Nacionalinė sporto agentūra su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir asmenų su negalia federacijomis aptarė Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse pasiektus rezultatus, pagrindinius iššūkius ir ateities planus.
Lietuvai Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse atstovavo 9 sportininkai: 5 lengvaatlečiai, 2 plaukikai, po 1 dziudo imtynių ir šaudymo atstovą. Aukščiausi pasiekimai – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio iškovotas bronzos medalis ir plaukiko Edgaro Matako užimta 4 vieta. Paralimpinėse žaidynėse 1–4 vietas laimėjusiems sportininkams ir treneriams už pasiekimą skiriamos valstybės premijos.
„Mūsų strateginis tikslas buvo, kad kuo daugiau mūsų sportininkų patektų į paralimpines žaidynes ir Paryžiuje turėtų viską, ko jiems reikia, kad kuo geriau pasirodytų. Turėjome 9 sportininkus, atstovaujančius individualioms sporto šakoms – tai didžiausias individualių sporto šakų atstovų skaičius per šalies paralimpinių žaidynių istoriją. Būtų, apskritai, didžiausias, jeigu būtų patekusi golbolo rinktinė. Tikrai tuo didžiuojamės. Darėme viską, kad kuo daugiau sportininkų patektų ir gavome net 3 vardinius kvietimus. Praktiškai visi sportininkai įgyvendino jiems iškeltus tikslus“, – sakė Lietuvos paralimpinės misijos vadovė Asta Narmontė.
Nuotoliniu būdu į susirinkimą prisijungęs plaukikas E. Matakas įvertino ne tik savo pasirodymą Prancūzijoje, bet ir pažadėjo siekti aukščiausių tikslų po 4 metų Los Andžele. Paryžiuje Ramūno Leono auklėtinis pagrindinėje savo rungtyje – 50 m laisvuoju stiliumi – užėmė 6 vietą. Papildomoje 100 m plaukimo krūtine rungtyje lietuvis iškovojo 4 vietą ir pagerino Lietuvos rekordą.
„Pasirengimas buvo idealus. Pagrindinėje distancijoje 50 m laisvuoju stiliumi treniruotėse rodžiau gerus rezultatus. Nežinau, kas atsitiko, bet varžybose pasitaikė tiesiog ne mano diena. Ne pagrindinėje distancijoje 100 m krūtine džiaugiuosi, kad pavyko pagerinti asmeninį rekordą ir iškovoti 4 vietą. Ateityje mano pagrindinis tikslas – dėti visas pastangas, kad į Los Andžele pagaliau iškovočiau paralimpinį aukso medalį. Tikriausiai specializuosiuosi 100 m plaukimo krūtine rungtyje, 50 m laisvuoju stiliumi liks papildoma rungtis“, – kalbėjo E. Matakas.
Susitikime Nacionalinėje sporto agentūroje pasisakė ir Lietuvos neįgaliųjų sporto bei šalies aklųjų sporto federacijų vadovai, sportininkų treneriai.
„Agentūrai labai svarbu tiek iš Lietuvos paralimpinio komiteto, tiek iš sportininkus rengusių federacijų, tiek iš pačių sportininkų ir jų trenerių tiesiogiai išgirsti įspūdžius apie praėjusias paralimpines žaidynes. Smagu girdėti, kad pasirengimas žaidynėms ir dalyvavimas jose buvo sklandus, buvo užtikrintos visos būtinos sąlygos sportininkams kryptingai ruoštis varžyboms ir dauguma sportininkų įgyvendino sau išsikeltus tikslus. Kartu per šį susitikimą aptarėme ir laukiančius iššūkius naujajame paralimpiniame cikle bei darbus, kuriuos kartu galėtume padaryti, kad asmenų su negalia sportininkai džiugintų savo pasiekimais“, – susitikimą apibendrino Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas.
Lietuvos delegaciją Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse sudarė 25 asmenys. Didžiausi iššūkiai – mažoms valstybėms neparanki atrankos į žaidynes sistema bei sportininkų ir aptarnaujančio personalo kvotų ribojimas. Vis dėlto Paryžiaus paralimpinės žaidynės įrodė, kad šis renginys taip pat gali pritraukti pilnas arenas, sulaukti milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir įkvėpti jaunąją kartą siekti aukščiausių tikslų.
ltusportas.lt
