Vilma Vaičiūnienė
Nors sportininkams nekyla abejonių, kad sveika mityba yra itin svarbi gerai fizinei formai, visi jie susiduria su maisto pagundomis, o neretai joms ir atsiduoda.
Paralimpiečiai dalinasi savo istorijomis – kaip jie priima su valgymu susijusias žmogiškąsias silpnybes, kokią renkasi kasdienę mitybą ir kaip maisto pasirinkimas ar atsisakymas grūdina valią.
Ar maistas padeda siekti tikslo?
„Parateam Lietuva“ komandos narys sprinteris Danas Sodaitis juokiasi, kad didžiausias iššūkis sportininkui yra atsispirti mamos pagamintiems balandėliams su bulvėmis ir varškės pyragui, todėl tėvus jis lanko strategiškai teisingą dieną – sekmadieniais. Mat šešias dienas per savaitę sportininkas maitinasi sveikai, o septintą dieną valgo, ką nori.
Į maistą D.Sodaitis sako žiūrintis paprastai: „Ar šis maistas, kurį aš dabar ruošiuosi valgyti, priartins mane prie mano tikslo, ar nutolins? Pagal tai ir renkuosi – spurga ar brokolis“.
„Jeigu norite maitintis sveikai ir sakote sau „nuo sausio 1-osios laikysiuos dietos“, tai tik apsunkinsite save parduotuvėje skaitydami etiketes, paimsite duoną su saulėgrąžomis, kuri nėra sveika, jus grauš sąžinė, nejausite jokio malonumo. Tada prarandama prasmė ir verčiau nekankinti savęs, neapgaudinėti“, – sako D. Sodaitis.
Sprinteriui mityba itin svarbi kaip atsistatymo tarp treniruočių dalis.
„Jeigu jūs norėsite sveikai maitintis ir neįsidėsite į burną spurgos, kuriai yra akcija ir kurią mėgote visą gyvenimą, o namuose pasidarysite skanų vištienos troškinį su pilno grūdo makaronais – jūs būsite džiaugsmingas, pilnu pilvu ir galvosite – kaip gerai jaučiuosi“, – kalba D. Sodaitis.
Jis prašo žmonių neapgaudinėti savęs ir neimituoti su mityba susijusių veiksmų, pavyzdžiui, užsisakyti mitybos planą ir galvoti, kad dabar jau aš sveikai maitinuosi. Vertės turi tik pats veiksmas, ne veiksmo pažadas.
Pats jis maistą pasitelkia ir valios grūdinimui, kaip asmeninį iššūkį.
„Šaldytuve pasistačiau butelį kokakolos ir jį matau kaskart, kai išsiimu kiaušinius, avokadą, nrs atrodo patrauklu, bet negeriu jo. Mašinoje, prie vairalazdės, laikau dešimt saldainių ir normalu, kad, tarkime, po fotosesijos aš noriu valgyti ir paimčiau saldainį, bet neimu. Man tai – kaip žaidimas. Jeigu paimčiau, žinau, kad po minutės gailėčiausi taip pasielgęs silpnumo akimirką ir kaltinčiau save“, – kalba D. Sodaitis.
Jis įsitikinęs, kad maitintis sveikai, kaip ir visa kita, atrodo neįmanoma tik tol, kol nepabandai. „Nors tau atrodo, kad neįmanoma atsisakyti spurgos, bet tu gali jos nevalgyti, reikia tik pamėginti“, – valingai kalba D. Sodaitis.
Patarimas norintiems sulieknėti
Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, Tokijo paralimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, prieš kiekvienas varžybas griežtai kontroliuoja svorį. Dabar jis varžosi svorio kategorijoje iki 73 kg ir norintiesiems sulieknėti pataria ne badauti, o valgyti daug.
„Klaidinga galvoti, kad jeigu mažiau valgysiu, tai sulieknėsiu. Atvirkščiai, norint numesti svorio, reikia daug valgyti ir daug judėti. Maistas suteikia energijos judėti“, – komentuoja O. Bareikis.
Pasak jo, reguliuoti mitybą yra lengviau tada, kai prieš akis turi tikslą.
„Nors ir sunku atsisakyti ledų, saldumynų bei mesti svorį, bet noriu dalyvauti varžybose, vadinasi, turiu kažką dėl to paaukoti. Mes, dziudoistai, metame svorį ne per mėnesį, o per keturias dienas – 5 kilogramus. Tai alina organizmą ir yra sunku, nes, mesdamas svorį, tuo pačiu ir aktyviai treniruojuosi“, – pasakoja O. Bareikis.
Paralimpinis prizininkas pataria, kaip per 4 dienas atsisveikinti su 5 kilogramais. Svarbiausia, pasak jo, – nepamiršti valgyti!
„Atsisakau visų miltinių patiekalų, šiaip ar taip jų mažai valgau. Svorio metimo periodu valgau daug mėsos, daug daržovių ir daug vaisių. Geriu mažiau vandens, daugiau arbatos, nes jos išgeriu mažiau nei vandens. Skysčius pagrinde stengiuosi įsisavinti iš vaisių ir daržovių. Svarbiausia – nepamiršti valgyti. Tada jau geriau dažniau, 5 kartus per dieną valgyti, arba didžiulį dubenį salotų suvalgyti – didelis kiekis yra ne nuodėmė, nes sportuodamas viską sunaudoji“, – dalinasi dziudo imtynininkas O. Bareikis.
