Sekmadienio vakarą istorinėje Veronos arenoje surengta emocinga ir spalvinga 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija.
Legendiniame senovės Romos laikų amfiteatre, pastatytame 30-aisiais mūsų eros metais, vykusiose iškilmėse didinga praeitis susitiko su sporto dabartimi ir ateitimi, čia skambėjo ir legendinių operų arijos, ir kultiniai italų popmuzikos kūriniai, ir šiuolaikinių atlikėjų kūryba, o meniniai pasirodymai atskleidė pasauliui Italijos kultūrą, progresą, karštas italų širdis, regionų įvairovę ir bendrystę.
Į areną atkeliavo dar pernai lapkričio 26 d. Graikijoje įžiebta olimpinė ugnis, nuo vasario 6-osios vykusio žaidynių atidarymo liepsnojusi Milano ir Kortinos aukuruose.
Plačiai šypsodamiesi Lietuvos trispalvę vėliavnešių parade į areną įnešė olimpinė debiutantė Meda Variakojytė ir jau ketvirtose žaidynėse startavęs lygumų slidininkas Modestas Vaičiulis.
„Sulaukiau klausimo iš Lietuvos olimpinės misijos vadovės Agnės Vanagienės – ar įvykdysiu šią misiją? Iškart sutikau – būtinai. Sužinojęs, kad man atitenka garbė nešti Lietuvos trispalvę, tikrai labai apsidžiaugiau. Esu dėkingas už šią galimybę. Tai – didelė garbė“, – sakė vienas vėliavnešių M.Vaičiulis.
Džiaugsmo neslėpė ir M.Variakojytė: „Toks siurprizas man buvo. Aišku, labai smagu, kad tokiam jaunam žmogui gali būti patikėtos pareigos nešti Lietuvos trispalvę, man tai didelė garbė ir atsakomybė. Labai malonu.“
Uždaryme iš rekordinės 17-os Lietuvos sportininkų delegacijos dar dalyvavo atidarymo iškilmėse mūsų šalies vėliavą nešę ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, slidininkas Tautvydas Strolia, biatlonininkės Judita Traubaitė ir Lidija Žurauskaitė.
Iš tribūnų įspūdingą ceremoniją kartu su kitų šalių valstybių vadovais, vyriausybių nariais, ambasadoriais, kitais garbingais svečiais stebėjo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir viceministras Giedrius Grybauskas, Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.
Tradiciškai uždarymo iškilmėse buvo pagerbti savanoriai. Jų Milano ir Kortinos žaidynėse darbavosi net 18 000. Savanoriai buvo atrinkti iš 130 000 kandidatų, paraiškas siuntusių iš 170 šalių. Tarp savanorių, kaip kone kiekvienose žaidynėse, buvo ir lietuvių.
Šių žaidynių šeimininkai, Milano ir Kortinos d‘Ampeco merai olimpinę vėliavą perdavė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentei Kirsty Coventry, o ši ją įteikė Prancūzijos Alpių atstovams. Būtent Prancūzijos Alpėse bus surengtos 2030 m. žiemos olimpinės žaidynės. Šią ceremoniją paženklino Veronos arenoje nuskambėjęs Prancūzijos himnas.
Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas Giovanni Malagò dėkojo visiems, prisidėjusiems prie sėkmingo žaidynių surengimo, IOC, tarptautinėms olimpinių sporto šakų federacijoms. O didžiausią ačiū tarė atletams, tikriesiems žaidynių herojams.
IOC prezidentė K.Coventry savo kalboje gyrė Italiją ir organizatorius už svetingą atmosferą, sukurtą žiemos žaidynėse, kurios, jos teigimu, neabejotinai buvo nepakartojomos ir sėkmingos. Olimpinio judėjimo vadovė taip pat išreiškė padėką savanoriams ir tai arenoje sukėlė dar vieną milžinišką ovacijų bangą.
K.Coventry paskelbė Milano ir Kortinos žiemos žaidynes uždarytomis. Netrukus nusileido simbolinė saulė ir Veronos arena paskendo tamsoje, o tuo pačiu metu olimpinė ugnis užgeso Milane bei Kortinoje d‘Ampece.
Po kelių minučių, užgrojus vienai populiariausių pasaulyje elektroninės šokių muzikos grupių „Major Lazer“, uždarymo ceremonija virto smagiu vakarėliu. Iškilmes vainikavo italų scenos žvaigždės Achille Lauro pasirodymas, o simbolines žaidynių duris užvėrė Rigoletas.
