Intensyvus fizinis krūvis, antsvoris, stresas, karštas oras, įvairios sveikatos būklės gali lemti didesnį prakaitavimą.
„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija, kad kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai, kadangi šis fiziologinis reiškinys priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Pavyzdžiui, vyrus prakaitavimas vargina labiau nei moteris, kadangi jų prakaito liaukos veikia aktyviau. Taip pat stipriau prakaituoja antsvorį turintys žmonės – dėl didesnės kūno masės, kūnas reikalauja daugiau energijos atsivėsinti.
„Prakaitavimas yra natūralus, kasdienis aspektas, o kiekvienas sveikas, suaugęs žmogus per parą išskiria maždaug 500 ml prakaito. Prakaituojant kūnas atvėsta, todėl jis yra svarbus termoreguliacijai bei odos pH palaikymui. Negana to, kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina įvairūs medžiagų apykaitos produktai, tokie kaip vanduo, druskos, kai kurie vaistai.
Visgi, jei pastebime, kad prakaitavimas vargina dažniau nei įprastai, ypač naktį, organizme gali slypėti kita būklė, pavyzdžiui, mažakraujystė, onkologinių susirgimų užuomazgos, vitamino D trūkumas, hormonų disbalansas. Padidėjęs prakaitavimas taip pat gali įspėti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla, tad kyla cukrinio diabeto ar infekcijų rizika. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako vaistininkė j. Aganauskaitė Žukaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad priešingai nei yra įsitikinę daugelis, pats prakaitas kvapo neturi. Nemalonų kvapą dažniausiai lemia ant odos įsikūrusios bakterijos. Kvapui įtaką daro ir tai, ką valgome ir geriame, ar turime žalingų įpročių. Tarkime, valgant daugiau česnako ar svogūno, prakaituojant galima justi jų kvapą, kvapo intensyvumą lemia ir vartojamų produktų aštrumas. Taip pat, žmonių, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų ar sergančių cukrinių diabetu prakaito kvapas gali priminti acetoną. Vaistininkė priduria, kad streso, įtampos ar jaudulio sukeltas prakaitavimas dažniau būna nemalonesnis, nei po sporto treniruotės.
Pažastys, kojos ir delnai yra dažniausiai prakaituojančios kūno zonos, tačiau būdų išvengti nemalonių situacijų – apstu. Jei prakaitavimas slepia kitas sveikatos būkles, būtina jas sukontroliuoti ar gydyti, tada prakaitavimo aspektas taip pat susitvarkys, o jei prakaitavimas yra nulemtas genetikos ar gyvenimo būdo, gali išgelbėti tik atitinkamos higienos laikymasis.
Specialistė paaiškina, jog kalbant apie prakaito kvapą, svarbu sveika ir subalansuota mityba, dažnas prausimasis ir tinkamų priemonių naudojimas. Jei nusiprausti galimybės nėra, galima kartu su savimi karštą dieną nešiotis drėgnas, odai skirtas, servetėles. Po prausimosi ar servetėlių naudojimo, reikėtų leisti odai gerai nudžiūti ir tik tuomet tepti dezodorantą, antiperspirantą ar kremą nuo prakaitavimo.
„Prakaituojančioms pėdoms daug naudos gali suteikti druskos, vaistažolių ir žolelių, tokių kaip šalavijo ar vaistinės ramunės, vonelės. Į batus papildomai galima įberti specialios pudros ar papurkšti purškikliu, kas padės ilgiau išsaugoti pėdų gaivumą ir išvengti nemalonaus kvapo. Patogiu pasirinkimu išlieka ir kvapnūs vidpadžiai batuose“, – sako vaistininkė.
J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad nekontroliuojant didelio prakaitavimo gali grėsti ir kitos su tuo susijusios problemos, pavyzdžiui, odos bei nagų grybelis, kitos infekcijos. Anot vaistininkės, gausiai prakaituojančios pėdos praranda daug drėgmės, todėl rekomenduojama naudoti pėdų kremus su apsauga nuo grybelių, arba dezinfekuojančius avalynės purškalus. Taip pat patariama avėti laisvesnius natūralios odos ar atvirus batus ar basutes, šlepetes, kad kojos galėtų vėdintis ir mažiau drėkti.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
