Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
2020-ųjų tradiciniuose sporto vadybos apdovanojimuose, kuriuos penktus metus rengė Lietuvos sporto federacijų sąjunga, sportiškiausiu miestu pripažinta Jonava.
„Be abejo, esame labai patenkinti. Visas miestas džiaugiasi tokiu pripažinimu ir apdovanojimu, nes tai – mūsų bendras sporto bendruomenės darbo, didelių pastangų ir meilės sportui įvertinimas“, – džiaugsmo neslepia Jonavos kūno kultūros ir sporto centro direktorė Regina Stupurienė.
Kas jums nulėmė šį titulą ir ar tai bus didelis įsipareigojimas nemažinti tempų ir ateityje?
Na, juokaudama galėčiau sakyti, kad reikia paklausti vertinimo komisijos ir internautų, kurie mus palaikė, dėl ko jie vis dėlto balsavo už mus metų sporto miesto nominacijoje.
O jeigu rimtai, tai 2020–ieji, nepaisant visą pasaulį sukausčiusios pandemijos, Jonavoje tikrai buvo ypatingi tiek kalbant apie sporto infrastruktūros plėtrą, tiek ir apie aktyvią veiklą bei sporto renginių gausą.
Po neplanuotų trukdžių buvo pratęsti centrinio miesto stadiono tribūnų statybos ir kapitalinio remonto darbai, kurių vertė – 1,7 mln. eurų, tad jau netrukus jonaviečiams bei miesto svečiams atsivers stadionas su tribūnomis, patalpomis sportininkams, teisėjams, žurnalistams, VIP ložėmis, aplink futbolo aikštę – keturiais bėgimo takais ir kitų lengvosios atletikos rungčių sektoriais.
Maža to, spalio mėnesį buvo pradėti naujo plaukimo baseino statybos darbai, kurių vertė net 8,336 mln. eurų: per dvejus metus planuojamas pastatyti vieno aukšto su rūsio patalpomis pastatas, kurio plotas sieks 4420 kv. m.
Suprojektuotas keturių takelių baseinas, atskiras kūdikių baseinas, vandens pramogų ir pirčių zona, erdvė kavinei, o pagrindiniai baseino langai žvelgs į Joninių slėnį ir čia įrengtą slidinėjimo trasą.
Baseinas iškils ne anksčiau planuojamame Rimkų mikrorajone, o greta centrinio stadiono ir Joninių slėnyje, kai tokią savo nuomonę viešo balsavimo metu išsakė rajono gyventojai.
Iki tol turėjome tik nestandartinį 20 m ilgio trijų takų plaukimo baseiną sename sporto centro pastate.
Jame buvo mokoma plaukti, dirbta su netaisyklingą laikyseną turinčiais mokiniais, formuojamos grupės ir organizuojami užsiėmimai senjorams.
Jonava yra parengusi kalnų dviračių trasos Joninių slėnyje statybos projekto projektinius pasiūlymus – planuojama, kad tą kompleksą sudarys šeimos trasa (apie 900 m ilgio, 2-3 m pločio), laisvo nusileidimo trasa (apie 700 m ilgio ir apie 2 m pločio), pažengusiųjų trasa (apie 350 m ilgio ir 1–2 m pločio, suformuota su natūralios dangos atkarpomis, medinėmis figūromis, pylimais ir tramplinais) bei platformos (vartai).
Kalvos viršūnėje numatoma sumontuoti dvi starto platformas: vienos bus skirtos šeimos trasai, kitos – laisvo nusileidimo ir pažengusiųjų trasoms.
Jonavoje vyko ir daug aukšto lygio tarptautinių renginių, tad darbo užteko visiems.
2020-aisiais Jonavoje tų renginių tikrai netrūko. Sausį arenoje kovojo salės futbolo komandos, kurios varžėsi UEFA Europos salės futbolo čempionato atrankos turnyro pirmojo etapo varžybose.
Lapkričio pradžioje čia buvo surengtas ir antrasis čempionato etapas, o mėnesio pabaigoje mūsų areną išmėgino UEFA salės futbolo Čempionų lygos – tarptautinių klubinių Europos varžybų dalyviai.
