Prieš savo akis matote laikraštį „Sportas“, kurio leidyba dėl finansinių sunkumų buvo nutrūkusi 2019 m. vasarą.
Nuo 1956 m. leistas „Sportas“ virtualiai atgimė po to, kai jį leidžianti VšĮ „Sporto leidinių grupė“ gavo Sporto rėmimo fondo finansavimą pagal projektą „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“.
Nuo 2021 m. liepos įgyvendinamo projekto tikslas – visuomenės fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai skirtos informacijos apie sportą ir jo naudą sklaida.
Išskirtinai Lietuvos sporto naujienų tinklalapio www.sportas.info ir vienintelio Lietuvoje specializuoto sporto laikraščio „Sportas“ skleidžiama informacija skatina visų visuomenės amžiaus grupių – nuo vaikų iki senjorų – fizinį aktyvumą, supažindina su galimybėmis sportuoti, dalyvauti sporto renginiuose, sveikai ir aktyviai gyventi. Ši dažnai komercinei žiniasklaidai neaktuali informacija neatlygintinai platinama ne tik Lietuvoje. Su ja turi galimybę susipažinti ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių pagal fizinį aktyvumą. Mūsų šalyje niekada nesimankština net 51 proc. gyventojų – tai beveik keturis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Suomijoje, kur niekada nesimankština vos 13 proc. gyventojų, ir 5 proc. viršija ES vidurkį (46 proc.). Šis rodiklis nuolat didėja, o fiziškai neaktyvių žmonių tolydžio daugėja: 2010 m. Lietuvoje tokių buvo 44 proc., 2014 m. – jau 46 proc. 2018 m. atliktas pirmasis Lietuvos savivaldybių suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas atskleidė, kad net vienuolikos mūsų šalies savivaldybių gyventojų fizinis aktyvumas yra itin mažas, penkiolikos – mažas.
Eurobarometro duomenimis, 11 proc. lietuvių per dieną sėdi daugiau kaip aštuonias valandas, dar ketvirtadalis – daugiau kaip penkias valandas. Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs ir su gyventojų sveikata, jų socialine integracija, užimtumu, o tai ypač svarbu kalbant apie vaikus, jaunimą, senjorus bei neįgalius asmenis. Tuo tarpu Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas, palyginti su kitų Europos sąjungos šalių moksleiviais, itin menkas (moksleivių fizinis aktyvumas tesiekia 10 proc.).
Remiantis Higienos instituto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo 2020 m. duomenimis, pakankamai fiziškai aktyvių mokyklinio amžiaus vaikų (tokių, kurie penkias ir daugiau dienų per savaitę mankštinasi ar sportuoja bent 60 min., skaičiuojant kartu su fizinio ugdymo pamokomis) Lietuvoje yra 38 proc.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2018–2030 m. fizinio aktyvumo strategijoje akcentuojama, kad galimybė būti fiziškai aktyviems turi būti sudaryta kuo platesnei visuomenės daliai, atsižvelgiant į įvairius asmenų pajėgumo lygius. Tačiau į sportinę veiklą Lietuvoje įsitraukia itin nedaug negalią turinčių asmenų – 2017 m. jie sudarė vos 2,25 proc.
2018 m. atliktas pirmasis suaugusių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo tyrimas atskleidė, kad ribotas (nepakankamas) šis rodiklis ypač pastebimas tarp vyresnio amžiaus žmonių: tarp 18–24 m. amžiaus grupės atstovų nepakankamas sveikatos raštingumas siekia 28,97 proc., o 65-erių ir vyresnių asmenų grupėje jis net 54,45 proc.
Prastą pagyvenusių žmonių fizinio aktyvumo padėtį iliustruoja ir buvusio Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atlikto Lietuvos 7–80 metų amžiaus gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročius tyrimo duomenys. Į klausimą, kaip jūs sportuojate, 60 proc. pagyvenusių (t.y. 61–80 m.) respondentų atsakė, kad jie visiškai nesportuoja. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad dažniausiai menkas fizinis aktyvumas siejamas su motyvacijos stoka, žinių apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo ir sporto naudą trūkumu.
Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo raštingumui žiniasklaidos priemonėse neskiriama pakankamai dėmesio. Tai buvo įvardyta ir 2011–2020 m. valstybinėje sporto plėtros strategijoje, kurioje teigiama, kad Lietuvos žiniasklaidoje itin mažai dėmesio skiriama plačiosios visuomenės suvokimui apie fizinio aktyvumo ir sportavimo naudą gerinti, neišnaudotas sporto sektoriaus potencialas sveikai gyvensenai plėtoti, gyventojai nepakankamai informuojami apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, todėl didžiausia valstybės biudžeto asignavimų dalis tenka ligoms gydyti ir vaistams kompensuoti.
Atsižvelgiant į mažą Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą ir šios situacijos priežastį – menką fizinio aktyvumo raštingumą (žinių, įgūdžių ir motyvacijos stoką), projektu „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ siekiama spręsti visuomenės (ypač vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų, pagyvenusių ir neįgaliųjų) informuotumo ir suvokimo apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai problemą, diegti viso gyvenimo fizinio aktyvumo nuostatas ir užsiimti visuomenės švietimu sveikos gyvensenos ir sportavimo temomis.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ yra bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas
