Nacionalinė mokymo plaukti programa kasmet į baseinus atveda tūkstančius Lietuvos antrokų. Programos metu didelė dalis moksleivių pirmą kartą susipažįsta su baseinu – jie pradeda plaukimo kelionę, kuri daugeliui tampa ir pirmąja svarbia pažintimi su vandens sportu. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama programa ne vienerius metus pasiekia apčiuopiamus rezultatus, tačiau vis dar susiduria su iššūkiais, nes ne visi Lietuvos antrokai turi vienodas galimybes išmokti plaukti. Programos aktualijos aptartos metinėje apžvalgoje.
Trejus metus nacionalinę fizinio aktyvumo programą, skirtą mokyti vaikus plaukti ir formuoti saugaus elgesio vandenyje įgūdžius, administruojanti Nacionalinė sporto agentūra metiniame aptarime kartu su programą įgyvendinančia asociacija „LTU Aquatics“ apžvelgė programos eigą 2025 m., savivaldybių ir baseinų valdytojų patirtis, iššūkius, finansavimo klausimus ir tolimesnės plėtros galimybes.
Programoje – pirmoji vaikų pažintis su plaukimu
Šiuo metu nacionalinę mokymo plaukti programą 36 savivaldybėse įgyvendina asociacija „LTU Aquatics“. Kiekvienais mokslo metais – nuo rugsėjo iki gegužės – antrokai kviečiami dalyvauti 32 plaukimo programos užsiėmimuose. 18 programos pamokų yra finansuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra, prie dar 14 pamokų prisideda į programą įsitraukusios savivaldybės.
„Tai viena geriausių valstybės investicijų į jaunosios kartos sveikatinimą. Programos sėkmę lemia tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir aktyvus savivaldybių įsitraukimas“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Pasak „LTU Aquaticsׅ“ atstovų, savivaldybės yra svarbios programos partnerės, nes jų indėlis yra labai reikšmingas. Valstybės skiriamas finansavimas nėra pakankamas, kad visi šalies antrokai galėtų mokytis plaukti, todėl savivaldybės savo iniciatyva daliai vaikų suteikia galimybę dalyvauti programoje – savo ir rėmėjų lėšomis finansuoja visas 32 pamokas. Iš valstybės biudžeto 4 metų programos įgyvendinimui (2023–2026 m.) skirta 3,21 mln. eurų.
Kiekvieną savaitę baseinuose vaikai mokosi plaukti įvairiais plaukimo stiliais, išmoksta plūduriuoti horizontalioje arba vertikalioje padėtyje, sugeba panerti ir ištraukti iš ne mažesnio kaip 1,5 m gylio ant baseino dugno gulintį daiktą, susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis. Šiemet 44 šalies baseinuose užsiėmimus lanko daugiau nei 14 tūkstančių mokinių, su jais dirba beveik 100 specialistų – plaukimo treneriai, instruktoriai, taip pat įtraukiami specialiųjų poreikių pedagogai, kiti specialistai ir savanoriai. Programa yra adaptuota įvairių poreikių ir gebėjimų vaikams.
Programos poveikis auga, iššūkiai – išlieka
Nacionalinę mokymo plaukti programos poveikį galima matuoti tiek statistikos duomenimis, tiek konkrečių savivaldybių pavyzdžiais. Vilnius – vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių. Čia nuo 2018 m. plaukti besimokančių antrokų skaičius išaugo penkiskart – nuo 1,4 tūkst. iki maždaug 7 tūkst. vaikų. Sostinė investavo į naujus baseinus, todėl šiemet Vilnius jau suteikė galimybę mokytis plaukti praktiškai visiems antrokams.
„Grįžtamasis ryšys iš mokyklų ir tėvų yra itin pozityvus – tėvai vertina ne tik plaukimo įgūdžius, bet ir vaikų savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi, treneriai mato aiškų progresą – vaikai išmoksta ne tik išsilaikyti vandenyje, bet ir suprasti rizikas bei elgtis atsakingai“, – pabrėžia „LTU Aquatics“ atstovai.
Nepaisant pažangos, programa stokoja prieinamumo visiems Lietuvos antrokams. „LTU Aquatics“ atlikta analizė rodo, kad 40 savivaldybių turi tinkamą infrastruktūrą plaukimo programai vykdyti, tačiau apie 20 savivaldybių vis dar neturi baseinų arba tinkamų sąlygų užsiėmimams.
Anot programos vykdytojų, ne tik baseinų trūkumas yra didžiausia kliūtis plėtrai, bet ir trenerių stygius bei nepakankamas finansavimas. Kai kurios šalies savivaldybės atsisakė dalyvauti programoje, o dalis baseinų valdytojų nenori priimti vaikų, nes pagal nustatytus įkainius paslauga yra ekonomiškai nuostolinga. Šiuo metu vienam vaiko užsiėmimui skiriami 3 eurai ir ši suma jau kelerius metų nesikeitė. Skaičiuojama, kad vieno plaukimo užsiėmimo kaina turėtų siekti bent 6 eurus.
