Gydytojas Valentinas Morozovas sako, jog išmokyti vaikus naujų įpročių tikrai nėra misija neįmanoma – reikia tik trupučio pastangų. Ypač tai svarbu kalbant apie vaikų miegą.
Nors dažnai dėl nemiegos esame linkę kaltinti persivalgymą, sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė paneigia mitą, kad naktipiečiai yra blogis – prieš miegą suvalgytas tam tikras užkandis gali net pagerinti miego kokybę. Jei per rytinę skubą pusryčiams nebelieka laiko, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva siūlo juos supakuoti į priešpiečių dėžutę: daržovės, vaisiai, sūris ar riešutai visada mėgstami tiek pradinukų, tiek vyresniųjų.
Stropioms vaikų mamoms dažnai atrodo, kad jų vaikai miega per mažai, bet, anot V. Morozovo, rekomenduotinos miego normos yra reliatyvios: vienam vaikui reikia daugiau miego valandų, kad visiškai išsimiegotų, o kitam – mažiau: „Nepamirškime, kad darželinukai dar guldomi pietų miego, tada naktį išmiegotos net aštuonios valandos nėra per mažai. Mokyklinukai, priklausomai nuo amžiaus, turėtų miegoti 8–11 valandų. Jei po pamokų ar būrelio jie nusnaudžia, tai irgi įskaitoma į paros miego normą.“
Pasak specialisto, tėvams reikėtų pasidomėti, ar vaikai, nuėję į lovą anksti, greitai užmiega, ar tik guli ir naršo telefone. „Dažnai tėvai liepia vaikui eiti miegoti, nes rytoj anksti keltis, o patys trenkia jo kambario durimis ir įsivaizduoja, kad atžala tuoj pat užmigs, nors pusę nakties jis lovoje žiūri filmus, internetu bendrauja su draugais ar klausosi muzikos. Tuomet nereikia stebėtis, kad iš ryto vaiką sunku pažadinti“, – sako gydytojas.
V. Morozovo teigimu, kuo anksčiau tėvai suformuoja vaiko miego įpročius, tuo jis jaučiasi saugiau ir įpranta prie tam tikros rutinos: „Jei tuo susirūpinsime tik vaiko paauglystėje, vargu ar daug pasieksime. Jei kelsime vaiką su barniais, kaltinsime, kad jis miegalius arba dejuosime, kad pamokos prasideda taip anksti, rytinis kėlimasis vaikui tikrai virs kankyne. Bet jei žadinsime jį patys gerai nusiteikę, sakydami, kad rytas nuostabus, kad tuoj važiuosime džiaugdamiesi gaiviu oru, o pakeliui gal paimsime jo draugą, kėlimasis bus visai kitoks.“
Dažnai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų nakties miego dalį pasiglemžia išmanieji ekranai, bet šiuolaikiniam žmogui kartais sudėtinga užpildyti tą tarsi tuščią vakaro laiką.
V. Morozovas pataria šeimoms susikurti malonią vakaro rutiną: paskaityti vaikams knygą, išeiti su jais prieš miegą pasivaikščioti, pažaisti stalo žaidimus ar pasikalbėti apie prabėgusią dieną.
„Dažnai mamos skundžiasi, kad atsigulęs miegoti vaikas vis ko nors klausinėja ar prašo: tai gerti, tai valgyti, tai praverti langą. Devyniais iš dešimt atveju vaikas jaučia bendravimo su tėvais badą: jam trūksta artimo ryšio ir fizinio kontakto. Dažniau apkabinamas, priglaudžiamas jis jaučiasi saugus, tad tokiais prašymais jis signalizuoja apie bendravimo su pačiais artimiausiais trūkumą“, – teigė specialistas.
Dažna klaida – savaitgalį miegoti iki vidurdienio, nes esą reikia „atsimiegoti“. Anot gydytojo V. Morozovo, jei per vasarą vaikas kėlėsi keliomis valandomis vėliau nei įprastai – nieko tokio, tačiau ilgai naktinėti, o paskui pusę dienos miegoti nepatartina niekam.
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svarbu vaikui, ypač greitai praalkstančiam paaugliui, taip išdėlioti visą dienos maisto kiekį, kad jis labai nepraalktų: „Jei vaikas itin nori valgyti prieš miegą, reikia pagalvoti, ar jis ne per mažai valgė dieną. Augančiam organizmui reikia baltymų, tad nieko blogo, jei po intensyvios dienos jis nori užkąsti iki miego likus kad ir valandai. Svarbu, kad tai nebūtų riebūs, sūrūs, rūkyti produktai, dar geriau, kad jie skatintų melatonino gamybą, tad bananai, vyšnios, kiviai, keletas migdolų ar graikinių riešutų, bei pienas turėtų geros įtakos miego kokybei. Taip pat antroje dienos pusėje paauglys nebeturėtų vartoti kavos ar stiprios arbatžolių arbatos, jau nekalbant apie didelę kofeino koncentraciją turinčius energinius gėrimus, kurių iš viso reikėtų vengti.“
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
