Atostogos – laikas, kurio laukiame su viltimi atitrūkti, pailsėti, atgauti jėgas. Tačiau paradoksalu – kuo jos arčiau, tuo daugiau streso patiriame. Galvoje sukasi neužbaigtų darbų sąrašai, spaudžiantys projektų terminai, o elektroninis paštas nuolat primena apie laukiančias pareigas. Atrodo, kad atostogoms kraunamės ne tik lagaminus, bet ir visą biurą: „jeigu prireiks“, „jeigu negalės be manęs“, „jeigu kils problemų“.
Toks stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Tad, ką daryti, kad paskutinės dienos prieš atostogas netaptų perdegimo laiku? Kaip pasiruošti atostogoms taip, kad nereikėtų dirbti dvigubai jų išvakarėse? Patarimais dalijasi su „Aconitum“ dirbanti gydytoja psichoterapeutė Ugnė Lindžiūtė.
Patiriamas kaltės jausmas
Nors atostogos turėtų simbolizuoti poilsį, ramybę ir lengvumą, realybėje daugeliui tai tampa dar vienu išbandymu. Nerimas prieš atsijungimą nuo darbų, lūkesčiai „viską suspėti“ ir „viską suplanuoti“ užspaudžia taip, kad atostogų džiaugsmas ima slopti.
„Prieš atostogas žmonės dažnai jaučia spaudimą užbaigti visus darbus, todėl emocijos gali būti labiau įtemptos nei džiugios. Žmonės dažnai jaučiasi išsiilgę poilsio, tačiau gyvename tokioje kultūroje, kurioje veiklumas, produktyvumas ir atsakomybė yra stipriai išaukštinti. Atsijungti nuo darbų dažnam reiškia palikti nebaigtus darbus, patirti kaltės jausmą ar net baimę būti nebereikalingam. Tai ypač būdinga žmonėms, kurie linkę tapatintis su savo profesiniais pasiekimais ar nuolat jaučia poreikį būti naudingi. Prie patiriamo streso prisideda dar ir pasiruošimo kelionei nerimas – kokius daiktus susidėti, kaip kelionę suplanuoti ir apgalvoti taip, kad viskas vyktų sklandžiai“, – sako gydytoja U. Lindžiūtė.
Sukelia daugiau žalos nei naudos
Neretai prieš atostogas įsijungia režimas „dabar turiu maksimaliai padirbėti, o tada – pelnytas poilsis“. Tačiau šis požiūris, nors ir skamba logiškai, dažnai tampa emocinio ir fizinio išsekimo spąstais. Užuot pamažu lėtinant tempą ir ruošiant save perėjimui į ramybės režimą, daugelis renkasi priešingą kelią – maksimalų krūvį. Pasak gydytojos, „privalau viską suspėti iki atostogų“ mentalitetas atneša daugiau žalos nei naudos.
„Darbų „sprintas“ prieš atostogas iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus – tarsi logiška pabaigti viską, kad galėtum ramiai ilsėtis. Tačiau jei įsijungia stiprus vidinis kritikas ar perfekcionizmas – žmogus gali papulti į tam tikrus spąstus. Vidinis spaudimas viską padaryti idealiai verčia žmogų veikti ne pagal savo galimybes, o pagal įsivaizduojamus lūkesčius, kurie dažnai yra neįgyvendinami. Taip pat dažnai įsijungia „viskas arba nieko“ mąstymas – žmogus ima tikėti, kad jei nesuspės visko atlikti šimtu procentų, tai reiškia, kad jis yra nepakankamai geras ar neatsakingas darbuotojas, kad nuvils vadovą ir komandą. Tokie aukšti lūkesčiai sau sukelia kaltę, nerimą ir emocinį nuovargį. Vietoj to, kad žmogus pajaustų džiaugsmą laukdamas atostogų, jis ima save spausti dar labiau, kad „nusipelnytų“ atostogų. Galbūt pažįstate žmonių, kurie paskutinę savaitę prieš atostogas dirba dvigubai, o tada pirmąsias atostogų dienas praleidžia sirgdami ar tiesiog miegodami? Patyrus daug streso organizmo emociniai ir fiziniai resursai išsenka, organizmas pirmiausia turi atsistatyti, o tik po to gali persijungti į poilsio režimą. Toks veikimo modelis, kai norima išspausti iš savęs kuo daugiau, ilgainiui gali vesti į perdegimą“, – įspėja U. Lindžiūtė.
