Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Vilniaus Ozo gimnazija įsikūrusi tame pačiame pastatų komplekse, kaip ir Lietuvos sporto centras ir Lietuvos sporto medicinos centras. Vidurinė mokykla, įsteigta 1990 metais, 2012-aisiais buvo pertvarkyta į gimnaziją.
Vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos 2016 metų liepos 5 d. sprendimu „Dėl Vilniaus Ozo gimnazijos (struktūros) pertvarkos“, gimnazijos ugdymo plane patvirtintas specializuoto ugdymo krypties programos (kartu su sporto ugdymu) įgyvendinimas.
Ozo gimnaziją baigė daug įžymių Lietuvos sportininkų: penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis, tenisininkas Ričardas Berankis, baidarininkai Romas Petrukanecas, Alvydas Duonėla, Egidijus Balčiūnas, irkluotojas Mindaugas Griškonis, krepšininkai Steponas Babrauskas, Renaldas Seibutis, Jurgita Štreimikytė, Gintarė Petronytė, čiuožėja trumpuoju taku Agnė Sereikaitė, graikų-romėnų imtynininkai Mindaugas Mizgaitis, Aleksandras Kazakevičius, Valdemaras Venckaitis, futbolininkai Deividas Šemberas, Saulius Mikoliūnas, boksininkas Evaldas Petrauskas, disko metikė Zinaida Sendriūtė, kiti žinomi atletai.
Trečioji sporto gimnazija Lietuvoje
2016 metais Ozo gimnazija tapo trečiąja sporto gimnazija Lietuvoje, pirmosios vienu metu buvo įsteigtos Panevėžyje ir Šiauliuose.
Tačiau Ozo gimnazijos pavadinime nėra žodžio ,,sporto“ dėl gimnazijoje vykdomo nuotolinio bendrojo ugdymo.
Patvirtinus gimnazijai specializuoto ugdymo krypties programą, direktoriaus pavaduotojo ugdymui viešąjį konkursą laimėjo Avidas Raškauskas.
Prieš tai jis dirbo Mykolo Romerio universiteto Sveikatingumo ir sporto centre.
„Esu dėkingas gimnazijos vadovybei, kad mane pasirinko – man tai prasmingas ir įdomus darbas. Su sportine veikla susiejau visą savo aktyvų gyvenimą, dirbau daugelyje sporto organizacijų, esu baigęs tuometį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, pedagoginį fakultetą“, – save pristato A. Raškauskas.
Pasak jo, gimnazijos pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo sporto gimnazija, o kita – gimnazijos tipo nuotolinio mokymo gimnazija.
Pirmaisiais 2016-2017 mokslo metais gimnazijoje buvo sukomplektuotos šešios specializuotos sporto ugdymo klasės – po vieną 7-8 klasę ir I-IV gimnazijos klases.
Iš viso jose mokėsi 103 mokiniai, tarp kurių buvo 54 atvykę iš Lietuvos regionų, o kiti – vilniečiai.
Šiais, jau penktaisiais mokslo metais, sukomplektuota 10 sportinių klasių nuo 7 klasės iki IV gimnazijos klasės.
Nestabdė specializuoto sporto ugdymo programos
Dabar gimnazijoje mokosi 215 sportininkų: iš Lietuvos regionų atvyko 110, o iš Vilniaus –105 mokiniai.
„Į gimnaziją galime priimti ir daugiau mokinių, tačiau turime atsižvelgti į tai, kiek Lietuvos sporto centras mums suteikia bendrabutyje vietų, ar randame šalia gimnazijos apgyvendinimo vietų.
Modeliuojame, kad ne daugiau pusės mokinių sudarytų iš regiono atvykusių sportininkų, o kiti – Vilniaus mokiniai.
Daugiau skatiname individualių, dvikovos sporto šakų pritraukimą, žaidimo sporto šakoms skiriame 35-40 procentų vietų“, – akcentuoja A. Raškauskas.
Per metus gimnazijos sportininkai vidutiniškai dalyvauja 170– 180 įvairių sporto šakų tarptautinėse ir Lietuvoje rengiamose varžybose, turnyruose bei stovyklose.