Gegužę čia turėjo paviešėti ir Europos salės futbolo empionato atrankoje dalyvavusios nacionalinės moterų rinktinės, tačiau dėl koronaviruso šį atrankos turnyrą teko atidėti 2021 metams.
Nuolat tradiciškai organizuojamus renginius Jonavoje papildė ir naujos iniciatyvos.
Vienas skambiausių ir daugiausiai populiarumo sulaukusių renginių – po karantino vasarą surengtos 2020 metų Jonavos bėgimo taurės varžybos.
Tai – pirmosios tokios atskirai viename mieste skirtingose trasose vykusios bėgimo varžybos iš keturių etapų, kurios sutraukė daugybę bėgimo mėgėjų iš visų Lietuvos kampelių.
Išsiskirdami sportininkai perdavė žinią laukiantys šių varžybų pradžios 2021-aisiais.
Nemažiau svarbus ir aktyvus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Jonava visada buvo atviras sportui ir sporto iniciatyvoms miestas, todėl labai sėkmingai buvo įgyvendinamas sportu grįstas bendradarbiavimas su Jonavos onkologinius ligonius vienijančia organizacija, suteikiant galimybes mankštintis, plaukioti ir kitais būdais puoselėti aktyvų fizinį gyvenimą.
Nuolat palaikomas ryšys ir bendradarbiavimas su neįgaliųjų organizacijomis, jas įtraukiant į visuomenės gyvenimą per sportą.
Bene ryškiausias ir gražiausias 2020 metų bendradarbiavimo kūrinys – Šeimos diena miesto šventės metu, skatinusi įvairaus amžiaus jonaviečius per sportą atšvęsti Jonavos 270-ąjį jubiliejų.
Mažieji dalyvavo ropliukų ir „greitųjų“ bėgikų varžybose, didesni – paspirtukų ir varomų mašinėlių lenktynėse, vyresnieji – šokio plenere, o senjorai – judesio dirbtuvėse.
Net ir pirmojo karantino metu Jonava nuo sporto nesiilsėjo: vyko pirmasis nuotolinis sportinių žinių konkursas, su mokyklomis buvo rengiami nuotoliniai protmūšiai, o viso karantino metu mūsų Kūno kultūros ir sporto centras su gyventojais dalinosi pačia įvairiausia su sportu susijusia informacija.
Iš viso karantino metu buvo pateikti 77 namuose galimų atlikti skirtingų mankštų pasiūlymai, 29 sportinės literatūros leidinių ir filmų rekomendacijos, 33 sveikos mitybos patarimai, 8 interviu su sportininkais bei 12 intelektinės informacijos straipsnių apie sportą.
Tad nors 2020-ieji sportui buvo labai sunkūs, Jonava sugebėjo išlaikyti sporto miesto statusą ir, nepaisant sudėtingų aplinkybių, buvo itin aktyvi šiuo klausimu visose srityse.
Kurį iš suminėtų lemčių laikote pačiu svariausiu?
Ko gero, nieko neišskirčiau. Kiekvieno įvykusiu renginiu esame patenkinti ir visiems rengėmės su didelė meile ir atsakomybe.
Gal jonaviečių akiratyje – ir daugiau naujų sporto bazių statybų?
Turime parengtą futbolo maniežo projektą – tai būtų svarbi infrastruktūra futbolininkams treniruotis žiemos periodu, aišku, galbūt ir lengvaatlečiams, jeigu maniežas būtų erdvesnis ir pritaikytas ne tik futbolui.
Bet esant tokiai ekonominei situacijai ir turint mintyje tai, kad didelių investicijų per ateinančius dvejus metus pareikalaus baseinas, tikėtina, kad su naujų sporto bazių statyba reikėtų palūkėti.
Didelį dėmesį skiriate ir didžiajam sportui, ir fiziniam aktyvumui. Kurių sporto šakų komandos dalyvauja Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionatuose ir kurios labiausiai garsina Jonavą?
