Daugybė žmonių tvirtai įsitikinę, kad širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai dažniau juntami šiltuoju metų sezonu. Visgi sveikatos priežiūros specialistai tvirtina, jog atėjus šalčiams šių ligų rizika niekur nedingsta. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Živilė Bielskienė aiškina galimas to priežastis.
„Yra tyrimų, rodančių, kad sergamumas kardiovaskulinės sistemos ligomis žiemos metu yra netgi didesnis nei vasarą. Dažnai klausiama, kokios priežastys lemia didesnę insulto, miokardo infarkto, arterinės hipertenzijos, giliųjų venų trombozės, prieširdžių virpėjimo, krūtinės anginos riziką. Pažymiu, jog nemenką įtaką tam daro besikeičianti oro temperatūra, fizinio aktyvumo trūkumas, oro tarša, infekcijų rizika bei pakitę mitybos įpročiai“, – įvardija Ž. Bielskienė.
Esant šaltam aplinkos orui, žmogaus kūnas stengiasi išsaugoti šilumą. Dėl šios priežasties širdis ima dirbti stipriau – sumažėja kraujagyslių spindis, taip užtikrinama smegenų bei kitų gyvybiškai svarbių organų kraujotaka, didėja pulsas, kraujospūdis.
„Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek vyrų, tiek moterų fizinis aktyvumas vasarą yra gerokai didesnis nei žiemą. Tyrimų duomenimis, fizinio aktyvumo pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ar netgi sodininkystė, apsaugo nuo ūmių koronarinių susirgimų. Visgi tuo reikėtų užsiimti ne epizodiškai, o visus metus“, – sako gydytoja.
Živilė Bielskienė atkreipia dėmesį ir į tai, jog šaltuoju metų periodu dažniau pasireiškiančios kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip gripas, padidina kraujo krešėjimą lemiančio fibrinogeno kiekį organizme bei slopina organizmo galimybes suardyti krešulius. Negana to, veikdama aterosklerotines plokšteles, koronarinius įvykius gali lemti ir dažną infekciją, ypač karščiavimo metu, lydinti tachikardija – itin greitas širdies plakimas.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