„Kandidatų į Tokijo olimpines žaidynes neturime, bet rengiame kandidatus į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Nors 2020–ieji buvo sukaustyti Covid-19 pandemijos ir ribojimų, mes specializuoto sporto ugdymo programos nestabdėme – atsižvelgdami į rekomendacijas, rengėme treniruotes, dalyvavome Lietuvos čempionatuose, tarptautinėse varžybose“, – dėsto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
Patys naujausi gimnazijos mokinių laimėjimai: Gyčio Chasažyrovo gruodžio mėnesį Turkijoje iškovoti Europos sportinės gimnastikos jaunimo aukso ir sidabro medaliai, tenisininkės Patricijos Paukštytės lapkričio mėnesį Lenkijoje laimėtas Tarptautinės teniso federacijos (ITF J3) serijos jaunių (iki 18 m.) turnyras.
Devyni gimnazijos moksleiviai, atstovaudami Lietuvos rinktinei, dalyvavo Europos jaunių ir jaunimo dviračių sporto, bokso, dziudo ir šiuolaikinės penkiakovės čempionatuose, penki sportininkai tapo Lietuvos čempionais, o devyni iškovojo sidabro ir 10 bronzos medalių.
OLYMPUS DIGITAL CAMERA 
Sportininkams – puikios sąlygos
Ozo gimnazijoje mokiniams – puikios sąlygos sportuoti, mokytis ir gyventi.
Sudarytas specialus pamokų tvarkaraštis, leidžiantis moksleiviams sportuoti dukart per dieną.
Vilniaus savivaldybė miesto sportininkams finansuoja maitinimą (pietus). Tie, kurie atvyksta iš šalies regionų, apgyvendinami bendrabutyje ir jiems suteikiamas visos dienos maitinimas, jo paslaugos perkamos iš Lietuvos sporto centro.
„Bendrabutį nuomojamės iš Lietuvos sporto centro. Tai – atskiras pastato korpusas, mums skirta 80 vietų. Kambariai – dviviečiai ir triviečiai su visais patogumais. Mokinių priežiūra visą parą, maitinimusi, dienotvarke rūpinasi gimnazijos auklėtojos – pedagogės, o nakties metu – budėtojai.
Dalis regiono mokinių, pavyzdžiui, teniso grupės sportininkai, apgyvendinti viešbutyje Vilniaus teniso akademijos komplekse, rankininkams nuomojame Mykolo Romerio universiteto studentų namų kambarius“, – pasakoja A. Raškauskas.
Ozo gimnazija vienintelė Lietuvoje siūlo tiesioginį (sinchroninį) nuotolinį mokymą asmenims, pageidaujantiems mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties kartu su sporto ugdymu programas: išvykusieji į ilgalaikes treniruočių stovyklas ir varžybas, sportuojantys užsienio šalių sporto klubuose nuotoliniu būdu gali mokytis visose bendrojo ugdymo klasėse.
Mokinių paslaugoms – patogus pamokų, konsultacijų ir darbų atlikimo tvarkaraštis, mokytojų konsultacijos Skype programa kiekvienos pamokos metu, visavertis reguliarus mokymasis su visomis kiekvienam mokomajam dalykui profesionaliai parengtomis e. pamokomis.
Gimnazijos sportininkų pasiekimai du kartus per mokslo metus pagal patvirtintas sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijas yra teikiami vertinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Galvosūkis – sporto bazė
Vilniaus Ozo gimnazijai nemaža problema – sporto bazė.
„Su savo nuosava infrastruktūra esame priklausomi Vilniaus savivaldybės jurisdikcijai. Savo sportinės bazės neturime, išskyrus žaidimų salę. Prieš metus vietoj uždarytos mokinių valgyklos įsirengėme dziudo mokymo klasę.
Esame parengę imtynių ir sunkiosios atletikos treniruočių salės projektą, turime laisvą žemės plotą įrengti lengvosios atletikos stadioną treniruotėms, tačiau iš sportininkams skiriamų treniruočių mokomajam procesui biudžeto lėšų įgyvendinti šiuos projektus neturime galimybės.
Pagal ugdymo procesą visos sporto šakų grupės kiekvieną dieną nuo 11.00 val. iki 12.30 val. rengia rytines treniruotes.
Tuo pačiu metu joms privalome suteikti treniruočių bazes. Nuomojame daugiau kaip 10 miesto sporto objektų: Lietuvos sporto centro Vingio stadioną, maniežą, treniruoklių salę, „Sportima“ arenos futbolo maniežą, imtynių ir treniruoklių sales, baseino plaukimo takelį, privačias bokso ir sunkiosios atletikos sales, tinkliniui ir rankiniui skirtas žaidimo sales.
Be abejo, mokame nuomą. Tai sudaro apie 25 proc. nuo mokiniams skiriamų lėšų mokomajam treniruočių procesui.
Pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų sporto bazėmis neturime galimybės, jos visos rytinėmis valandomis užimtos bendrojo ugdymo procesui“, – pasakoja A. Raškauskas.