Turime taip vadinamus tris didžiuosius klubus: Jonavos sporto klubą, kuris dalyvauja Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), futbolo klubą „Jonava“, pernai laimėjusį LFF pirmojoje lygoje trečią vietą ir jau nusitaikiusią į dalyvavimą 2021–ųjų Lietuvos futbolo A lygoje.
Kiek man yra žinoma, klubas yra pateikęs dokumentus, kurie turėtų sėkmingai praeiti atestaciją, komanda jau netrukus pradės pasirengimą naujajam sezonui
Jonavą garsina ir tinklinio klubas „Aušrinė“, žaidžianti Lietuvos tinklinio čempionate.
Tačiau drįsčiau teigti, kad labiausiai Jonavą pastaruoju metu garsina salės futbolo komanda „Vikingai“, kurie 2019–aisiais Lietuvos „Futsal“ A lygos sezoną buvo treti, 2020-aisiais – antri, o dabar rimtai taikosi ne tik pakartoti sėkmę, bet ir tapti šalies salės futbolo čempionais.
Kuriuos miesto renginius įvardytume prestižiniais, ypač populiarus tradicinis bėgimas „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“, kuris buvo surengtas jau 31-ą kartą ir yra Lietuvos bėgimo taurės (LBT) vienas etapų.
Tuo bėgimu ypač džiaugiamės ir didžiuojamės – tai vienas svarbiausių ir prestižiškiausių miesto metų renginių.
Tačiau turime ir daugiau daug dėmesio sulaukiančių renginių, kuriuose mielai dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sportininkai.
Išskirti galėčiau mūsų puikaus trenerio Richardo Banaičio atminimo šachmatų turnyrą, kurį dažniausiai kartu su treneriu Donatu Vaznoniu organizuojame sausį, bet dabar esame nusprendę palaukti bent iki kovo, kol tikimės, kad pagerės epidemiologinė situacija.
Labai pavykęs ir didelio dalyvių skaičiaus sulaukia šviesaus atminimo trenerių Valerijaus Moskovkai ir Violetos Šimanskienės stalo teniso turnyras, tačiau jis dėl koronaviruso 2020–aisiais neįvyko.
Didžiuojamės ir džiaugiamės savo turnyrais legendiniams treneriams Alfredui Ogonauskui ir Juozui Storpirščiui pagerbti, taip pat geriausiųjų rajono sportininkų pagerbimo švente, absolventų išleistuvėmis ir kitais kasmet rajono gyventojų ir miesto svečių akis ir širdis džiuginančiais renginiais.
Kur sportuoja jūsų fizinio aktyvumo puoselėtojai, ar jie turi savo mėgstamas erdves?
Kol nebuvo prasidėję statybos darbai centriniame miesto stadione, tai čia turbūt buvo labiausiai lankoma fizinio aktyvumo mėgėjų vieta.
Bėgikai randa savų vietų, išmaišydami visą Jonavą, futbolo ir paplūdimio tinklinio mėgėjai ir toliau randa galimybių sportuoti stadione, tam įrengtose vietose, o kiti gyventojai susiranda kitų vietų, stadionų ar sporto erdvių, kurios išnaudojamos prasmingai praleisti laisvalaikį.
Jonavos sporte sukatės jau 32-uosius, tačiau, ko gero, nebuvo tokių sunkių metų, kaip 2020-ieji, ar COVID-19 labai paveikė rajono sportą?
Išties tai nebuvo lengvi metai, ypač pirmoji jų pusė. Sportininkų sezonai artėjo link pabaigos, rodos, neužilgo – visko kulminacija, bet tik spėjome pasidžiaugti mūsų tradiciniu bėgimo renginiu „Obeliskas A. Kulviečiui – Jonava“ ir jau kitą savaitę viskas užsidarė.
Buvo nepaprastai sunku, nes sporto pasaulis visiškai sustojo – vienos po kitų buvo atšaukiamos varžybos, baigiami čempionatai, kuriems ruošiamasi ne savaitę, ne mėnesį ir net ne sezoną, o dar paskui paaiškėja, kad metams nukeliamos ir olimpinės žaidynės.
