Palydint paskutinį žiemos mėnesį, dažnas lengviau atsidūsta – jau visai netrukus saulės matysime daugiau, oras pamažu šils, o gamta ims busti. Tačiau, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, tiems, kas žiemos sezonu nepadarė namų darbų ir nepakankamai pasirūpino savo imunine sistema, permainingi orai ir besitęsiantis gripo sezonas gali įnešti nemenkų kliūčių. Tad kaip efektyviai sustiprinti organizmo apsaugą dar iki sulaukiant pavasario?
„Mūsų imunitetas ne tik turi galingą atmintį, dėl kurios persirgę tam tikromis ligomis ar pasiskiepiję įgyjame antikūnų, bet ir kasdien mokosi atpažinti naujus patogenus bei sukurti reikiamą apsaugą nuo jų. Vis dėlto, imuninės sistemos atsparumas nėra beribis – jis priklauso nuo daugybės skirtingų aspektų, įskaitant mūsų gyvenimo būdą bei įpročius. Jei imuninės ląstelės nesigamins ar joms nepakaks energijos tinkamai funkcionuoti – natūraliai organizmo apsauga bus mažesnė“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė.
Jos teigimu, didžiausi imuninės sistemos priešai yra nepakankamai įvairi mityba, mažas fizinis aktyvumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos ir ilgalaikis stresas, žalingi įpročiai, per mažas laiko leidimas gryname ore, miego bei poilsio trūkumas ir išsibalansavęs cirkadinis ritmas.
Kaip su tuo susijęs žarnynas?
J. Voverė įvardija, kad žmogaus žarnyno mikrobiota atlieka itin svarbų vaidmenį imuninės sistemos funkcionavime ir uždegiminių procesų valdyme, mat apie 70 proc. imuninių ląstelių veikia būtent mūsų virškinamajame trakte. Tam, kad žarnyno mikrobiotoje vyrautų balansas, į kasdienę mitybą svarbu įtraukti kuo daugiau skaidulų ir probiotikų turinčio maisto: fermentuotų daržovių, jogurto, pasukų, kefyro.
„Žarnyno mikrobiotai svarbios tam tikros Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijų padermės, kurių nauda pagrįsta klinikiniais tyrimais. Vis dėlto, šių probiotikų poveikis priklauso ne tik nuo bakterijų genties, bet ir nuo konkrečios jų padermės, pvz: Lactobacillus rhamnosus GG, Bifidobacterium lactis BB-12 ir pan. Klinikinėse studijose dažniausiai naudojamos 1–20 mlrd. kolonijas formuojančių vienetų dozės, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, turint virškinimo sutrikimų ar vartojant kai kuriuos vaistus, – net keletą kartų daugiau. Tokiu atveju nemažai naudos gali duoti maisto papildai, tačiau svarbu juos vartoti teisingai – po valgio, kurį laiką vengiant karštų gėrimų ir darant pertraukas nuo vartojamų vaistų“, – sako vaistininkė.
Nenuvertinkite vitamino C
Vaistininkė įvardija, kad vienas svarbiausių vitaminų imuninės sistemos stiprinimui yra vitaminas C. Jis padeda palaikyti baltųjų kraujo kūnelių gamybą, imuninių ląstelių aktyvumą ir gelbsti jas nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Nors daugelis vitaminą C sieja su citrusiniais vaisiais, visgi didesni jo kiekiai randami acerola vyšniose, raudonosiose paprikose, brokoliuose, ciberžolėje.
„Vienu geriausių ir lengviausiai pasisavinamų natūralių vitamino C šaltinių yra laikoma acerola vyšnia. Pavyzdžiui, 100 gramų citrinos yra vos 77 mg vitamino C, o 100 gramų acerola vyšnių gali būti net apie 1700 mg šio vitamino. Acerola vyšnioje taip pat yra bioflavanoidų rutino, hesperidino bei kvercetino, kurie pagerina vitamino C absorbciją organizme“, – vardija J. Voverė.
Natūralūs gamtos resursai imunitetui
Anot vaistininkės J. Voverės, siekiant sustiprinti organizmą, nereikėtų pamiršti gamtos suteikiamų išteklių, kurie prisideda prie žmonių sveikatos puoselėjimo tūkstančius metų. Pavyzdžiui, vitaminų A ir C, kitų antioksidantų, geležies, mangano ir net skaidulų galima rasti paprasčiausiame čiobrelyje.
„Čiobrelis pasižymi dideliu antioksidaciniu aktyvumu ir turi antibakterinių bei antimikrobinių savybių. Vis dėlto įprasti šios žolelės kiekiai maiste ar arbatoje paprastai yra nedideli, todėl jų poveikis organizmui gali būti ribotas. Dėl to kai kurie žmonės renkasi standartizuotus augalinius preparatus ar maisto papildus, kuriuose vaistažolės ekstrakto dozės yra gerokai didesnės“, – priduria vaistininkė.
Antioksidantų svarba
Pasak „Camelia“ vaistininkės, jei imuninę sistemą nusprendėte pastiprinti augalinio pagrindo maisto papildų pagalba, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tokius augalinius ekstraktus kaip ciberžolė, ežiuolė, imbieras. Pastarieji augaliniai ekstraktai aprūpina organizmą antioksidantais, polifenoliais, padeda palaikyti energijos apykaitą bei mažinti uždegiminius procesus, gerina kraujotaką.
„Renkantis maisto papildus taip pat svarbu atsižvelgti į jų formą: ar ji kramtoma, kapsulių, ar skysta. Įprastai pacientai ieško jiems patogiausios ir mažiausiai skrandį erzinančios maisto papildų formos, tad dažnu pasirinkimu tampa vieno gurkšnio forma. Neretai skysti maisto papildai būna pasisavinami geriau ir dėl lengvesnių virškinimo procesų greičiau patenka į kraujotaką“, – pastebi vaistininkė.
Ji priduria, kad net ir stiprinant imunitetą, svarbu išlaikyti saiką ir stebėti vartojamų maisto produktų kiekius bei maisto papildų dozes. Kuo daugiau – nereiškia geriau, nes perdozavus kai kurių vitaminų gali kilti šalutinių poveikių ir nemalonių simptomų atsiradimo rizika. Geriausia visada pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
