Laikrodžiai, žiedai, apyrankės šiandien gali apie mūsų sveikatą pasakyti daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau naujausias „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad 60 proc. gyventojų tokių išmaniųjų įrenginių vis dar nenaudoja kūnui svarbiems rodikliams stebėti.
Nuo ko pradėti? Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įvardijo, ką jis rekomenduoja stebėti visiems – ir kur dar visgi reikia paisyti technologijų ribotumo.
NSI duomenys atskleidžia, kad išmaniaisiais įrenginiais savo sveikatos ar fizinio aktyvumo duomenis stebi mažiau nei Lietuvos pusė gyventojų – tik 4 iš 10. Gerokai populiariau stebėti sportinius rodiklius – apie trečdalis lietuvių seka žingsnių skaičių, pulsą, sudegintas kalorijas ir pan. Sveikatos parametrus – tokius kaip miego kokybė, deguonies lygis kraujyje – stebi tik kiek daugiau nei dešimtadalis.
„Tyrimas atskleidžia platesnį kontekstą – net ir turėdami prieigą prie vis daugiau duomenų apie savo kūną, dažnai jais nesinaudojame arba darome tai gana paviršutiniškai. Tai rodo, kad technologijos jau yra mūsų kasdienybėje, tačiau jų potencialas sveikatai gerinti dar toli gražu neišnaudotas. Didelė dalis žmonių domisi savijauta, tačiau trūksta žinių, kaip ją stebėti sistemingai ir ką iš tiesų reiškia tie skaičiai“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Jai pritaria asmeninis treneris P. Ratkevičius – jis pažymi, kad išmanieji įrenginiai gali būti itin naudingi, tačiau tik tuomet, kai žinome, į ką atkreipti dėmesį.
Vieni rodikliai – svarbesni už kitus
Pasak jo, siekiant geresnės savijautos, svarbiausios yra keturios kryptys: miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir minčių „švara“ galvoje – kitaip sakant, psichologinė būsena.
„Norint būti ir sveiku, ir laimingu, reikia lavinti jas visas. Išmanieji įrenginiai gali padėti tą daryti žymiai tikslingiau – nebe spėjame, o matome, kaip kūnas reaguoja į mūsų veiksmus. Iš visų rodiklių labiausiai išskirčiau miego, širdies ritmo, krūvio variabilumo ir atsistatymo rodiklius – jie parodo, ar tai, ką darome kasdien, iš tikrųjų veikia mūsų naudai“, – vardija P. Ratkevičius.
Specialisto teigimu, tokia informacija leidžia efektyviau koreguoti gyvenimo būdą – nuo treniruočių intensyvumo iki poilsio ar valgio laiko. Kaip pavyzdį jis pateikia HRV (širdies ritmo variabilumo rodiklį) – ilgaamžiškumu besidomintys žmonės vis geriau suvokia jo svarbą.
„Kalbant paprastai, didesnis HRV turi daug įtakos ilgesnei gyvenimo kokybei. Tad, pavyzdžiui,
širdies ritmo rodikliai poilsio metu skatina rinktis vakarienę ne prieš pat einant miegoti, o bent pora valandų iki to – dažnu atveju ne tik atsikelsite geriau pailsėję, bet ir skaičiai tai patvirtins“, – paaiškina ekspertas.
Miegas – rodiklis, kurį ignoruojame labiausiai
Nors daugelis gyventojų pirmiausia stebi fizinį aktyvumą, vienas svarbiausių sveikatos rodiklių dažnai lieka nuošalyje – miegas, pastebi treneris. NSI duomenys patvirtina, kad problemų dėl to nestinga: tik 29 proc. Lietuvos gyventojų miega kokybiškai – pakankamai valandų, be trikdžių ir ryte jaučiasi pailsėję. Likę 71 proc. susiduria su įvairiais miego sutrikimais.
„Mes galime kurį laiką prasčiau valgyti, nesportuoti – ir vis tiek jaustis neblogai. Tačiau užtenka kelias naktis iš eilės pamiegoti po penkias valandas – ir smarkiai krenta energija, gebėjimas atlikti kasdienes užduotis, koncentracija bei, svarbiausia, laimės jausmas“, – sako P. Ratkevičius.
Išmanieji įrenginiai čia atveria akis – jie parodo ne tik miego trukmę, bet ir jo kokybę: atstatomojo miego fazių trukmę, prabudimų skaičių, kūno streso lygį naktį (tai susiję ir su jo lygiu dieną).
„Šie rodikliai – puikus dalykas žmogui, kuris vakare naršo telefone iki vidurnakčio, nors keltis reikia šeštą, bet miego kokybės nemato kaip problemos. Žmonių, kurių miego higiena prasta, yra labai daug, ir daugelis apie tai per daug negalvoja. Tad įrenginys gali padėti – realūs skaičiai paskatina susimąstyti ir imtis veiksmų situaciją gerinti“, – patirtimi dalijasi treneris.
Technologijos – pagalba, bet ne atsakymas
Vis dėlto ekspertas įspėja – išmanieji įrenginiai nėra medicinos priemonė, jie turi ribas. Dėmesys rodikliams yra naudingas – iki kol jis netampa perdėtu. Problema – kai skaičiai tampa tikslu savaime.
„Jei žmogus bet kokia kaina siekia „tobulo“ miego įvertinimo ir vis nusivilia pamatęs rodiklius – tai jau nepadeda nei savijautai, nei sveikatai, nei kitos nakties miegui. Reikia nepamiršti, kad įrenginiai nėra visiškai tikslūs, o svarbiausias rodiklis vis tiek išlieka mūsų savijauta – reikia klausytis, ką tą dieną sako kūnas“, – pabrėžia treneris.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios sritys vis dar lieka „nematomos“ technologijoms – pavyzdžiui, mityba ar emocinė būsena dažnai vertinamos tik netiesiogiai. „Labai norėčiau, kad išmanieji laikrodžiai matuotų kiekvieną kąsnį ir pateiktų suvalgytų kalorijų bei makroelementų kiekį – tada žmonės aiškiai suprastų, kiek ir ko iš tikrųjų valgo. Manau, tada ir mano, kaip trenerio, darbas stipriai pasikeistų“, – juokauja P. Ratkevičius.
Nuo ko pradėti?
Tiems, kurie turi išmanųjį įrenginį, bet nežino, kaip jo duomenis panaudoti, treneris siūlo paprastą kelią: pasinaudoti dirbtinio intelekto įrankiais. Įvedus įrenginio pavadinimą į pokalbių robotą galima greitai sužinoti, ką konkrečiai matuoja jūsų prietaisas ir kokios yra tų rodiklių normos. Savaitę tęsiant duomenų analizę su DI pagalba galima gauti apžvalgą – kur esate ir kur galėtumėte tobulėti.
„Tačiau reikia įsidėmėti – išmanusis įrenginys nėra jūsų gydytojas ar specialistas. Tokiu būdu galima gauti tik bazinių žinių, o ne sprendimus konkrečiu ar išskirtiniu atveju. Džiaugiuosi, kad technologijos eina į priekį – svarbu įgyti daugiau bendro pobūdžio žinių, o po to dažnai natūraliai kyla noras jas gilinti konsultuojantis su srities specialistais“, – sako P. Ratkevičius.
