Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta „kortizolio kokteilių“ receptai, žadantys geresnę savijautą. Apelsinų sultys, kokosų vanduo, žiupsnelis druskos, kartais magnis – teigiama, kad toks gėrimas padeda subalansuoti hormonus, mažinti stresą ir susigrąžinti energiją.
Tačiau genetikas ir medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė įspėja: mokslinių įrodymų, kad būtent toks kokteilis reguliuotų kortizolį, nėra.
Dar daugiau – pats noras šį hormoną bet kokia kaina sumažinti paremtas klaidingu jo vaidmens supratimu. Dėl to atsiranda ir tokios populiarios, bet mokslinio pagrindo neturinčios etiketės kaip „kortizolio veidas“ ar „kortizolio pilvas“.
Susidomėjimas greitais būdais pasijusti geriau nestebina. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, stresą kasdieniame gyvenime jaučia 38 proc. gyventojų. Neretai sprendimo ieškome pasitelkdami pagalbines priemones: maisto papildus vartoja beveik pusė Lietuvos gyventojų – 46 proc., o 15 proc. juos vartojančiųjų renkasi produktus nervų sistemai palaikyti ar stresui mažinti.
NSI parodė, kad poreikis valdyti stresą yra didžiulis, tad socialiniuose tinkluose siūlomi patrauklūs sprendimai greitai randa auditoriją, pastebi Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
„Svarbus aspektas – net ketvirtadalis žmonių nenaudoja jokių streso valdymo būdų, rodo tyrimas. O kai trūksta kasdienių, veiksmingų būdų sumažinti įtampą, natūralu, kad griebiamasi to, kas atrodo paprasta ir greita. Papildai gali būti tikslinga pagalba, kai yra konkretus poreikis ir specialisto rekomendacija, tačiau geresnė savijauta prasideda nuo sąmoningo ir nuoseklaus rūpesčio savimi, o ne nuo greitą efektą žadančių „triukų“ socialinėje erdvėje“, – sako E. Laskauskaitė.
Kortizolis nėra „priešas“, kurį reikia nugalėti
Kortizolis dažnai vadinamas „streso hormonu“, tačiau, pasak dr. V. Dirsės, tai vienas didžiausių nesusipratimų kalbant apie savijautą.
„Šis hormonas reikalingas normaliai organizmo veiklai – jis dalyvauja reguliuojant energijos apykaitą, gliukozės koncentraciją kraujyje, kraujospūdį, uždegiminius procesus ir budrumą. Be jo organizmas paprasčiausiai nefunkcionuotų. Kortizolis nėra priešas, kurį reikia nugalėti – mokslo požiūriu tai signalas, kurį verta teisingai perskaityti ir sureaguoti“, – paaiškina medicinos mokslų daktaras.
Kortizolio koncentracija natūraliai stipriai svyruoja visą parą. Ryškiausiai ji pakyla praėjus maždaug 30–45 minutėms po pabudimo, o žemiausias lygis paprastai būna apie vidurnaktį. Tai reiškia, kad vienkartinis kortizolio matavimas be konteksto moksliškai mažai ką pasako.
„Įdomiausia tyrimų išvada, kurią turinio kūrėjai socialiniuose tinkluose praleidžia: pats klausimas „kaip sumažinti kortizolį“ yra klaidinantis. Moksliniuose tyrimuose su sveikatos rodikliais siejamas ne žemas kortizolis, o tvarkingas jo kitimas paros eigoje ir gebėjimas grįžti į pradinį lygį po streso. Tad ir populiarios sąvokos, tokios kaip „kortizolio veidas“ ar „kortizolio pilvas“ tėra internetinės etiketės, o ne medicininės diagnozės“, – sako mokslininkas.
Tiek pat naudos gali duoti ir žymiai paprastesni dalykai
Dr. V. Dirsė pabrėžia, kad nėra publikuotų klinikinių tyrimų, kuriuose būtų vertintas būtent socialiniuose tinkluose plintančių „kortizolio kokteilių“ poveikis. „Ši nauja mada siejama su vadinamąja „antinksčių nuovargio“ teorija. Pagal ją, lėtinis stresas „išsekina“ antinksčius, todėl juos reikia „papildyti“ druska ir vitaminu C. Bet mokslinėje literatūroje tam nerasta įrodymų, šios koncepcijos nepripažįsta ir endokrinologų draugijos“, – sako genetikas.
Vis dėlto jis neneigia, kad dalis žmonių tokį gėrimą išgėrę iš tiesų gali pasijusti geriau. Atskiri ingredientai gali turėti fiziologinės naudos, tačiau poveikis daug paprastesnis ir nuobodesnis, nei žadama.
Pavyzdžiui, vanduo padeda atkurti skysčių balansą – o net nedidelė dehidratacija gali pabloginti nuotaiką ir gebėjimą sutelkti dėmesį. Be to, kokosų vanduo yra kalio ir nedidelio kiekio magnio šaltinis, todėl gali būti naudingas po intensyvaus fizinio krūvio ar gausaus prakaitavimo.
Druskoje esantis natris taip pat reikalingas po ilgo krūvio ar buvimo karštyje, tačiau dauguma žmonių jo su maistu ir taip gauna daugiau, nei rekomenduojama. Vitaminas C kai kuriuose nedideliuose eksperimentuose buvo siejamas su silpnesniu kortizolio atsaku į ūminį stresą, tačiau juose naudotos labai didelės dozės, kurių negalima prilyginti stiklinei sulčių.
Pasak dr. V. Dirsės, iš viso ingredientų sąrašo moksliškai įdomiausias magnis – ypač vertinant miego kokybę ir subjektyviai jaučiamą stresą. Vis dėlto „kortizolio kokteilyje“ magnio kiekis smarkiai atsilieka nuo tyrimuose naudotų dozių.
„Didžiąją dalį efekto paaiškina hidratacija, elektrolitai ir pauzė. Energijai atgauti kartais pakanka ir stiklinės vandens bei 10 minučių be telefono – tik tai skamba nuobodžiai, be skambių antraščių“, – sako mokslininkas.
Didžiausia rizika – ne pats gėrimas
Dr. V. Dirsė pabrėžia, kad konkrečiam žmogui gėrimo ar papildų tinkamumą turėtų įvertinti gydytojas arba vaistininkas. Atsargiau reikėtų elgtis turintiems inkstų funkcijos sutrikimų, aukštą kraujospūdį, širdies nepakankamumą ar angliavandenių apykaitos sutrikimų. Kalio, natrio ir magnio kiekis taip pat gali būti reikšmingas vartojant kai kuriuos vaistus.
Tačiau, ilgaamžiškumo mokslo atstovo vertinimu, didžiausia problema nėra biocheminė – tokie greiti sprendimai gali maskuoti tikrąją prastos savijautos priežastį ir atitolinti kreipimąsi į gydytoją. Nuolatinis nuovargis, dirglumas ar sunkumas susikaupti gali būti susiję su labai įvairiomis būklėmis: miego sutrikimais, geležies stoka, skydliaukės veiklos ar hormoniniais pokyčiais, nerimu, depresija, net retomis endokrininėmis ligomis.
„Nė vieno žmogaus streso nesumažins joks kokteilis. Jis neatsakys į klausimą, kodėl žmogus prastai jaučiasi, ir priežasčių neparodys. Svarbiausia įsidėmėti: jei simptomai nepraeina ilgiau nei kelias savaites, tai jau klausimas gydytojui, o ne socialiniams tinklams ar paieškos sistemai“, – pabrėžia jis.
