Dominykas Genevičius, Sportas.info
Vilniaus miestas nusprendė iš esmės pakeisti sau priklausančių sporto aikštynų valdymo sistemą. Investuodama į sporto aikštynų atnaujinimą, savivaldybė nusprendė sukurti centralizuotą sistemą, kuri leis užtikrinti skaidrumą bei didesnes galimybes infrastruktūra naudotis įvairių sporto šakų atstovams.
Dėl šios naujos tvarkos dar balsuos savivaldybės tarybos nariai. Naujos sistemos principas yra paprastas – elektroninėje platformoje bus sudėti visi Vilniaus sporto aikštynai. Joje bus galima matyti aikštynų užimtumą ir per elektroninę bankininkystę užsisakyti norimą aikštę tam tikram laiko tarpui.
Apie šią sistemą Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas papasakojo pristatydamas pirmąjį iš 13 šiais metais numatomų atnaujinti sporto aikštynų – erdvę Petro Vileišio progimnazijos teritorijoje.
Tačiau nauja sistema patinka ne visiems. Didžiausios sostinėje privačios sporto organizacijos – Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) – atstovai skundėsi, kad nauja tvarka nebeleis jiems patogiu laiku naudotis reikalingomis salėmis, dėl to teks atleidinėti darbuotojus. Mat pirmenybė naujoje sistemoje bus teikiama biudžetinėms sporto mokykloms. Dėl to SKM antradienį planuoja protestą prie Vilniaus savivaldybės.
Vilniaus miesto vadovai prisipažįsta, kad pirmenybė iš tiesų bus teikiama savivaldybės įstaigoms, bet nauja tvarka suteiks galimybę sostinės sporto objektais pasinaudoti įvairesnių sporto šakų atstovams. Anksčiau mažiau populiarios sporto šakos neretu atveju gaudavo tik pačius nepatogiausius laikus, kad atbaidydavo nemažą dalį jaunuolių. Tikimasi, kad investicijos į sporto infrastruktūrą leis išvengti konfliktų ir sostinėje tilps visi norintys.
„Ką reikėtų suprasti – kad čia kalba eina ne tik apie krepšinį, o apie visas sporto šakas. Vilniuje jų yra kultivuojama 40 ir visos jos gali tilpti mieste. Tiek futbolininkai, tiek krepšininkai, tiek mažiau komerciškai patrauklių sportų atstovai. Vietos gali užtekti visiems, tik reikia sutarti dėl garbingų ir skaidrių principų, kurie leistų gražiai naudotis turima infrastruktūra. Iki šiol vyravo toks „laukinis“ kapitalizmas – kai patogiausius laikus gaudavo kas gudresnis, kas geriau sutardavo su mokyklų vadovais ar pan. Naujas reglamentavimas leis viską daryti pagal visiems vienodus kriterijus ir užtikrins sistemos atvirumą. Ne paslaptis, kad dabar yra daug sporto šakų ar sporto mokyklų, kurios norėtų įsikuri, bet jų mintys greitai nuslopdavo susidūrus su sporto bazių trūkumu bei jų uždarumu“, – Sportas.info pasakojo V. Benkunskas.
V. Benkunskas sutinka, kad kai kurios privačios iniciatyvos gali nukentėti, bet miestas yra atviras visiems ir galima bus rasti abipusiai naudingus sprendimus.
„Žinoma, kad kai kurie interesai vienoje ar kitoje salėje gali kažkiek pasikeisti, bet sistema yra pritaikyta tiek biudžetinėms, tiek privačioms sporto mokykloms. Visi turės išmokti dirbti tarpusavyje ir pagal vieningą sistemą“, – sakė Vilniaus vicemeras.
Pastaraisiais metais kai kurie Lietuvos miestai pradėjo diegti arba svarstyti naują sporto finansavimo sistemą, pagal kurią miestai vietoje biudžetinių įstaigų kurtų viešąsias įstaigas, kas leistų visoms iniciatyvoms lygesnėmis sąlygomis pretenduoti į finansavimą, o tuo pačiu paskatintų didesnę konkurenciją. Lietuvos sostinės politikai apie tokį variantą šiuo metu negalvoja.
„Sporto šakos yra labai skirtingos. Tiek pagal savo specifiką, tiek pagal santykius su federacijų veikla. Futbole turėjome biudžetinę įstaigą, kurią pagal Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valią mes turėjome uždaryti. Tuo tarpu krepšinio federacijos atstovai pasakė, kad toks modelis, koks yra savivaldybės, juos tenkina ir nėturi jokių pastabų. Turbųt nėra didelio skirtumo, kokia juridine forma bus įkurtos įstaigos. Svarbiausia, kad savivaldybė, atsakinga už vaikų neformalųjį ugdymą, sporto būrelius, suteiktų sporto šakoms galimybę jaustis saugiai ir nebūtų priklausomoms nuo jokių krizių ar politinių vėjų. Vaikai privalo turėti galimybę ateiti ir sportuoti nepriklausomai nuo ekonominės ar politinės situacijos. Tokia yra savivaldybės funkcija ir ją turime užtikrinti, – pasakojo V. Benkunskas. – Tačiau mieste yra daug vietos privačioms iniciatyvoms, kurios Vilniuje tikrai randa savo vietą. Didžiausia problema – infrastruktūra, todėl ta linkme mes ir dirbame“.
Vilniuje baigiamas ir dar vienas didelis sporto aikštynas – šalia Baltojo tilto. Gerokai vėluodamas, bet šis sporto objektas jau pasiekė finišo tiesiąją. Beveik 9 hektarų plote veiks devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko gimnastikos ir lauko treniruoklių aikštelės, riedutininkų aikštelės.
„Jau viskas turėjo judėti į pabaigą, bet praėjusią savaitę užklupusi audra šiek tiek pridarė žalos statybų aikštelėje, bet yra planas iki liepos 1 dienos jį atidaryti. Dėl tikslios atidarymo datos dar bus pranešta“, – pridūrė V. Benkunskas.
