Fizinis aktyvumas svarbus yra svarbus bet kokio amžiaus žmogui. Taip pat judėjimas turi įtakos ir gerai emocinei savijautai.
„Fizinei veiklai kasdien reikėtų skirti bent 30 minučių. Tai ypač svarbu senjorams. Kitu atveju organizme prasideda raumenų atrofijos (silpnėjimo) procesas: žmogui darosi vis sunkiau pradėti judėti, atsistoti, ima skaudėti įvairias kūno dalis“, – akcentuoja „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.
Draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ steigėja Kristina Čiuželienė ragina senyvus asmenis judėti kiek leidžia jėgos – tegu tai tampa kasdienės darbotvarkės elementu.
Judėjimas yra visų gyvybinių procesų variklis, leidžiantis užtikrinti ne tik gerą sąnarių, raumenų, vidaus organų veiklą, bet ir palaikyti emocinę būklę, tinkamą miego kokybę bei pastovų energijos lygį dieną. Fizinio krūvio metu organizmas išskiria daugiau endorfinų – laimės hormonų, kurie slopina stresą, sukelia palengvėjimo ar netgi palaimos būseną.
Mankštų ir fizinių pratimų senjorams šiandien galima atrasti įvairiausių: kineziterapeutai organizuoja įvairius jogos ar pilateso užsiėmimus, poliklinikose taip pat organizuojamos mankštos grupės, kur specialistai atidžiai prižiūri sportuojančius senjorus. Tie, kurie naudojasi kompiuteriu, įvairių fizinių pratimų gali atrasti ir socialinėse platformose.
Vaistininkė pabrėžia, kad prieš pradėdamas aktyviai sportuoti, vyresnio amžiaus asmuo turėtų pasitarti su savo gydytoju ir tik tuomet prisijungti prie sporto treniruočių. Ir net tada svarbiausia judant nepersistengti.
„Pradėti aktyviau gyventi galima tiesiog kasdien išeinant pasivaikščioti ar kilimą liftu pakeičiant laiptais. Fizinis krūvis neturi būti didelis – net ir minimalus judėjimas padeda stabilizuoti raumenis, gerina lankstumą, kraujotaką bei stiprina kaulus“, – paprastais mankštos pratimais dalinosi V. Bečelytė. Ji primena ir tai, kad svarbu pasirinkti tinkamą aprangą bei avalynę.
Vaistininkė įvardija, kad mankštą galima atlikti dar nė neišlipus iš lovos: ištempti rankas, pirštus, kilnoti kojas, padaryti keletą atsilenkimų. „Jei iš namų išeiti nepavyksta, pasivaikščiokite aplink stalą, keletą kartų per dieną pakilnokite rankas į viršų ir šalis, atsisėskite ir vėl atsistokite“, – patarė V. Bečelytė.
Ji sako, jog vyresniame amžiuje mūsų kūnas ir sąnariai yra trapesni, todėl pratimai neturėtų būti daromi per jėgą. Kūnas turi išlikti stabilus, neturėtume jausti diskomforto ar skausmo. Todėl geriau sportuoti mažiau, nenaudoti visos turimos jėgos, bet nepersitempti ir nesusižaloti.
Abi ekspertės sutaria, kad didžiausia klaida yra galvoti, kad fizinis aktyvumas – tai maratonų bėgimas ar sunkios treniruotės sporto salėje. Geriau jaustis gali padėti ir kasdieniai namų ruošos darbai, nesudėtingi judesiai lovoje, neleidžiantys sustingti raumenims, net ir lengvas minkšto kamuoliuko pamaigymas rankose, padedantis neprarasti pirštų jėgos ir judrumo.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
