Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Vienas stipriausių šalyje Vilniaus miesto sporto centras (VMSC) ugdo ne tik didelio meistriškumo sportininkus, bet ir rengia visų sporto šakų miesto varžybas, organizuoja vasaros stovyklą, Rotušėje pagerbia geriausius savo sportininkus ir trenerius, į gyvenimą palydi sportininkus abiturientus.
Nuo 2014 metų balandžio 10 d. VMSC vadovauja Marius Jukonis – kūrybingas ir naujovių ieškantis direktorius. 2018 metais jis tapo Lietuvos sportininkų ugdymo centrų nominacijos „Metų vadovas“ laimėtoju.
Sporto centro direktorius baigė du aukštuosius mokslus: 1999 metais – Kūno kultūros akademiją, kur įgijo trenerio-sporto mokytojo specialybę, o 2007 metais – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kur apgynė magistro darbą.
M.Jukonis – buvęs dziudo imtynininkas, pratybas lankė nuo šešerių metų, dvyliktoje klasėje gavo pirmojo dano diržą. Penkiolika kartų jis tapo Lietuvos jaunių ir jaunimo čempionu bei dukart suaugusiųjų.
Devynerius metus dirbo dziudo treneriu, buvo Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris. Jam teko dirbėti Kūno kultūros ir sporto departamente Teisės ir personalo skyriuje (2006– 2007 m.), Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teisme teisėjo padėjėju (2007– 2009 m.), Seimo nario padėjėju (teisininkas, 2009– 2012 m.).
OLYMPUS DIGITAL CAMERA
Tačiau teisinis darbas Mariui pasirodė nuobodus, širdis traukė prie sporto ir nuo 2012-ųjų porą metų jis dirbo Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos direktoriumi.
Iki šių dienų jam ypač praverčia didelė patirtis ir teisinės žinios: nesudėtinga bendrauti su sportininkais, treneriais, sporto vadovais, valstybinėmis įstaigomis.
„Jaučiuosi savo rogėse, nesigailiu, kad teisininko diplomą iškeičiau į sporto vadovo. Mano vadovaujamas sporto centras yra stiprus, pajėgus padaryti daug ką. Jeigu bus nuspręsta rengti tik didelio meistriškumo sportininkus, – prašau, mes pasirengę tą daryti. Tačiau nėra ryžtingumo, tvirtos krypties, kad jūs darykit tą ir tą, nes gaunate finansavimą. Yra šioks toks chaosėlis“, – sako M. Jukonis.
Kaip šiandieną gyvena jūsų vadovaujamas Vilniaus miesto sporto centras?, – paklausiau M. Jukonio
Gyvename neblogai, neplaukiame pasroviui, turime savo tikslus ir juos stengiamės įgyvendinti.
Koronaviruso banga kažkiek pristabdė gana veržlų mūsų gyvenimą, tačiau dabar vėl dirbame visu pajėgumu.
Ugdome didelio meistriškumo sportininkus. Kultivuojame 30 sporto šakų, pratybas lanko 2,5 tūkst. sportininkų.
Turime įvairiausių idėjų, tik jas reikia įgyvendinti. Tikimės, kad 2021 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvaus apie 10 mūsų auklėtinių.
Sporto centrai ir sporto mokyklos rengia didelio meistriškumo sportininkus, tačiau pastaruoju metu kažkodėl mūsų darbo pradeda nevertinti ir pripažinti.
Būna skaudu viešojoje erdvėje girdėti, jog pagrindinį darbą atlieka ne sporto centrai ir sporto mokyklos, o federacijos, į kurių rankas prieš porą metų buvo atiduotos visos lėšos.
Tada visuomenėje kilo banga, jog pačios federacijos rengia sportininkus, nors praktiškai niekas nepasikeitė, tik federacijos gavo pinigus ir jais disponuoja.
Mes mokame treneriams atlyginimus, nuomojame sporto bazes, o federacijos sportininkus tik išveža į varžybas, nes šiai mokomajai sportinei daliai lėšų neturime.
Visi Vilniaus olimpiečiai yra išugdyti mūsų, su jais dirbo ir dabar dirba mūsų treneriai. Tačiau kažkodėl esame priešpastatomi visuomenei, daromės nemadingi, kone blogiečiai.
Viską sunaikinti yra lengviausia, o kai tai bus padaryta, pradėsime galvoti, kas gi čia atsitiko.
Tad nuotaikos pesimistinės?
Ne, kodėl. Kasmet kažką sugalvojame naujo, daugėja motyvacijos. Jau prieš kelerius metus virpėjo mintis, kaip geriau išnaudoti mūsų kultivuojamų sporto šakų ir žmogiškųjų išteklių potencialą.
Mūsų centro pagrindinių strategų Povilo Tamošausko ir Viliaus Podberecko iniciatyva antrus metus didelį dėmesį skiriame mokinių atrankai.
Su centre veikiančiais sporto šakų skyriais ir jų treneriais nustatėme normatyvus, pagal kuriuos vaikus nuo rugsėjo mėnesio priimame į atskirų sporto šakų pradinio rengimo grupes.
