Marytė Marcinkevičiūtė
Gražią tradiciją puoselėja LSD „Žalgiris“, kurio buvę ir dabartiniai darbuotojai kiekvieną pavasarį kviečiami susirinkti kartu ir gražiai praleisti vakarą.
Jie bendrauja, dalijasi prisiminimais, vienas kitam pasipasakoja, kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena šiandieną.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto patalpose esančioje kavinėje ketvirtadienį susitikę žalgiriečiai iš karto puolė į prisiminimus, pažerdami vienas kitam komplimentų, kad prabėgę metai jų nepasendino, kad širdys vis dar jaunos ir tik žingsnis ne toks spartus.
VEIDAI. Tarp susirinkusiųjų – žinomi „Žalgirio“ draugijos sporto žmonės: Algis Bronislavas Vasiliauskas, Vytas Nėnius, Angelė Bilevičienė, Kazys Steponavičius, Arvydas Sedekerskis, Ilja Arnautovas, Irena Šečkuvienė, Roma Čižauskaitė, Stasė Survilienė, Algis Labutis, Edmundas Narmontas, Algirdas Maldūnas, Petras Mažeika, Šarūnas Dusevičius, Vytautas Šaikūnas, kiti.
Dar prieš susitikimą ne vienas žalgiriečių užsuko pasisvečiuoti į draugijos būstinę, įsikūrusią Olimpiečių gatvėje, ir pabendravo su dabartiniais draugijos darbuotojais.
„Šito susitikimo tarsi didelės šventės visada laukiu ir joje stengiuosi dalyvauti.
Visus darbus suplanuoju taip, kad galėčiau atvykti susitikti su savo kolegomis.
„Žalgiryje“ praleisti metai man yra brangūs, iš mano gyvenimo jie niekada nebus išbraukti“, – kalbėjo I. Arnautovas, buvęs „Žalgirio“ draugijos pirmininko pavaduotoju.
ŠIANDIENA. Žalgiriečių vakaronė prasidėjo draugijos prezidento Algio Bronislavo Vasiliausko pasveikinimu.
Visiems susirinkusiems, tarp kurių buvo ir jau garbingo amžiaus sulaukusių žalgiriečių, buvo įdomu sužinoti, o kaip dabar gyvuoja draugija, kokia jos veikla.
Draugijos prezidentas A. B. Vasiliauskas supažindino visus, kokia šiandienos draugijos misija.
„Metai bėga kaip vanduo, bet šiandieną smagu visus matyti sveikus ir linksmus.
Gyvename gerai, veiklos turime nemažai. Fizinio aktyvumo programai įgyvendinti valstybė mums skyrė 2 mln. eurų.
Ši programa skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, o draugija yra pagrindinis jų organizatorius ir projekto vykdytojas.
Telšiuose surengėme įspūdingą Sporto dieną, kuri, ko gero, per visą Lietuvos sporto istoriją pažymėta taip, kaip niekada.
Įspūdį visiems darė ir Sveikatos diena Vilkaviškyje, kurioje dalyvavo apie 2 tūkstančiai fizinio aktyvumo puoselėtojų.
Tiesiog atspėjome, ką reikia daryti, kaip kalbėtis su žmonėmis, kaip juos suvilioti ir pakviesti į renginius.
Kviečiame visus atvykti ir į krauju atkurtą festivalį „Sportas visiems“, kuris keleriems metams buvo nutrūkęs, o dabar gegužės 23-25 d. vėl vyks Palangoje, ir jį organizuos LSD „Žalgiris“.
Tikimės sulaukti apie 4 tūkst. aktyvaus gyvenimo būdo entuziastų, kurių lauks daugiau nei 60 aktyvių užsiėmimų“, – kalbėjo A. B. Vasiliauskas.
SPORTIŠKIAUSI. Jeigu iš vakaro dalyvių reikėtų rinkti sportiškiausią darbuotoją, aukštą vietą užimtų Stefanas Milcevičius, garsus praeityje Lietuvos kalnų slidinėjimo treneris, kuris šiemet gruodžio mėnesį švęs savo jubiliejų.
