Žarnynas – tai ne tik virškinimo sistema, bet ir sudėtinga mikroorganizmų ekosistema, turinti reikšmingą poveikį fizinei ir psichologinei sveikatai.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad žarnyno veiklai palaikyti labai svarbūs probiotikai ir prebiotikai, todėl jis dalijasi naudingais patarimais, kaip tinkamai juos vartoti ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų žūtbūt vengti.
Kūno ženklai, kad žarnynui reikia pagalbos
„Dažnas pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, odos problemos ar net nuotaikų svyravimai – visa tai kai kuriais atvejais gali rodyti, kad žarnyno bakterijų pusiausvyra yra sutrikusi. Tokiais atvejais gali pagelbėti probiotikai, kurių gausu fermentuotuose maisto produktuose“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Pasak vaistininko, probiotikai gali būti naudingi ne tik žarnyno veiklai ar virškinimui, bet ir emocinei būklei bei imuninės sistemos stiprinimui.
„Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kuriuos daugelis mėgsta vadinti gerosiomis bakterijomis. Dažniausiai tai Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijos. Būtent jos žarnyne padeda palaikyti natūralų mikrobiotos balansą, gali apsaugoti nuo patogeninių bakterijų dauginimosi, stiprinti žarnyno barjerinę funkciją ir prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo“, – sako vaistininkas M. Rutalė.
Probiotikai ar prebiotikai?
„Neretu atveju probiotikų veiksmingumas gali priklausyti nuo prebiotikų – natūralių maistinių skaidulų, kurios yra tarsi gerųjų bakterijų maistas. Kai žarnyno bakterijos skaido prebiotikus, jos gamina tam tikras riebalų rūgštis, kurios gali padėti mažinti uždegiminius procesus ir stiprinti žarnyno gleivinės barjerą“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
Todėl, anot vaistininko, itin svarbu palaikyti tinkamą probiotikų ir prebiotikų balansą mūsų organizme.
„Norint palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą dažnu atveju pakanka subalansuoti mitybą ir į ją įtraukti daugiau fermentuotų produktų. Kefyras, jogurtas su gyvosiomis bakterijomis, raugintos daržovės ar net kombuča – visi šie produktai yra natūralūs probiotikų šaltiniai“, – įvardija vaistininkas M. Rutalė.
Tuo tarpu prebiotikų daugiausia aptinkama augalinės kilmės produktuose, kuriuose gausu skaidulų – česnakuose, svogūnuose, poruose, šparaguose, avižose, lęšiuose bei pupelėse.
„Kalbant apie maisto papildus, tiek probiotikai, tiek prebiotikai gali būti naudingi, kai pasireiškia rimtesni žarnyno sutrikimai ar po antibiotikų vartojimo. Visgi, jei virškinimo problemos užsitęsia ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją. Tik atlikus reikiamus tyrimus galima paskirti tinkamiausią gydymą“, – sako M. Rutalė