Toks poreikis atsirado todėl, kad buvo daug norinčiųjų, o jų visų negalime priimti. Pas mus yra trenerių, valandų ir sporto bazių ribos, todėl priimant norinčiuosius reikėjo nustatyti atitinkamus kriterijus.
Į grupes priimame gabesnius, nes orientuojamės į meistriškumą. Dabar tėvai skambina ir domisi, kaip jų vaikams būtų galima patekti į grupes.
Mūsų svetainėje iš anksto būna paskelbti testai, su kuriais galima susipažinti. Vaikams atranka – tai savotiškos varžybos, jie stengiasi, išgyvena.
Kad vaikams nebūtų streso, stengiamės nerašyti balų – galutinis rezultatas būna kelių pratimų suma.
Stengdamiesi išnaudoti mūsų potencialą, visus vaikus stengiamės priimti – jeigu jie nepatenka į norimą sporto šaką, jiems nepasakome, kad esate laisvi, eikite namo, o stengiamės nukreipti į kitą sporto šaką.
Jeigu vaikas nori sportuoti, – tegul sportuoja, tik jam mūsų treneriai pataria, kuriai sportai šakai yra tinkamiausias.
Tokia centro atranka daug prisideda prie VMSC įvaizdžio stiprinimo, kadangi esame neformalaus ugdymo įstaiga, bet papildome formalųjį ugdymą.
Dabar viešojoje erdvėje atsirado, kaip juos vadinu, tam tikri sporto visuomenininkai – viešosios įstaigos, privatūs klubai, kurie pradėjo teigti, kad savivaldybės sporto mokyklos ir sporto centrai – jau pasenę, nelabai moka dirbti, o jie yra patys geriausi, gražiausi ir stipriausi.
Užsiimti populizmu ir garsiai rėkti – darosi populiaru. Tačiau objektyviai žiūrint, o ką jie gero padarė.
Atėjus į tokius klubus, vaikai užliūliuojami, jiems pažeriama nemažai liaupsių, kad yra talentų talentai. Išviliojami pinigai ir pats Dievas težino, koks dėmesys jiems skiriamas per treniruotes, kaip tie vaikai tobulėja.
Mes skiriamės nuo tokių įstaigų ir sporto klubų. Mūsų stiprioji pusė – žmoniškieji ištekliai ir darbo kokybė, o pagrindinis tikslas – parengti žmogų gyvenimui, o ne tik paimti iš jo pinigus.
Prakalbote apie pinigus. Koks norintiesiems sportuoti jūsų centre mėnesinis mokestis?
Savivaldybės taryba nustatė bendrą tvarką: mėnesinis mokestis – 20 eurų. Tačiau yra išlygų: nereikia mokėti Lietuvos jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų čempionams, socialiai remtiniems ir iš daugiavaikės šeimos vaikams.
Jeigu vaikas atsiveda savo brolį ar seserį, – mokestis perpus mažesnis. Miesto sporto centre biznio nepadarysi. Centre kultivuojamos sporto šakos yra brangios, reikalauja daug brangaus sportinio inventoriaus ir sporto bazių.
Anksčiau vasarą rengdavome atskirų sporto šakų stovyklas, o dabar sugalvojome paįvairinti tą modelį ir pirmą sykį surengėme trijų savaičių trukmės stovyklą „Atrask vasarą“.
Vadovaujant centro dvikovinių sporto šakų skyriaus vedėjui Mindaugui Valackoniui, stovykloje dalyvauja mūsų penkių dvikovinių sporto šakų (laisvosios ir graikų-romėnų imtynės, dziudo, boksas ir sambo) bei sunkiosios atletikos atstovai.
Stovyklą, kuri vyksta trimis pamainomis ir joje dalyvauja 120 vaikų, per pusę finansuoja Vilniaus savivaldybė ir mūsų sporto centras.
Ji tęsis iki liepos 31 dienos. Patiems mažiausiems vaikams – nuo 7 metų, o vyresniems – iki 18 metų. Rytais mokiniai sportuoja, o po pietų vyksta edukacinė ir socialinė programa.
Stovykloje dirba 12 trenerių, jie vaikus supažindinami su dvikovinių sporto šakų istorija ir taisyklėmis, moko savigynos veiksmų, pasitikėjimo savimi.
Šiemet gimė dar vienas projektas – Vilniaus miesto sporto centro sporto festivalis arba olimpinės žaidynės.
Pirmasis festivalis numatytas spalio mėnesį Vingio parke, kur vienu metu pristatysime visas sporto šakas, kurias kultivuojame, ir surengsimi mini varžybas. Į šventę pasikviesime garsiuosius mūsų olimpiečius.
Su tėvais atėję vaikai galės susipažinti su daugeliu sporto šakų ir išsirinkti tą, kurios pratybas norėtų lankyti.
Kaip sprendžiate opią sporto bazių problemą, ar ją atsinaujinate?