Geria struktūrizuotą vandenį
Šaulės Raimedos Bučinskytės maisto plane svarbiausias yra vanduo ir pusryčiai be jokių saldumynų.
„Planuodama mitybą, vadovaujuosi profesoriaus Ivano Neumyvakino išmintimi. Šis medikas buvo atsakingas už rusų kosmonautų sveikatą, jo tyrimų ir atradimų esmė: kad žmogus gerai funkcionuotų, jam reikia vandens.
Ne bet kokio, o struktūrizuoto vandens, kuris patenka būtent į ląsteles. Todėl išmokau pasiruošti struktūrizuotą vandenį“, – pasakoja R. Bučinskytė.
Kasdieniame šaulės racione – daug grikių, dėl juose esančios geležies ir žarnyną valančių luobelių.
Kasdien valgo sriubos
Dikso metikė Oksana Dobrovolskaja prisipažįsta kasdien įdedanti daug pastangų, kad valgytų pilnavertį maistą.
„Pusryčiams dažniausiai valgau avižinę košę su vaisiais arba varškę. Papietauti būtina per valandą po treniruotės, kad organizmas atsistatytų. Pietums būtinai valgau sriubos, nes organizmui reikia skysto patiekalo, ir pirmenybę teikiu vištienos krūtinėlei su ryžiais ir daržovėmis. Tai yra mano mėgstamiausias patiekalas ir tyrimai rodo, kad sportininkams šis maistas – naudingas“, – pasakoja O. Dobrovolskaja.
Vakarienei disko metikė pasigamina žuvies patiekalą arba renkasi varškę. Be to, sportininkė valgo daug daržovių, vaisių, pasitaiso žaliųjų kokteilių. Saldumynus mėgstanti sportininkė ledais ar saldainiais apdovanoja save po sėkmingų varžybų.
Išmoko, kaip ir kada smaližiauti
Golbolo (aklųjų riedulio) žaidėjas Marius Zibolis jau seniai sau pripažino, kad kava su saldumynais kaskart pakelia jam nuotaiką, todėl 36 metus golbolą žaidžiantis sportininkas net nebando to atsisakyti, o tiesiog išmoko – kaip ir kada smaližiauti.
„Saldumynus riboju taip: nevalgau jų vakarais ir prieš treniruotes, nes tada tikrai būna sunku – apkraunu kraujagysles. Tą patyriau savo kailiu. Būdavo, prisikemšu saldumynų ir einu į treniruotę, tai net kvėpuoti būdavo sunku ir bendra savijauta labai bloga. Reguliuoti saldymų valgymą padeda mintis, kad man svarbu nepriaugti svorio, nes kuo sunkesnis – tuo lėtesnis aikštelėje. O lėtumas nepadės man siekti pergalių“, – pasakoja penkis kartus paralimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavęs M. Zibolis.
Etiketėse ieško kuo mažiau cukraus
Vežimėlyje sėdintis rutulio stūmikas Ramūnas Verbavičius prisipažįsta taip pat kovojantis vidines kovas dėl maisto. Jam labiausiai pasiteisinęs būdas kuo sveikiau maitintis – sąmoningai vengti maisto produktų, turinčių cukraus.
„Aš tiesiog atidžiai skaitau etiketes ir ieškau produktų su kuo mažiau cukraus. Tai ypač svarbu renkantis užkandžius. Daug cukraus turinčių užkandžių renkuosi valgyti vieninteliu atveju, kai einu į aikštelę, kad pažadinčiau savyje žvėrį. Žinote tą juoką – plytelė juodojo šokolado, šlakelis amoniako ir žmogus 300 kg sveriančią štangą prispaudžia prie krūtinės“, – juokiasi R. Verbavičius.
Po picos – daugiau bėgioja ir ilgiau nevalgo
Tokijo paralimpinių žaidynių atletas Andrius Skuja prisipažįsta, kad yra linkęs priaugti svorio ir nuolat veda derybas su savimi dėl iškylančių valgymo dilemų.
„Aš esu kaip meškis – mėgstu pavalgyti. Nebūna savaitės, kad draugai nepakviestų picos. Prisipažinsiu, man būna sunku atsisakyti picos, kavos su grietinėle. Kai patiriu spaudimą, pavyzdžiui, per gimtadienius, man sunku laikytis griežtų mitybos taisyklių. Tada nusidedu, o paskui griežtai kompensuoju: daugiau pabėgioju, ilgiau nevalgau, kitais būdais padeginu daugiau kalorijų“, – atvirai kalba A. Skuja.
Kasdieniame 203 cm ūgio disko metiko ir rutulio stūmiko valgiaraštyje yra daug vištienos, o svarbiausia A. Skujos taisyklė – nevalgyti vakare, prieš miegą.
Apie mitybos vaidmenį jų gyvenime paralimpinės rinktinės nariai išsipasakojo Sporto rėmimo fondo finansuojamo projekto „Neįgaliųjų sportininkų valia, tikslo siekimas ir psichologinis tvirtumas – įkvėpimas mums visiems!“ metu.
2021 m. birželio 1 d. – 2022 m. sausio 31 d. viešosios įstaigos „Golbolo akademija“ vykdomame projekte dalyvauja 30 sportininkų, turinčių regėjimo ir judėjmo negalią, jų treneriai, sporto medikai ir psichologai.
Šis pranešimas yra straipsnių ciklo „Neįgaliųjų sportininkų valia, tikslo siekimas ir psichologinis tvirtumas – įkvėpimas mums visiems!” dalis. Straipsnių ciklas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
