Vasara daugeliui atrodo kaip pažadas: pagaliau išeisime atostogų, išsimiegosime, išvažiuosime prie jūros ar bent kelioms dienoms sulėtinsime tempą – ir viskas susitvarkys. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad pailsėti per atostogas tikrai galima. Tačiau tikėtis, kad dvi savaitės kompensuos visus metus kauptą pervargimą, yra pernelyg optimistiška.
Daugumai lietuvių puiki savijauta – vis dar tik siekiamybė, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI). Tik maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas savo savijautą vertina kaip labai gerą. 50 proc. visuomenės vis dar gyvena vidutinės gerovės režimu, o 3 iš 10 pripažįsta, kad jaučiasi prastai.
„Tyrimo duomenys aiškiai parodė, kad gera savijauta nėra vien poilsio savaitgalį ar vasaros atostogų klausimas. Ją labiausiai veikia kasdieniai dalykai – miegas, fizinė sveikata, nuovargis, santykiai ir gebėjimas derinti darbą su poilsiu. Tad net ir išvykus atostogų vidinė įtampa nebūtinai dingsta. Būtent todėl svarbu ne tik ieškoti trumpalaikio atokvėpio, bet ir geriau suprasti, kur slypi tikrosios prastesnės savijautos priežastys. Tik tuomet galime tikslingiau kalbėti apie prevenciją ir praktiškus būdus, kaip padėti jaustis geriau“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Atostogų formulė: ar pakanka 2 savaičių?
Kiek ilsėtis – labai individualu, tačiau mokslas gali pasufleruoti atsakymų. Psichoterapeutas D. Jakučionis sako, kad jei visus metus gyvename pervargę – tos dvi atostogų savaitės suteiks atokvėpį, tačiau tai nėra pats geriausias poilsio režimas.
„Mokslas tyrinėja viską – net ir atostogas. Šią sritį nagrinėjantys mokslininkai sako, kad poilsio pikas pasireiškia aštuntą atostogų dieną. Tyrimai taip pat rodo, kad visgi geriau ilsėtis dažniau, o ne ilgiau“, – atskleidžia specialistas.
Todėl, pasak jo, gera poilsio strategija būtų 4 poilsio dienos kas porą mėnesių – žinoma, jei tai leidžia aplinkybės. Tokia formulė turėtų daugiau teigiamo poveikio tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
Pasak psichoterapeuto, ženklas, kad žmogui reikia ne dar vienų atostogų, o gilesnių pokyčių, dažnai būna labai paprastas – jis nebepajunta, ką reiškia iš tiesų pailsėti. Jei po poilsio dienų neatsiranda lengvumo, energijos, o miegas išlieka sutrikęs, vis labiau nesinori dirbti – tai signalai, jog kažką reikia keisti, verta peržiūrėti visą savo kasdienybės balansą.
„Jei norime turėti energijos gyvenimui, neužtenka vien laukti atostogų. Reikia tuo rūpintis kasdien – prižiūrėti, ar mums pakanka miego, ar yra fizinio aktyvumo, ar mityba pakankamai palanki sveikatai, ar namuose turime emociškai saugią aplinką, kur galima pasikalbėti apie sunkumus ir džiaugsmus. Tikras poilsis atsiranda tada, kai žmogaus gyvenime yra daugiau atramos taškų nei vien pabėgimas nuo rutinos“, – sako D. Jakučionis.
Kodėl vien išvažiuoti neužtenka
Anot D. Jakučionio, pagrindinė tikro poilsio sąlyga yra psichologinis atsitraukimas nuo darbo. Jei žmogus išvykęs, bet mintyse vis tiek sprendžia darbinius klausimus, realaus atsigavimo nepatiria.
„Tam, kad pailsėtume, neužtenka tik fiziškai nebūti darbe. Reikia ir psichologiškai nuo jo atsiriboti – neatsakinėti į laiškus, žinutes, skambučius, negyventi nebaigtuose darbuose ar jaudintis dėl terminų. Todėl tikram poilsiui labai padeda veikla, kuri prikaustytų dėmesį ir atitrauktų nuo galvojimo apie darbą“, – pataria psichoterapeutas.
Taip pat svarbu ir per atostogas nepamiršti balanso tarp judėjimo bei atsipalaidavimo – vien gulėti ne visada reiškia pailsėti. Tad į poilsį įtraukite ir žygį ar bent pasivaikščiojimą, sportą, aktyvią veiklą.
„Galiausiai, atsijungti padeda ir meistriškumo jausmas. Per atostogas galima ne tik nieko neveikti, bet ir patirti ar išmokti ką nors, kas praturtina: ar tai būtų maisto gaminimas, ar naujas įgūdis, ar kūrybinė veikla. Tokios patirtys padeda persijungti iš darbinių minčių ir primena, kad gyvenimas nėra vien užduočių sąrašas“, – pasakoja D. Jakučionis.
Dažniausios klaidos bandant „spėti pailsėti“
Nors vasaros poilsis dažnai romantizuojamas, psichoterapeutas sako, kad žmonės patys neretai paverčia jį dar vienu projektu. „Reikia“ pamatyti visus lankytinus objektus, aplankyti visus artimuosius, įtilpti į visų lūkesčius, nepamiršti gražių nuotraukų, o grįžti – būtinai su istorija, kad laikas buvo išnaudotas maksimaliai.
„Žmonės dažnai neleidžia sau iš tikrųjų sulėtėti. Jie kelia daug lūkesčių atostogoms, nori kuo daugiau pamatyti, nuveikti, patirti. Prie to dar prisideda miego trūkumas, alkoholis, per mažai tikro atsipalaidavimo. Kita klaida – įsivaizdavimas, kad viskas turi vykti tiksliai pagal planą. Dideli lūkesčiai kartais sukelia ir didelį nusivylimą – todėl geriausia pasilikti vietos improvizacijai. Juk neretai kažkas neplanuoto gali atnešti dar daugiau malonių įspūdžių nei įgyvendintas punktas“, – sako D. Jakučionis.
Jo teigimu, kai kuriems žmonėms poilsį trikdo ir tai, kad jie visai nekontroliuoja savo atostogų planų. Vieniems tai tinka, nes jie pasitiki savo draugais ar artimaisiais, o kitiems visgi reikia patiems spręsti, ką veikti ir kur keliauti. Tad poilsis tampa kokybiškesnis tada, kai jis atitinka ne idealizuotą atostogų paveikslą, o realius žmogaus poreikius.
