamatines vertybes: laisvę, pagarbą varžovui ir demokratijai.
„Pirmą kartą dalyvavau šiame renginyje ir įspūdis labai didelis. Pagarbos bėgimas – tai ypač graži idėja, įprasminanti ne tik fizinius iššūkius, bet ir atmintį žuvusiesiems ir jų šeimoms.
Mačiau labai daug jaunimo, moksleivių, mes sakome, kad jų rankose yra Lietuvos ateitis, kad jie kitoms kartoms perduos Sausio 13-osios įvykių atmintį.
Ir tai labai svarbu, kodėl mes džiaugiamės laisve ir kodėl dabar ją turime branginti.
Man visada sausio 13-oji asocijuojasi su tuo, kad Loreta Asanavičiūtė yra mano vienmetė.
Ji paaukojo savo gyvybę, kad mes galėtume džiaugtis laisve ir ją branginti“, – kalbėjo ministrė R. Popovienė ir labai nuoširdžiai dėkojo visiems pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyviams.
LŠMS ministrė – buvusi zarasiškė, žaidė rankinį, šoko pramoginius ir tautinius šokius. Dabar ji mėgsta daug vaikščioti, kartais nueina į sporto klubą pasportuoti. „Mes turime rūpintis savo sveikata. Dabar kiekvienas mūsų jau supranta, jog fizinis aktyvumas yra labai svarbus“, – pabrėžė ministrė.
XXXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos dalis. Ši programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004), bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