Kūnas siunčia aiškius signalus
Net jei mintyse kartojame, kad viskas gerai ir „susitvarkysiu“, kūnas dažnai siunčia aiškius signalus, kad streso lygis gerokai per aukštas. Prieš atostogas, kai tempas stipriai padidėja, šie ženklai tampa dar ryškesni. Pasak gydytojos, patiriamą stresą išduoda tiek fiziologiniai, tiek emociniai požymiai.
„Kūnas gana aiškiai išduoda patiriamą stresą. Pirmieji ženklai gali būti įtampa raumenyse, galvos ar skrandžio skausmai, miego sutrikimai – gali būti sunku užmigti arba prabundama nakties metu ar paryčiais. Net neįsisąmoninus, kad patiriamas nerimas, galima pastebėti padidėjusį dirglumą, sunkumą susikaupti, užplūstantį kaltės, bejėgiškumo jausmą ar emocinį atbukimą“, – teigia gydytoja.
Svarbu atostogoms pradėti ruoštis iš anksto
Daugelis galvoja, kad atsipalaiduoti pavyks savaime – vos tik išvyksime. Tačiau jei atostogų išvakarėse spaudžiame save iki maksimalios ribos, sunku tikėtis, kad kūnas ir protas persijungs į ramybės būseną vien dėl to, kad esame prie jūros ar kalnuose. Tikras poilsis prasideda dar gerokai prieš išvykstant – nuo to, kaip planuojame darbus, kaip tvarkomės su vidiniu spaudimu ir kiek leidžiame sau sustoti.
„Idealu atostogoms ruoštis iš anksto ir realistiškai susiplanuoti darbų atlikimą, nepasilikti visko paskutinei minutei, kad savaitė prieš atostogas nebūtų perkrauta. Svarbu nepervertinti savo galimybių ir prioretizuoti darbus, o neskubias užduotis tiesiog atidėti. Norint iš tikrųjų ilsėtis ir gyventi be nuolatinės vidinės įtampos, svarbu ne tik pakeisti elgesį prieš atostogas, bet ir pažvelgti giliau – į savo įsitikinimus ir turimas gyvenimo taisykles. Kodėl man sunku sustoti? Iš kur kyla kaltė ilsintis? Tokius klausimus verta nagrinėti terapijoje, kur galima išmokti atpažinti savo vidinį kritiką, dirbti su giluminėmis emocijomis, pasąmoniniais įsitikinimais ir taisyklėmis. Taip pat svarbu turėti kasdienes palaikančias rutinas: skirti laiko judėjimui, meditacijai ar kvėpavimo praktikoms, tinkamai maitintis. Kai keičiasi vidinis santykis su savimi, keičiasi ir mūsų veiksmai bei patiriamos būsenos. Viena vertingiausių dovanų sau – sąmoningas sprendimas ilsėtis. Ne kaip „apdovanojimas už gerą elgesį“, o kaip būtinybė palaikyti gerą fizinę ir emocinę būklę“, – tikina gydytoja U. Lindžiūtė.
Stresui valdyti – šafranas
Pasak gydytojos, norint padėti organizmui sklandžiai pereiti į poilsio režimą, kartais prireikia papildomų resursų. Viena iš natūralių ir moksliškai pagrįstų aktyviųjų medžiagų – šafranas, kuris vis dažniau minimas kaip švelnus, bet veiksmingas sąjungininkas emocinei pusiausvyrai palaikyti.
„Šafranas – tai prieskonis, išgaunamas iš krokų žiedų piestelės. Tai vienas brangiausių prieskonių pasaulyje dėl sudėtingo ir rankomis atliekamo derliaus nuėmimo. Kiekviename žiede yra tik trys piestelės, todėl reikia apie šimto penkiasdešimt žiedų vienam gramui šafrano gauti“, – sako gydytoja.
U. Lindžiūtė teigia, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog šafrane esančios aktyviosios medžiagos, tokios kaip krocinas ir krocetinas, gali padidinti serotonino koncentraciją smegenyse, taip prisidėdamos prie geresnės emocinės savijautos. Svarbu tai, kad šafranas padeda valdyti stresą nesukeldamas mieguistumo – todėl ypač tinka tiems, kurie nori išlikti susikaupę ir aktyvūs, bet jaučia vidinę įtampą. Gydytoja priduria, kad šafranas vis dažniau įtraukiamas į augalinės kilmės papildus emocinei pusiausvyrai palaikyti. Vienas tokių – „Inolab“ maisto papildas „Atsparumas stresui“, kuriame šafrano ekstraktas veikia kartu su kitomis augalinėmis aktyviosiomis medžiagomis. Pasak gydytojos, ši sinergija padeda organizmui lengviau susidoroti su kasdieniu stresu, palaikyti psichinę sveikatą, atsipalaiduoti ir palaikyti emocinį stabilumą.
