Šaltuoju metų laiku dažniau serga visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai. Darželiuose ir mokyklose pasigauti virusą nėra sudėtinga, todėl sloga ar kosulys gali atrodyti dažnas vaiko palydovas. Vis dėlto tėvams gali būti neramu ir kilti klausimas, ar vaiką ligos puola ne per dažnai.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kodėl vaikai dažniau serga nei suaugusieji, ir pataria, kaip tinkamai stiprinti jų imunitetą.
Kodėl vaikai serga dažniau nei suaugusieji?
„Vaikų imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl kiekvienas kontaktas su virusais ir bakterijomis jai yra tarsi mokymosi procesas. Skirtingai nei suaugusieji, kurie jau „gerai susipažinę“ su daugybe ligų sukėlėjų, vaikai daugumos jų dar nepažįsta. Dėl to mažieji, ypač lankantys darželį ar pradines klases, per metus gali sirgti 6–8 kartus, ir tai laikoma normos ribose. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji pabrėžia, kad jei vaikas serga itin sunkiai, ligos ilgai nepraeina, dažnai kartojasi komplikacijos, tokios kaip ausų ar plaučių uždegimai, tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ir įvertinti, ar nėra imuniteto nusilpimo ar lėtinių ligų.
Išsiaiškinkite, ko vaiko organizmui iš tiesų trūksta
Vaistininkė pastebi, kad jei vaikas serga dažnai, verta pagalvoti apie kraujo tyrimus. Jie padeda tiksliau įvertinti vaiko organizmo būklę ir nustatyti, kokių vitaminų ar mineralų gali trūkti.
„Vaistinėse pastebime, kad žiemą vaikams trūksta vitamino D, kuris itin svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai. Šis vitaminas gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis, o jo daugiausia gaunama su saulės šviesa bei valgant riebią žuvį, kiaušinius ar pieno produktus. Visgi žiemą pasisavinti pakankamą šio vitamino kiekį kyla iššūkių tiek vaikams, tiek suaugusiems“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, vaikams neretai pritrūksta ir B grupės vitaminų, kurie gali padėti palaikyti normalų energijos lygį ir nervų sistemos veiklą. Jų gausu pilno grūdo patiekaluose, kiaušiniuose, mėsoje ir žalialapėse daržovėse.
„Kita problema, kuri kartais gali pasitaikyti – cinko trūkumas organizme. Jis gali padėti palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Cinko galima pasisavinti į mitybą įtraukus mėsą, ankštines daržoves, riešutus ir sėklas“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Svarbu ne tik mityba
Pasak vaistininkės, be mitybos itin didelę reikšmę imuniteto stiprinimui turi ir kasdieniai įpročiai.
„Reguliarus rankų plovimas ir tinkama higiena padeda sumažinti ligų sukėlėjų plitimą. Vaikai daug laiko praleidžia vietose, kur susirenka daug žmonių – darželiuose, mokyklose, parduotuvėse ar viešajame transporte, todėl užsikrėsti virusais jiems itin paprasta. Dėl šios priežasties svarbu vaikams nuolat priminti, kodėl rankų higiena yra tokia svarbi. Taip pat naudinga reguliariai plauti nosį jūros vandeniu – sudrėkinta nosies gleivinė tampa atsparesnė ir gali efektyviau sulaikyti virusus“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad stipresniam imunitetui labai svarbus judėjimas. Reguliari fizinė veikla, ypač gryname ore, padeda stiprinti organizmą ir gerina bendrą savijautą.
„Ne mažiau svarbus ir pakankamas poilsis – mažiems vaikams rekomenduojama miegoti apie 10–12 valandų per parą. Jei vaikas nuolat neišsimiega, jo organizmas nespėja atsigauti, o imuninė sistema gali tapti silpnesnė“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
