Vasarą susiduriant su staigiais oro temperatūros svyravimais ir karščio bangomis, daugeliui gali kilti lengvų savijautos pablogėjimų, tačiau tiems, kas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, nemalonūs simptomai greitai gali peraugti į gyvybei pavojingas būkles.
Kaip reikėtų elgtis vyraujant karštiems orams, ką kiekvienas turėtų turėti po ranka bei kokių atsargumo priemonių rekomenduojama laikytis rizikos grupėje esantiems žmonėms, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Kurtinaitytė-Jančiukienė.
Karštį kiekvienas toleruoja skirtingai
Karštomis vasaros dienomis širdis ir kraujagyslės susiduria su didesniu krūviu nei įprastai. Stipriai pakilus aplinkos temperatūrai organizmas bando atvėsti, todėl ne tik gausiau prakaituojama, bet ir suintensyvėja širdies darbas. Vaistininkė įvardija, kad tam, jog oda galėtų išgarinti šilumą, padidėja širdies susitraukimų dažnis, išsiplečia kraujagyslės, dėl ko sumažėja kraujospūdis ir netenkama dalies skysčių bei elektrolitų, kurie yra būtini širdies sveikatai.
„Visa tai gali atsiliepti nemaloniais simptomais: troškuliu, nuovargiu, galvos skausmu ir/ar svaigimu, sutrikusiu dėmesiu, padidėjusiu nerimu ir irzlumu. Tačiau sveikas ir stiprus organizmas dažniausiai sugeba prisitaikyti prie karštų orų ir gavus pakankamai skysčių, pailsėjus bei atsivėsinus, simptomai ilgai netrunka.
Visgi kai kurioms žmonių grupėms aukštą oro temperatūrą toleruoti gali būti gerokai sunkiau. Dažniausiai tai būna vaikai ir vyresni nei 65 metų asmenys, kurių organizmo termoreguliacija veikia silpniau, taip pat sergantys diabetu, vartojantys diuretikus ar beta blokatorius, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, hipertenzija ar aritmija“, – sako vaistininkė K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.
Iššūkis sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis
Pasak „Camelia“ vaistininkės, dėl įtempto širdies darbo ir skysčių organizme mažėjimo, užklupus karščiams bene didžiausias pavojus kyla turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
Tiems, kas turi širdies nepakankamumą, širdis gali nebegebėti paspartinti kraujotakos, tad karštis gali išprovokuoti tinimus, dusulį, didelį silpnumą ir nuovargį. Aritmija sergantiems žmonėms elektrolitų, ypač kalio ir magnio, disbalansas gali sukelti būklės paūmėjimus, o kraujospūdžio sutrikimų turintiems pacientams dėl išsiplėtusių kraujagyslių ir gausaus prakaitavimo kraujospūdis gali staiga nukristi.
„Dėl skysčių trūkumo gali padidėti ir kraujo klampumas, o tai dar labiau didina širdies apkrovą, tad padidėja deguonies poreikis, gali sutrikti kraujotaka ir padidėti trombų kraujagyslėse, smegenyse ar plaučiuose susidarymo rizika, ypač kraujagyslių aterosklerozės atvejais. O tai – gyvybei didelę grėsmę keliančios būklės. Vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams taip pat kyla šilumos smūgio rizika, kada organizmas nebesugeba vėsintis pats, o kūno temperatūra pakyla iki pavojingos 40 laipsnių ribos“, – įspėja K. Kurtinaitytė-Jančiukienė.
Ji priduria, kad būtina kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją pagalbą jeigu:
- jaučiamas didelis nuovargis,
- pasireiškia silpnumas,
- aptemsta akyse ar svaigsta galva,
- karščiuojama be jokios aiškios priežasties,
- jaučiamas stiprus krūtinės skausmas,
- pasireiškia dusulys,
- jaučiamas nereguliarus širdies plakimas,
- stebimas neįprastai aukštas ar žemas kraujospūdis,
- pastebimi dehidratacijos pokyčiai (sausa, suglebusi oda, labai retas šlapinimasis, sumažėjęs prakaitavimas, didelis silpnumas).
Svarbiausios prevencinės priemonės
Vaistininkė pabrėžia, jog tiek vaikams, tiek su širdies ir kraujagyslių ligomis susiduriantiems žmonėms nuo 11 iki 17 val. vertėtų likti vėsesnėse, gerai ventiliuojamose patalpose ar šešėlyje, vengti tiesioginės saulės, visada dėvėti galvos dangalą. Naudinga turėti ir kraujo spaudimo matavimo aparatą arba žinoti, kur yra artimiausia vaistinė, galinti pamatuoti kraujo spaudimą.
K. Kurtinaitytė-Jančiukienė ragina pasirūpinti ir reikalingu kiekiu vandens (bent 0,5–1 l), rinktis jį negazuotą ir nesaldintą bei gerti net nejaučiant troškulio. Praversti gali ir elektrolitais prisotinti gėrimai ar elektrolitų maisto papildai vandenyje tirpių miltelių, tablečių ar tirpalų formomis.
„Patarčiau vengti kofeino turinčių gėrimų bei alkoholio, kadangi pastarieji skatina dehidrataciją. Organizmo šilumos gamybą paspartinti gali ir sunkiai virškinamas, riebus maistas, o daug druskos turinčių patiekalų vartojimas gali sukelti kraujospūdžio svyravimus. Geriau rinktis lengvus užkandžius: vaisius, daržoves. Taip pat svarbu riboti fizinį krūvį dienos metu – jei atliekama mankšta ar intensyviau sportuojama, geriau tai daryti ryte, arba vakare, kada būna vėsiau“, – primena vaistininkė.
Ji pataria iš namų niekur nekeliauti be dar trijų dalykų: gydytojo paskirtų kasdien vartojamų vaistų, mobiliojo telefono pagalbai išsikviesti ir SPF priemonės (mažiausiai SPF 30). Anot vaistininkės, savo krepšyje naudinga turėti ir purškiamą terminį vandenį atsivėsinimui.
„Karštis gali būti išties pavojingas, tačiau galime numatyti tam tikras grėsmes ir joms pasiruošti. Tokiu atveju išvengsime daugelio bėdų. Rūpinkimės savimi ir savo artimaisiais“, – priduria vaistininkė.
