Ne paslaptis, kad dauguma žmonių šaltąjį sezoną dažniau renkasi vakarus namuose, valgo sunkesnius patiekalus, rečiau laiką leidžia gryname ore, todėl sportas neretai lieka paraštėse. Tačiau pavasarėjant vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, kad slogesnę nuotaiką ir energijos trūkumą pamažu pradeda keisti motyvacija aktyvesnėms fizinėms veikloms bei buvimui lauke.
Vis dėlto, sportas po ilgesnės pertraukos taip pat turi savų niuansų – tam, kad organizmas atsigautų ir priprastų prie krūvio, turime jam suteikti pakankamai svarbiausių medžiagų.
Vaistininkė primena, kad sportuojant organizme suaktyvėja metabolizmo procesai, kurių metu gautos maistinės medžiagos būna paverčiamos į energiją. Nors sporto metu didžioji organizmo pagamintos energijos dalis yra išnaudojama judėjimui ir kvėpavimui, ji taip pat reikalinga ir nervinių impulsų perdavimams, organizmo ląstelių gamybai bei atsinaujinimui. Todėl pradėjus sportuoti, labai svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai medžiagų.
„Angliavandeniai reikalingi greitai energijai, riebalai – ilgalaikei energijai, tinkamai hormonų sintezei palaikyti bei kai kurių vitaminų įsisavinimui, o baltymai – raumeninės masės augimui ir normaliam raumenų atsistatymui po įtemptų treniruočių. Sportuojančiam žmogui rekomenduojama išlaikyti 40 proc. angliavandenių, 30 proc. riebalų ir 30 proc. baltymų santykį maiste. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad vartojami maisto produktai turėtų būti įvairūs, kuo natūralesni, nepersaldinti, neperdirbti, kad organizme nesusidarytų uždegiminiai procesai, o metabolizmo procesai vyktų sklandžiai“, – pataria „Camelia“ vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Ji priduria, jog sportuojantiems žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį ir į su maistu ar maisto papildais gaunamus mikroelementus, kadangi jie taip pat prisideda prie energijos palaikymo, sklandaus judėjimo, kognityvinių funkcijų, ištvermės, organizmo atsistatymo ir skysčių balanso palaikymo. Anot vaistininkės, svarbiausios yra keturios mikroelementų grupės: mineralai, antioksidantai, B grupės vitaminai ir elektrolitų druskos.
Mineralai: geležis, magnis ir kalcis
Vaistininkė paaiškina, kad geležis yra gyvybiškai reikalinga energijos apykaitai, kadangi ji įeina į deguonį pernešančių baltymų, tokių kaip hemoglobinas ir mioglobinas, sudėtį. Magnis taip pat svarbus, nes dalyvauja raumenų atpalaidavimo ir regeneravimo procesuose, yra naudingas siekiant išvengti ar palengvinti raumenų mėšlungį. Štai kalcis dalyvauja nervinių signalų perdavime ir sukelia raumenų susitraukimą, kuris lemia kūno judėjimą, taip pat yra kaulinio audinio struktūros sudedamoji dalis.
Antioksidantų svarba
Sportuojant vaistininkė ragina nepamiršti ir antioksidantų (vitaminų C, E, cinko ir seleno) bei vitamino D, kuris taip pat turi antioksidacinių savybių, teikiamos naudos, kadangi dėl padidėjusio deguonies sunaudojimo treniruočių metu, gali padidėti ir laisvųjų radikalų kiekis bei išsivystyti oksidacinis stresas. Šis procesas skatina organizmo lipidų, baltymų ar DNR pažaidą, kuri ilgainiui gali sukelti ūmias ar lėtines ligas. V. Jokubaitytė-Tunkevičienė primena, kad oksidacinį stresą organizmas taip pat patiria kasdien dėl ore tvyrančių teršalų, per didelio cukraus ar alkoholio vartojimo, rūkymo, perdirbto maisto suvartojimo ir kitų kasdienių veiksnių.
B grupės vitaminai
„Camelia“ vaistininkė sako, kad aktyviam organizmui taip pat reikalingi ir B grupės vitaminai, kadangi pagrindinės jų funkcijos – energijos apykaitos reguliavimas ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Anot V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, sporto metu šių vitaminų poreikis gali padidėti net du kartus, tačiau dažniausiai žmogus iš kasdieninės mitybos gauna pakankamą jų kiekį. Maisto papildų su B grupės vitaminais vartojimas dažniau gali būti rekomenduojamas mažai mėsos produktų vartojantiems žmonėms ar turintiems polinkį į mažakraujystę.
Elektrolitų druskų galime netekti itin greitai
Pasak vaistininkės, sporto metu su prakaitu neretai pasišalina skysčiai, o kartu su jais – ir druskos: natris, kalis ir chloridai. Šios druskos užima labai svarbią vietą išlaikant tinkamas organizmo funkcijas, kadangi veikia kaip elektrolitai bei dalyvauja daugybėje esminių organizmo reakcijų, tokių kaip nervinio impulso perdavimas, organizmo skysčių paskirstymas, pH palaikymas. Dėl elektrolitų druskų stygiaus gali išsivystyti daug skirtingų sveikatos būklių, pavyzdžiui, trūkstant kalio gali kilti širdies aritmija; jei trūksta natrio – gali skaudėti galvą, pykinti. Didelis minėtų druskų ir elektrolitų trūkumas gali baigtis net sąmonės netekimu ar dehidratacija.
Sąmoningumo išlaikymas
Vis dėlto, grįžus į aktyvų gyvenimo būdą ir sportą, vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė pataria nepulti pirkti gausybės skirtingų maisto papildų – pirmasis žingsnis turėtų būti savo kasdienių įpročių ir mitybos įsivertinimas. Jei valgome visavertį maistą, kuriame netrūksta baltymų, sveikųjų riebalų ir lėtųjų angliavandenių, lėkštėje dažnai atsiduria daržovės ir žalumynai, riešutai bei sėklos, nesergame autoimuninėmis, lėtinėmis ligomis ar neturime virškinimo sistemos sutrikimų – papildomo pastiprinimo organizmui gali nė neprireikti.
„Nereikėtų pamiršti, kad visų svarbiausių medžiagų poreikis priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus kasdienių įpročių, amžiaus, lyties, suvartojamų kalorijų, fizinio aktyvumo lygio, sveikatos būklės ir kitų aspektų. Svarbu ir suvartojamo vandens kiekis. Taip pat verta paminėti, kad reikalingų kalorijų poreikis su amžiumi mažėja, tačiau vyresniems žmonėms reikėtų vartoti daugiau baltymų ir kalcio turinčių produktų“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad organizmo stiprybė priklauso nuo žmogaus gebėjimo išlaikyti balansą, o daugiau ne visada reiškia geriau: sportuojant turime skirti laiko poilsiui, atsistatymui; nereikia persistengti ir su suvartojamomis maisto medžiagomis bei maisto papildais – jų perteklius taip pat gali būti žalingas; svarbu skirti laiko emocinei darnai, kadangi patiriamas stresas atsiliepia visam organizmui.
„Jei ko nors nežinome, nemokame, matome, kad sunku ar jaučiamės užstrigę, visada galime apie tai pakalbėti su specialistu. Geriau sulaukti profesionalaus patarimo ir konsultacijos, nei spėlioti, kas ne taip ir netyčia sau pakenkti“, – pabrėžia V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
