Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 6 687 įmonės, deklaruojančios, jog teikia su sportu susijusias paslaugas*. Per pastaruosius trejus metus šių įmonių skaičius sumažėjo beveik 700 nuo 7 385 (2022 m.), o sektoriaus darbuotojų skaičius taip pat patyrė nuosmukį – nuo 9 449 darbuotojų 2024 m. pradžioje iki 9 058 šiemet. Nepaisant mažėjančio įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičiaus, per trejus metus kasmet bendrovių pajamos augo: nuo 256,5 mln. Eur (2021 m.) iki 489,3 mln. Eur (2024 m.). Ekspertai šiuos pokyčius sieja su paslaugų kainų augimu, taip pat – didėjančia gyventojų paklausa treniruotėms, sporto pramogoms ir susidomėjimu sveika gyvensena.
Vis dėlto detalesnė analizė rodo, kad bent vieną darbuotoją šiame sektoriuje yra įdarbinusi 1 961 organizacija. Šių įmonių vadovų gretose dominuoja vyrai – jie vadovauja 1 338 bendrovėms (68,2 proc.), tuo tarpu 623 vadovės yra moterys (31,8 proc.). Pagal juridinę veiklos formą šiame sektoriuje didžiausią dalį sudaro viešosios įstaigos – 873 (44,5 proc.), o UAB statusą turi 550 įmonių (28 proc.). 288 organizacijos (14,7 proc.) turi asociacijų statusą, dar 179 bendrovės veikia kaip mažosios bendrijos (MB) (9,1 proc.). Be to, Lietuvoje veikia 63 biudžetinės įstaigos, taip pat – keletas individualių įmonių, labdaros ir paramos fondų, užsienio juridinių asmenų bei viešųjų įstaigų filialų.
Šių metų pradžioje – rekordinė 1,79 mln. eurų skolų suma, vidutinė skola išaugo 61 proc.
Sporto sektoriaus įmonių skolų dinamika rodo augančią jų finansinę naštą, ypač pastaraisiais metais. Didžiausias įsiskolinusių įmonių skaičius buvo fiksuotas 2024 m., kai 1 020 organizacijų turėjo įsiskolinimų, tačiau didžiausia skolų suma užfiksuota 2025 m. pradžioje – 1,79 mln. eurų. Palyginti su 2021 m., kai bendros šio sektoriaus įmonių skolos siekė 995 tūkst. eurų, pastarųjų metų augimas akivaizdus.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė atkreipia dėmesį, kad 2025 m. pradžioje sporto sektoriaus įmonių vidutinė skola pasiekė 2 108 eurus, o tai yra 61 proc. daugiau nei prieš metus, kai šis rodiklis siekė 1 309 eurus.
„Nors bendras įsiskolinusių įmonių skaičius per metus sumažėjo nuo 1 020 iki 849, skolos suma augo – tai rodo, kad esamos skolos tapo didesnės ir labiau koncentruotos mažesniame įmonių skaičiuje. Gali būti, kad dalis sporto sektoriaus įmonių susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, o jų skolos tapo reikšmingai didesnės nei ankstesniais metais”, – komentuoja kredito biuro teisininkė.
Jos teigimu, jei ši tendencija išliks, finansinis stabilumas gali tapti pagrindinis sporto sektoriaus įmonių iššūkis 2025 m., ypač toms, kurios negali prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
Arti bankroto ribos – 9 proc., rizikuoja vėluoti atsiskaityti – 17 proc.
Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 9 proc. visų sporto įstaigų, 17 proc. turi aukštą riziką vėluoti mokėti. Prieš metus aukšta rizika bankrutuoti buvo būdinga 8 proc. įmonių, 15 proc. rizikavo laiku neapmokėti sąskaitų. Tuo tarpu 2022 m. 27 proc. įmonių buvo arti bankroto ribos ir net 37 proc. bendrovių priklausė aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms.
Nuo 2005 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 284 sporto paslaugas teikiančios įmonės. Didžiausias bankrotų skaičius buvo fiksuojamas 2015 m., kai nemokiomis tapo net 32 įmonės, o panaši situacija kartojosi ir 2017 m., kai bankrotų skaičius siekė 30. Po 2020 m. pandemijos sektorių vis dar veikė finansiniai sunkumai – 2021–2023 m. kasmet bankrutuodavo po 11–16 įmonių, 2024 m. šis rodiklis sumažėjo iki 9. Per pastaruosius trejus metus (2022–2024 m.) iš viso bankrutavo 36 sporto sektoriaus įmonės.
Pastaraisiais metais šiame sektoriuje pastebima ir teigiamų pokyčių – sumažėjo turto areštų. Per ketverius metus areštų skaičius sumažėjo beveik tris kartus – nuo 296 atvejų 2021 m. pradžioje iki 107 atvejų šių metų pradžioje. Kartu mažėjo ir bendras įmonių, turinčių areštų, skaičius – nuo 159 įmonių 2021 m. iki 71 įmonės 2025 m. Areštų suma taip pat palaipsniui mažėjo: 2021 m. ji siekė beveik 4,8 mln. eurų, o 2025 m. sumažėjo iki 2,1 mln. eurų.
Sporto sektoriaus darbuotojų atlyginimai sparčiai auga
Sporto paslaugų sektoriuje vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius ketverius metus reikšmingai išaugo. 2021 m. pradžioje bendras atlyginimų vidurkis siekė vos 724 eurus, tačiau 2024 m. gruodį jis pasiekė 1 323 eurus – tai beveik 83 proc. augimas.
Atlyginimų augimas buvo pastebimas tiek vyrams, tiek moterims. 2021 m. vyrai sporto sektoriuje vidutiniškai uždirbo 1 018 eurų, o moterys – 978 eurus. 2024 m. gruodį šie skaičiai išaugo atitinkamai iki 1 646 ir 1 628 eurų.
„Didelis atlyginimų šuolis 2023–2024 m. gali būti susijęs su augančiomis paslaugų kainomis, didesniu kvalifikuotų specialistų poreikiu bei infliacijos poveikiu. Jei ši tendencija išliks, sporto sektoriaus įmonių darbuotojų darbo sąlygos gali tapti patrauklesnės, tačiau taip pat gali kilti kainos lankytojams, siekiant kompensuoti didėjančius veiklos kaštus“, – teigia D. Krikščiukaitė.
*Pastaba: Ši apžvalga parengta remiantis įmonėmis, kurios savo pagrindinę veiklą deklaravo pagal šiuos NACE kodus: 931100 (sportinė veikla), 931200 (sporto klubų veikla), 931300 (fitneso klubų veikla), 931900 (kita sportinė veikla), 931910 (sporto renginių organizavimas), 931920 (sporto objektų eksploatavimas), 932100 (pramogų parkų ir atrakcionų veikla) ir 932900 (kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla).
attentum.lt
