Gydytojas-dietologas Edvardas Grišinas mano, jog nusprendusieji tapti veganais ar vegetarais neturėto šio sprendimo priimti aklai. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kaip maitintis visavertiškai ir sau nepakenkti.
Specialistas atsakė į keletą klausimų, galinčių kilti atsisakantiems gyvulinės kilmės maisto produktų.
Kokių medžiagų ar vitaminų organizmas gali stokoti atsisakius gyvulines kilmės maisto produktų?
Reikėtų pagalvoti, kaip iš augalinės kilmės maisto galima gauti baltymų. Taip pat reikėtų žinoti kokiuose maisto produktuose yra kalcio bei geležies, kad surinktume šių medžiagų dienos poreikį.
Jei yra nevartojama gyvulinės kilmės maisto produktų, asmens mityboje turėtų vyrauti ankštinės, tamsios lapinės daržovės, sėklos, riešutai, kurie kiekvieną dieną privalėtų būti varijuojami. Didžiausia bėda, kad Lietuvoje neturime daug produktų, kurie būtų praturtinti kalciu, geležimi ar vitaminu B-12.
Reikėtų apgalvoti papildomas maistines medžiagas, tarkime maistines mieles, kurios gali būti vitamino B12 šaltinis augalinės kilmės produktų mitybos besilaikančiam asmeniui. Jei pastebime, kad mažėja hemoglobino, feritino (geležies atsargos organizme) kiekiai, tada galbūt būtų laikas pamąstyti apie tam tikrus papildus, jei yra nenorima vartoti gyvulinės kilmės maisto produktų.
Esu pastebėjęs, jog žmonių, kurie taip drastiškai pakeičia savo mitybą ir eina į veganizmą, vegetarizmą, svoris gali pradėti labai greitai kristi. Todėl reikalingas kalorijų užtikrinimas. Tai yra labai svarbu, norint išlaikyti svorį ir neprarasti raumeninio audinio.
Ar yra nauda ir jei yra kokia, maitinantis tik augalinės kilmės produktais?
Aš linkęs būti fleksitaru. Jei yra poreikis valgyti mėsą – valgau, bet nesakau, kad tai yra būtiniausia ir aktualiausia maisto produktų grupė, kuri privalo būti vartojama kiekvieną dieną.
Jei žmogus palaiko pilnavertę ir įvairialypę mitybą, maitindamasis augalinės kilmės maisto produktais ir dvi dienas iš eilės nesuvalgo gyvulinės kilmės maisto, jis tikrai neturi jaudintis, kad kažkas gali atsitikti jo organizmui.
Visiškas atsisakymas, man manymu, turi tam tikrų indikacijų. Jei asmuo nori atsisakyti gyvulinės kilmės maisto, jis negali apsiriboti keliais augalinės kilmės maisto produktais. Produktų variacija turėtų būti palaikoma, kad asmuo užtikrintų, jog organizmui yra suteikiamos visos reikiamos medžiagos.
Ir augalinės, ir gyvūninės kilmės produktų mityboje yra gerųjų savybių. Tiek ten, tiek ten yra ir blogųjų. Nėra taip, kad parduotuvėse pirkta mėsa, ją vartojant saikingai bei pagal poreikius, galėtų kažkas stipriai apnuodyti. Mėsos kokybė galbūt ir nėra pati geriausia, bet sunkiųjų metalų, antibiotikų, pesticidų, ar kitų pridėtinių medžiagų, kurios galėtų labai stipriai pakenkti žmogui, tikrai toksinių dozių nėra.
Nesu prieš augalinės kilmės produktų vartojimą. Esu prieš tai, kad žmogus nepasidomėjęs priima sprendimus nežinodamas kaip privalo derinti mitybą, kad sau nepakenktų.
Augalinės kilmės maistas dažnai pasižymi mažu kaloringumu. Ką patartumėte sportuojančiam žmogui, kurio reikiamų suvartoti kalorijų kiekis bei mikroelementų poreikis yra gerokai didesni?
Koncentruotis į daugiau kondensuotus kalorijų šaltinius, kaip augaliniai riebalai. Taip pat įvairiausi aliejai, sėklos bei riešutai turėtų būti įtraukti į mitybą. Tai būtų labai geras kalorijų papildinys, energetinė žaliava ir augalinės kilmės maistu besimaitindami žmonės tikrai galėtų tuo pasinaudoti.
Visur galima užberti sėklų, įpilti aliejaus ar miežinio užpylo, užtepti riešutų sviesto, ir tokiu būdu maisto vertę smarkiai padidinti. Taip pat, mano manymu, tai kiekvienam patiekalui suteiktų naujų skonių.
Aš, pavyzdžiui, esu pamėgęs sezamų pastą. Ją galiu valgyti tiek su saldžiais, tiek su sūriais patiekalais. Tai tikrai geras kalorijų ir gerųjų maistinių medžiagų papildinys mano mityboje.
Kokio amžiaus esant būtų nepatartina atsisakyti gyvulinio maisto produktų?
Kad įvyktų anaboliniai procesai, vyresnio amžiaus žmonėms reikia suvartoti žymiai daugiau kokybiškų, pilnaverčių baltymų, kuriuose būtų visas spektras amino rūgščių.
Tokiu atveju jų mityboje turėtų būti užtikrintos visos amino rūgštis arba reikėtų vartoti augalinės kilmės papildus, kuriuose amino rūgštys būtų subalansuotos. Trečiu atveju, suvalgyti nors kažkiek gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuos jis sau galėtų leisti.
Vyresnio amžiaus žmonių apetitas dažnai yra sumažėjęs. Tai prisideda prie raumeninio audinio netekimo, todėl jiems maisto medžiagų aprūpinamas yra žymiai svarbesnis ir jį galima gerokai greičiau pasiekti visiškai neatsisakant gyvulinės kilmės maisto.
Tačiau jei to asmens maitinimasis augalinės kilmės produktais siekia, tarkime 20 metų, dažnai pastebiu, jog tų žmonių organizmas yra adaptavęsis ir iš augalinės kilmės maistų pasisemia tikrai visas reikiamas maistines medžiagas, reikalingas siekiant visų mikroelementų užtikrinimo mityboje.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
