Vyriausybė pritarė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektui, kuriuo siekiama tobulinti valstybės sporto politikos įgyvendinimo modelį. Pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.
Vyriausybės patvirtintas įstatymo projektas yra patikslintas atsižvelgiant į ministerijos gautus sporto organizacijų pasiūlymus, kitų ministerijų ir tarnybų pastabas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomu Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektu siekiame daugiau skaidrumo. Todėl vieno vadovo sprendimų peržiūrą siūlome vykdyti visų sporte veikiančių sektorių atstovams: pradedant sportininkų, fizinio aktyvumo veiklos, asmenų su negalia sporto, savivaldybių, olimpinių ir neolimpinių sporto šakų ir baigiant sporto mokslo atstovais.
Šiuo projektu neketiname keisti nei sportininkų veiklos sąlygų, nei sporto šakų federacijų finansavimo tvarkos, nei juo labiau sportui skiriamų lėšų dydžio“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kolegialus valdymo modelis
Įstatymo projekte siūloma pereiti prie kolegialaus sprendimų, susijusių su valstybės sporto politikos įgyvendinimu, priėmimo modelio ir Nacionalinę sporto agentūrą apjungti su Nacionaline sporto taryba. Seimui priėmus įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga, su Taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.
Įstatymo projekte numatyta, kad Nacionalinė sporto taryba administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus; pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu; skatintų sportininkus ir jų aukšto meistriškumo sporto trenerius už pasiektus sporto laimėjimus; organizuotų fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto tyrimus; administruotų ir finansuotų pasaulio lietuvių sporto žaidynes; atliktų administruojamų programų ir projektų stebėseną; teiktų pasiūlymus valstybės sporto politikos klausimais ŠMSM ir kitoms valstybės institucijoms, atliktų kitas numatytas funkcijas.
Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projekte nurodytas nepriekaištingos reputacijos kriterijus tarybos nariams.
Po diskusijų patikslintas rinkėjų santykis
Atsižvelgiant į sporto bendruomenės siūlymus, Vyriausybės patvirtintame įstatymo projekte patikslintas Tarybos narių rinkėjų santykis, atsakomybės ir procedūros.
Projekte siūloma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų 12 narių.
24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po 1 rinkėją. Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas.
Iš šių kandidatų švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų 12 asmenų. Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimo personalinę sudėtį švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė.
Tarybos pirmininką švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu 4 metams į pareigas skirtų ir iš jų atleistų Vyriausybė.
Siūlomas modelis suteikia visoms šalies organizacijoms, besirūpinančioms neįgaliųjų sportu, fiziniu visuomenės aktyvumu, sporto mokslu bei aukšto meistriškumo sportininkų rengimu, vienodas sąlygas veikti ir pretenduoti bei gauti valstybės finansavimą.
Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
smsm.lt