Manau, kad Jonavos sportas neteko daug įvairių čempionatų prizininkų laimėjimų, gražių renginių ir neįkainojamų sportinių emocijų.
Bet to netekome visi – ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad negalime sakyti, kad šiuo atveju esame kažkuo išskirtiniai nei kiti sporto bendruomenės kolegos.
2017-aiaisias pagaliau pasistatėte savo sporto meką – Jonavos sporto areną, ar karantino metu ji irgi buvo tuščia?
Sporto veiksmas visiškai sustojo ir mūsų sporto arenoje. Pavasarį mūsų sporto meka buvo visiškai tuščia, nevyko niekas – visos treniruotės buvo draudžiamos, o renginiai atšaukti.
Bet vasarą šiek tiek atsigavome, o nuo rugsėjo vėl grįžome bent į dalinį darbo režimą, nes šiuo metu sportuoja ir varžyboms čia rengiasi krepšininkai bei salės futbolininkai, arenoje vyksta NKL ir „Futsal“ A lygos varžybos. Metų pabaigoje čia turėjome ir du tarptautinius salės futbolo renginius.
Vadovaujate Kūno kultūros ir sporto centrui, esate atsakinga už visą Jonavos sportinį gyvenimą, ar ne per didelis krūvis vienam žmogui?
Krūvis ir darbų apimtys tikrai nemažos. Daugiausia laiko atima ūkiniai darbai, bet prie visko pripranti, susidėlioji prioritetus ir – pirmyn!
Aišku, daug kas priklauso ir nuo darnaus komandos darbo, visuomenininkų bei klubų pagalbos. Ačiū jiems.
Buvote gero lygio irkluotoja, atstovavote Lietuvai populiariose to meto SSRS tautų spartakiadoje, ar nekyla noras ir Jonavoje kultivuoti šią sporto šaką?
Irklavime atsidūriau atsitiktinai. 1976 metais įstojau į tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą Trenerių fakultetą ir pasirinkau krepšinio specializaciją.
Nuo devintos klasės buvau kalbinama stoti į šią aukštąją mokyklą. Tačiau koją pakišo kelio trauma ir reikėjo kažką keisti, nes krepšinio žaisti nebegalėjau.
Antrame kurse per slidinėjimo stovyklą Irklavimo katedros vedėjas prikalbino pakeisti sporto šaką ir taip pradėjau irkluoti.
Baigus institutą, buvau kalbinama dar penkerius metus skirti irklavimui, bet aš atsisakiau.
Tai tokios didelės meilės irklavimui ir neturėjau, nors treneriai buvo labai šaunūs.
Kartais darbe pakalbame apie šias sporto šakas Jonavoje, nes mano pavaduotoja ugdymui Dalia Venckevičienė – buvusi baidarininkė. Tačiau tos kalbos taip ir lieka kalbomis.
Ar didelis jūsų vadovaujamas kolektyvas, kiek kultivuojate sporto šakų, su kokiomis didžiausiomis problemomis, be finansinių, tenką susidurti?
Kultivuojame septynias sporto šakas, dirba 16 trenerių. Labiausiai džiugina tai, kad dvylika jų yra baigė mūsų sporto mokyklą ir, įsigiję trenerio specializaciją, sugrįžo į savo gimtąjį miestą.
Didelių problemų kaip ir neturime, išskyrus COVID- 19. Tai – bendra problema visoms Lietuvos sporto įstaigoms, nes nėra veiklą reglamentuojančių dokumentų.
Turėjome viltį, kad po reorganizacijos pasimatys judesys, bet kol kas štilis. Tačiau mes tikime, kad situacija pasikeis.
Kiek Jonava iš viso yra parengusi olimpiečių ir ar turite kandidatų į Tokijo olimpines žaidynes?
Parengtą olimpietį turime tik vieną – krepšininką Darių Maskoliūną, kuris dalyvavo Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ir pelnė bronzos medalį. Į Tokijo olimpines žaidynes kandidatų kol kas neturime.