Taip, atsinaujiname, sporto bazė yra didelis mūsų rūpestis. Rudenį miesto savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšomis prasidės kapitalinis mūsų gimnastikos sporto bazės, statytos dar 1963-aisiais, remontas, iš pagrindų bus atnaujintas visas vidus.
Dabar vyksta rangovo konkursas, tikimės, kad kapitalinis remontas užtruks vienerius metus.
Penkių aukštų įrenginys bus pritaikytas neįgaliesiems, iš išorės veiks liftas, bus galima pasikelti į visus tris aukštus, kuriuose yra sporto salės.
Kiekviename aukšte bus persirengimo kambariai ir dušai. Pirksimės naują gimnastikos sportinį inventorių.
Kad gimnastai galėtų treniruotis, iki kapitalinio remonto buvo atliktas mini remontas: sutvarkytas stogas, šildymas, pakeisti langai.
Turime neblogą atremontuotą dviračių sporto bazę Naujoje Vilnioje, Laisvės gimnazijos patalpose, taip pat nedideles dviračių bazes Šeškinėje ir Karoliniškėse.
Užupio gimnazijos teritorijoje mums priklauso šaudykla, kuri yra ideali treniruotėms. Visų minėtų sporto bazių mums nereikia nuomotis.
Kada jas reikia nuomotis, tenka susidurti su nemažais rūpesčiais. Tarkime, krepšininkai salėje pažaidė dvi tris valandas ir išėjo. Gi boksininkams reikia statyti ringą, imtynininkams kloti kilimus, gimnastams – vynioti kilimus.
Reikalingas specialus sportinis inventorius, kuris užima visą salę. Šiuo metu per vykstančią stovyklą „Atrask vasarą“, nuomojant didelę dziudo imtynininkams salę, ji kainuoja 4 tūkst. eurų.
Pats brangiausias mums – Fabijoniškių baseinas, tenka išleisti 25 tūkst. eurų per vieną mėnesį. Nuomojame ir mažesnius baseinus penkiakovininkams.
Miesto savivaldybė mums skiria pinigų darbo užmokesčiui ir sporto bazėms apmokėti.
Pinigus, surinktus už vaikus, panaudojame jiems ugdyti, rengti varžybas, sportinę aprangą ir inventorių, stovyklai.
Ieškome rėmėjų. Jų pavienių pavyksta surasti, truputį pinigų projektams gauname iš Sporto rėmimo fondo.
Prieš porą metų įkurtą Vilniaus miesto dziudo lygą rėmė bendrovė „Kautra“. Lygos čempionus ji nemokamai nuvežė į tarptautines varžybas ir treniruočių stovyklą Vokietijoje.
Lygos varžybos vyksta keturiais etapais ir susilaukia didelio kitų miestų bei rajonų dziudo entuziastų dėmesio, todėl jas ateityje galvojame rengti atviras.
Ėmėtės iniciatyvos ir rengiate visų sporto šakų Vilniaus varžybas, ar ne per didelis krūvis vienam centrui?
Mūsų centras varžybas stengiasi rengti kukliai, be pompastikos, tačiau kokybiškai, sutraukia daug dalyvių.
Varžybose teisėjauja mūsų teisėjai, perkame prizus, nuo praėjusių metų rugsėjo pasigaminome ir atnaujinome specialius įvairių dydžių medalius.
Miesto vaikų ir jaunučių pirmenybių laimėtojai ir prizininkai gauna mažesnius medalius, o vyresnieji – didesnius. Medaliai labai skoningi, gražūs, juos visi giria.
Jeigu mes nerengtume varžybų, treneriai negautų kategorijų, nebūtų rezultatų, viskas griūtų.
Išskirtinės mūsų graikų-romėnų imtynių varžybos, kurios vyksta miesto širdyje – Rotušės aikštėje po atviru dangumi. Gražiai tarptautines varžybas rengia irkluotojai, lengvaatlečiai, kitų sporto šakų atstovai.
Puoselėjate gražią tradiciją ir kasmet Rotušėje į savarankišką gyvenimą palydite savo sportininkus abiturientus, ar ši graži tradicija nenutrūks ir ateityje?
Mūsų miesto sporto centras stiprus, todėl stengiamės pagerbti ir apdovanoti savo sportininkus ir trenerius.
Iš pradžių Rotušėje rengėme dvi atskiras šventes: pagerbdavome geriausiuosius centro sportininkus ir abiturientus.
Dabar rengiame vieną šventę visiems. Pagerbiame ir geriausius sportininkus, ir abiturientams įteikiame baigimo pažymėjimus – stojant į aukštąsias mokyklas, jie padeda gauti papildomus balus.
Nenorime renginius organizuoti monotoniškus. Kiekvieną kartą susibėgame ir sprendžiame, kaip juos padaryti įdomesnius, patrauklesnius.
Norisi tobulėti, vaikams ir jų tėvams surengti gražias, įsimintinas šventes, nes viskas keičiasi, nestovi vietoje. Pripažįstame savo klaidas, iš jų visada mokomės ir stengiamės nekartoti.