„Šiuo metu skiriamas programinis valstybės finansavimas leidžia programoje dalyvauti tik apie 14 tūkst. antrokų, 18 pamokų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, papildomas 14 pamokų paketas dengiamas savivaldybių lėšomis. Taip pat savivaldybės įsipareigoja suteikti ir apmokėti transportą vaikams iki baseinų. Plaukimo įgūdžių ugdymas yra esminė vaikų saugumo ir sveikatos dalis, todėl prašome, pirma, užtikrinti 100 proc. antrokų aprėptį nacionalinėje programoje su valstybės finansuojamomis 18 plaukimo pamokų kiekvienam vaikui, antra, numatyti ilgalaikį planą ir finansavimą baseinų statybai ar pritaikymui tuose regionuose, kuriuose jų šiuo metu nėra ir, trečia, reikėtų nustatyti atsiskaitymą su plaukimo treneriais, instruktoriais ir programos vykdytojais pagal realius rinkos įkainius, atsisakant dirbtinai sumažintų tarifų. Tikime, kad visi Lietuvos antrokai turi turėti vienodas galimybes išmokti plaukti, nes tai yra investicija į jų gyvybę ir sveikatą“, – sako „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Galimų sprendimų ieškoma kitų šalyse patirtyse
Susitikime „LTU Aquatics“ pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu didžiausias programos plėtros iššūkis yra trenerių trūkumas, todėl sprendimų ieškoma ir vis dažniau žvalgantis į užsienio patirtis. Pavyzdžiui, Danijoje vaikus plaukti moko fizinio ugdymo mokytojai, išklausę specialius kursus ir įgiję licencijas. Kitose šalyse patyrę plaukikai taip pat gali įgyti licencijas paprasčiau nei Lietuvoje – per federacijų organizuojamus kursus. Panašūs sprendimai, pasak „LTU Aquatics“ atstovų, leistų išplėsti programos aprėptį ir Lietuvoje, suteikiant galimybę vis daugiau vaikų mokytis plaukimo įgūdžių ir saugaus elgesio vandenyje subtilybių.
Susitikime taip pat nagrinėtas Estijos pavyzdys. M. Špokas atkreipė dėmesį, kad kaimynai programą yra glaudžiau integravę į bendrąjį ugdymą ir traktuoja ją kaip fizinio ugdymo pamokas stiprinančią, o ne vien popamokinę veiklą. Be to, programai, kurioje dalyvauja panašus moksleivių skaičius kaip ir Lietuvoje, skiriamas ženkliai didesnis valstybės finansavimas. Remiantis viešai prieinama informacija, Estijos mokymo plaukti programai skiriama apie 1,23 mln. Eur valstybės lėšų per metus (dar beveik 800 tūkst. Eur prisideda savivaldybės). Bazinės programos trukmė – 40 pamokų. Lietuvoje nacionalinei programai skiriama apie 760 tūkst. Eur valstybės lėšų per metus (18 pamokų). Šiuo metu nėra tikslių duomenų apie Lietuvos savivaldybių papildomą indėlį.
Programos augimas – plaukimas atvirame vandenyje?
Lietuvoje nacionalinėje mokymo plaukti programoje dalyvauja daugiau nei 14 tūkst. antrokų. Dalis antrokų nėra įtraukti į programos sąrašus, nes visas 32 pamokas finansuoja savivaldybės. Susitikime diskutuota, ar dabartinis modelis, kai savivaldybės ne tik finansuoja papildomas 14 pamokų, bet neretai prisideda ir prie pirmųjų 18, yra tvarus ir teisingas, ypatingai toms savivaldybėms, kurios jau dabar svariau prisideda prie programos, nei formaliai reikalaujama.
„Galima konstatuoti, kad programa jau daro apčiuopiamą poveikį – plečiasi dalyvaujančių savivaldybių ir mokinių skaičius, nuosekliai analizuojama situacija, kaupiami duomenys, kurių pagrindu bus galima tiksliau vertinti jos rezultatus ir planuoti tolesnius žingsnius“, – apibendrino M. Špokas.
Artimiausiu metu planuojama atlikti tarpinį programos vertinimą ir parengti rekomendacijas dėl tęstinumo ir programos tobulinimo. „LTU Aquatics“ taip pat svarsto galimybę dalį užsiėmimų šiltuoju metų laiku vykdyti atviruose vandens telkiniuose ir taip mažinti kaštus. Be to, asociacija ieško komercinių partnerių ir planuoja kitas veiksmingas priemones.
ltusportas.lt