Į klausimą, kokias pagrindines problemas dar tenka spręsti ir su kokiais trukdymais susiduria, šis gimnazijos vienas vadovų atsako, kad ypatingų problemų jie neturi – gimnazijos kolektyvas pajėgus spręsti visus reikalingus mokinių ugdymui poreikius.
Gimnazijoje veikia 25 olimpinių sporto šakų grupės
Kartu su nacionalinėmis sporto šakų federacijomis pirmaisiais mokslo metais buvo suformuotos 10 sporto šakų grupių ir su federacijų rekomendacijomis priimta dirbti 11 trenerių.
Šiais mokslo metais jau veikia 25 olimpinių sporto šakų grupės, su kuriomis dirba 23 kvalifikuoti sporto šakų treneriai.
Gimnazijoje jaunimą ugdo aukštos kvalifikacinės (iki penktos) kategorijos treneriai, rekomenduoti nacionalinių sporto šakų federacijų.
Tai – Olegas Antoščenkovas ir olimpinių žaidynių prizininkas Aleksandras Kazakevičius (graikų – romėnų imtynės), Vytautas Juchnevičius (dviračių sportas), Karolis Kaladinskas (rankinis), Artūras Kalininas (šiuolaikinė penkiakovė), Rimvydas Kochanauskas (futbolas), Miroslavas Krepštul (boksas), Artūras Orlovas (stalo tenisas), ketverių olimpinių žaidynių dalyvis Ričardas Panavas (slidinėjimas), Jurdanas Radžius ir Juzefas Romankovas (lengvoji atletika), Europos čempionė Jurgita Štreimikytė–Virbickienė ir Gintautas Regina (krepšinis), Svetlana Vetrova (dziudo) ir kiti specialistai.
Tęsdami bendradarbiavimą su sporto šakų federacijomis, per pastaruosius dvejus metus buvo sukomplektuotos antrosios dziudo, futbolo vaikinų, lengvosios atletikos (metimo ir bėgimo rungčių) sporto šakų amžiaus grupės.
Dviratininkai. 
Futbolininkės. 
Lengvaatlečiai. 
Rankininkės. 
Sunkiaatlečiai.
Atskirtos krepšinio merginų ir vaikinų grupės, pasipildė bokso ir teniso, suformuotos naujos greitojo čiuožimo, slidinėjimo, sunkiosios atletikos ir tinklinio grupės.
Moksleiviams baigus gimnaziją, grupės naujinamos, tačiau šiemet nepavyko pratęsti baidarių ir kanojų bei irklavimo grupių veiklos.
„Tiesa, Lietuvos irklavimo federacija rengia projektą atgaivinti jaunųjų irkluotojų grupę Trakų irklavimo bazėje, tuo labiau mūsų gimnazijos nuotolinio mokymosi įdirbis leidžia realizuoti ir bendrojo ugdymo procesą“, – džiaugiasi A. Raškauskas.
Projektai su Lietuvos futbolo ir teniso federacijomis
Ozo gimnazija palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos futbolo federacija ir trejus metus vykdo projektą, užtikrinantį gabių sportininkų mokymąsi ir individualų rengimą.
Gimnazijoje mokosi 15-os merginų ir dvi vaikinų grupės, iš viso 30 futbolininkų.
Jiems yra suderintas bendrojo ugdymo pamokų tvarkaraštis, leidžiantis ištisus metus penkiskart per savaitę dalyvauti rytinėse individualiose treniruotėse, kurios vyksta „Sportima“ arenoje ir gimnazijos gimnastikos salėje.
Futbolininkams du kartus per metus, rudenį ir pavasarį, atliekami fiziniai ir techniniai testavimai, rezultatai aptariami su Lietuvos futbolo federacijos technikos departamento specialistais, kasmet vyksta futbolininkų rotacija.
Be gimnazijos etatinių trenerių, Lietuvos futbolo federacija kiekvienam treniruočių ciklui skiria papildomus trenerius – vartininkų, fizinio rengimo, gynybos ir puolimo specialistų.
„Vyksta projektas „Mokykis bei siek teniso aukštumų“ ir su Lietuvos teniso sąjunga bei Vilniaus teniso akademija.
Jis skirtas perspektyviausiems šalies jauniesiems tenisininkams ir tikimės, jog leis žaidėjams lengviau suderinti mokslus su profesionaliomis treniruotėmis ir dalyvavimu turnyruose“, – įsitikinęs A. Raškauskas.
cof 