Lietuvai olimpinėse arenose ir trasose atstovavo net 17 sportininkų. Tai rekordinė mūsų šalies rinktinė žiemos olimpinėse žaidynėse.
Aukščiausiai iš lietuvių pakilo šokėjų ant ledo pora A.Reed ir S.Ambrulevičius, iškovoję šeštąją vietą ir po ilgos pertraukos grąžinę Lietuvą į olimpinių prizininkų gretas – olimpinėse žaidynėse prizinės yra pirmos aštuonios vietas ir jas užėmę atletai gauna tai patvirtinančius diplomus. Jiems buvo suteikta išskirtinė proga pasirodyti šeštadienį vykusioje parodomojoje programoje, kurioje dalyvavo tik dailiojo čiuožimo rungčių medalininkai ir organizatorių kvietimus gavusios žvaigždės.
Ne vienas Lietuvos sportininkas gerino mūsų šlies olimpinius pasiekimus ir savo karjeros rekordus.
Anterselvos biatlono arenoje lenktyniavo net aštuoni šios sporto šakos mūsų šalies atstovai – pirmą kartą istorijoje žaidynėse startavusią moterų estafetės komandą sudarė Natalija Kočergina, J.Traubaitė, Sara Urumova ir L.Žurauskaitė, vyrų varžybose lenktyniavo Nikita Čigakas, Maksimas Fominas, Karolis Dombrovskis ir jau ketvirtose karjeroje žaidynėse dalyvavęs Vytautas Strolia.
Šešis atletus į Milano ir Kortinos žaidynes delegavo Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija. Tezero lygumų slidinėjimo centre varžėsi tie patys keturi sportininkai, kaip ir prieš ketverius metus Pekine – Ieva Dainytė, Eglė Savickaitė, net penkiose rungtyse startavęs T.Strolia ir M.Vaičiulis. Bormijuje pirmuoju lietuviu, bandžiusiu jėgas net trijose kalnų slidinėjimo rungtyse, tapo Andrejus Drukarovas. Jauniausia mūsų šalies delegacijos narė 17-metė Neringa Stepanauskaitė olimpietės duonos paragavo Tofano kalnų slidinėjimo centre greta Kortinos d‘Ampeco.
Pirmąja Lietuvos sportininke olimpinių žaidynių moterų dailiojo čiuožimo varžybose tapo M.Variakojytė.
Iš viso olimpinės varžybos vyko aštuoniuose Italijos vietovėse, išsidėsčiusiose net 22 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
Vasario 6 d. vykusio žaidynių atidarymo epicentras buvo legendinis Milano „San Siro“ stadionas. Atidarymo eisenos tuo pat metu vyko ir Livinjuje, Predace bei Kortinoje.
Iš viso Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2880 atletų, konkuravusių dėl 116 medalių komplektų. Pirmą kartą į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktas slidinėjimo alpinizmas.
Paskutiniai medalių komplektai įteikti Veronos arenoje per uždarymo ceremoniją. IOC prezidentė K.Coventry be Tarptautinės slidinėjimo snieglenčių sporto federacijos prezidentas Johanas Eliaschas apdovanojo ilgiausios olimpinės distancijos – vyrų ir moterų slidinėjimo 50 m lenktynių klasikiniu stiliumi – medalininkus.
Visą vyrų garbės pakylą užėmė norvegai. Ant aukščiausio pakylos laiptelio atsistojo unikalų pasiekimą užfiksavęs Johannesas Hoesflotas Klaebo. Jis vienas arba su komandos draugais šiose žaidynėse iškovojo šešis aukso medalius iš šešių galimų, Sidabrą laimėjo Martinas Loewstroemas Nyengetas, bronzą – Emilis Iversenas.
Moterų varžybų auksą iškovojo švedė Ebba Andersson, sidabrą pelnė norvegė Heidi Weng, bronzą 0 šveicarė Nadja Kaelin.
Daugiausia medalių laimėjo Norvegija – 41 (18 aukso, 12 sidabro, 11 bronzos). Antrąją vietą medalių lentelėje užėmė JAV sportininkai (33 – 12, 12, 9), trečiąją – Nyderlandų olimpiečiai (20 – 10, 7, 3).
Net 30 apdovanojimų pelnė žaidynių šeimininkai italai. Jie laimėjo 10 aukso, 6 sidabro ir 14 bronzos medalių. Iš viso medalių lentelėje – 29 valstybių pavadinimai. Tarp jų – vieną sidabrą ir vieną bronzą iškovoję latviai bei vienu sidabru savo pasirodymą žaidynėse paženklinę estai.
LTOK.lt