„Meilė kalnų slidinėjimui išliko iki šių dienų. Balandžio mėnesį su draugais savaitę laiko slidinėjau Austrijoje, buvo nuostabu.
Turiu daug laiko, todėl susižavėjau dar viena sporto šaka – padeliu, kurį žaidžiu kone kiekvieną dieną.
Netgi savo vardu klubą įkūriau. Žaidžiu ir futbolą, su šeima važinėju dviračiu.
Todėl ir jaučiuosi puikiai, sportas man neleidžia senti“, – džiaugėsi S. Milcevičius.
Su jaunystėje pamiltu dviračiu nesiskiria ir 73-ejų Kazys Steponavičius, kuris yra glaudžiai susijęs su „Žalgiriu“.
„Kai 1976 -aisiais baigiau Lietuvos kūno kultūros institutą, gavau paskyrimą į „Žalgirio“ Vilniaus miesto tarybą, o „Žalgirio“ CT dviračių sporto treneriu pradėjau dirbti 1984-aisiais.
Kaip vadovas, žmogaus, puikus sporto organizatorius didelį įspūdį darė Viktoras Želvys.
Draugijoje buvau atsakingas vien už dviračių sportą, organizuodavome daug varžybų, kurių pačios įsimintiniausios – kelerius metus vykusios daugiadienės lenktynės aplink Lietuvą.
„Žalgirio“ draugijos dviratininkai buvo stiprūs, dirbo geri treneriai“, – prisiminė K. Steponavičius, kuris vėliau dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete, Lietuvos dviračių sporto federacijoje ir iki 2021 metų – Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.
„Žalgirio“ darbuotojų vakaronėje jis dalyvavo ketvirtą kartą ir, matydamas daug savo kolegų, jiems negailėjo gražių žodžių.
„Dabar gyvenu Nemenčinėje, gražiame gamtos kampelyje. Niekuo skųstis negaliu.
Valgau savo šiltnamyje užsiaugintus ekologiškus agurkus, pomidorus ir kitas daržoves, laukiu vasaros, kada kiekvieną rytą vėl galėsiu dviračiu važinėti maudytis į Tapelių ežerą, iki kurio nuo mano namų vos 1 kilometras“, – šypsosi gerai nusiteikęs K. Steponavičius.
DŽIAUGSMAS. Daug metų „Žalgirio“ Vilniaus miesto taryboje instruktore dirbusi Stasė Survilienė prisiminė, kad sovietiniu laikotarpiu draugijai priklausė net septynios sporto mokyklos, reikėjo rūpintis sporto meistrų komandomis.
„Buvome viena šeima, man visi žmonės, su kuriais dirbau, brangūs, išlikę širdyje.
Anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas didžiajam sportui, o dabar masiniam, fiziniam aktyvumui.
Ankstesnysis „Žalgiris“ garsėjo savo didelio meistriškumo sportininkais ir komandomis, kurioms šis vardas buvo tautinės savimonės išraiška.
Viskas pasikeitė iš pagrindų, nes gyvenimas nestovi vietoje. Tačiau kaip galiu nesidžiaugti, kad draugija gyva iki šių dienų, tęsia savo veiklą, sulaukė 80 metų.
Ačiū šiandienos draugijos vadovams ir visam kolektyvui, kurie neužmiršta savo darbuotojų ir kasmet pakviečia mus į vakaronę pabūti visiems kartu.
Džiaugiamės visi susitikę ir vienas kitam sakome: kas gera – prisiminkime, o kas bloga – lai išblės“, – sakė sporto veteranė.
Ilgametė draugijos darbuotoja Angelė Bilevičienė prisiminė, kad buvo laikai, kai „Nemuno“ draugiją prijungus prie „Žalgirio“, taryboje dirbo net apie 120 žmonių ir akcentavo, jog dabartinė draugijos komanda, nors negausi, bet ypatingai kūrybinga ir darbšti.
