„Ačiū tau, kad kuriame Birštono ateitį kartu“. Tokių žodžių iš Birštono merės Nijolės Dirginčienės neseniai sulaukė Birštono sporto cento direktorius Saulius Smailys, kuris rugpjūčio 22 dieną minėjo savo 70 metų jubiliejų.
Sulaukėte gražaus jubiliejaus, bet dar esate kupinas jėgų ir dirbate Birštono sporto centre. Iš kur semiatės jėgų ir ar nežadate mažinti apsukų?, – paklausėme S. Smailio.
Apsukų nemažinu. Kaip ir anksčiau, kai pradėjau dirbti Birštono sporto centre.
Turiu daug veiklos, noriu spėti atlikti suplanuotus centrui ir savivaldybei naudingus darbus.
Tiesa, esu numatęs perduoti patirtį jaunesniems sporto specialistams, neužilgo direktoriaus kėdė bus laisva.
Noriu daugiau laiko skirti ir sau, pakeliauti, pabūti turistu, ilgiau paminti dviračio pedalus, nes dabar per dieną suku tik iki 10 km.
Kiekvieną dieną vasarą ar žiemą dviračiu mėgstu vykti į darbą. Esu numatęs savo sodyboje atlikti daug darbų, tačiau dabar vis trūksta laiko.
Visą savo gyvenimą susiejote su sporto organizatoriaus darbu: dirbote sporto metodininku, kūno kultūros mokytoju, irklavimo treneriu, vadovavote Birštono irklavimo centrui, kuris vėliau tapo Olimpiniu irklavimo centru, o nuo 1998 metų iki šiol esate Birštono sporto centro direktorius. Kaip vertinate šiuos savo gyvenimo etapus?
Sporte dirbu iš pašaukimo. Kiekvienas mokytojo, trenerio, organizatoriaus ar direktoriaus darbas man yra mielas ir artimas širdžiai.
Mokytojo ir trenerio darbo patirtis padėjo suprasti jaunųjų sportininkų rengimą bei jų kelią iki aukšto meistriškumo, suprasti problemas.
Todėl dirbdamas vadovaujantį darbą niekada nevaidinu prieš juos direktoriaus, o esu su jais, stengdamasis suprasti ir padėti jiems augti, tobulėti, siekti meistriškumo.
Daug kartų mintimis sugrįžtu į buvusį Birštono pasididžiavimą – Olimpinį irklavimo centrą, kuriame teko dirbti.
Kai 2001-aisiais Kūno kultūros ir sporto departamentas centrą perdavė Lietuvos sporto universitetui, nuo to laiko iki šiol jis stovi apleistas, nevykdo jokios veiklos.
Manau, kad tuo laiku KKSD ir Lietuvos irklavimo federacija padarė klaidą ir tos sporto bazės neleido prižiūrėti Birštono savivaldybei.
Jau seniai ta Lietuvos irkluotojų meka būtų renovuota ir nešusi naudą irkluotojams bei kitų sporto šakų atstovams treniruočių stovykloms rengti (buvo galima apgyvendinti 80 sportininkų), jas derinant su reabilitacija, priimant kitus klientus. Investicija tikrai būtų atsipirkusi.
Perėjęs dirbti į Birštono sporto centrą, radau sau daug veiklos, kartu padėdamas Birštono irkluotojams neišnykti iš žemėlapio, įsitvirtinti šioje sporto šakoje.
Gimėte ir augote Prienų rajone, Padrečiuose. Kas jums įskiepijo meilę sportui?
Meilę sportui Veiverių vidurinėje mokykloje įskiepijo kūno kultūros mokytojas Vaclovas Abugelis, įtraukęs į lengvąją atletiką.
Pamėgau bėgimus, dalyvaudavau mokyklos ir Prienų rajono varžybose. 800 m, 1,5 km ir 3 km distancijose tapdavau prizininku arba nugalėdavau.
Nuo dešimtos klasės lankiau dviračių treniruotes, į kurias pakvietė treneriai Veronika ir Aleksandras Popovai. Jėgas bandžiau įvairiose Prienų ir Lietuvos moksleivių, jaunių varžybose.
Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į Kūno kultūros institutą, ten iš dviračių sporto perėjau į irklavimą, nes metais už mane vyresnis kraštietis, dabar jau šviesaus atminimo Antanas Čikotas lankė irklavimą.
Vėliau jis tapo olimpiečiu ir tuomečio Kūno kultūtos instituto katedros vedėjas Leonas Aleksandravičius prikalbino mane prikalbino irkluoti.
Ar nekilo abejonių, kur studijuoti?
Kitur studijuoti abejonių nekilo, nors tėvai norėjo, kad rinkčiausi žemės ūkio ar mediko specialybę, nes mūsų giminaitis Alfredas Smailys jau buvo garsus chirurgas.
Esu patenkintas, kad mokiausi Lietuvos valstybiniame kūno kultūros instituto sportiniame fakultete, įgijau trenerio-dėstytojo kvalifikaciją, visada ja didžiavausi.
Daugiausiai laiko praleidote irklavime: pats buvote neblogo lygio irkluotojas, dirbote irklavimo treneriu, vadovavote Irklavimo centrui. Kodėl dabar nutolote nuo irklavimo?
Kaip jau minėjau, turiu svarbių savivaldybės vadovų užduočių Birštone ne tik organizuoti vaikų, jaunimo, suaugusiųjų sportinį ugdymą, bet ir sporto renginius.
Jų per metus kurorte organizuoju iki 50, be to, kuriame sporto infrastruktūrą, ją prižiūrime, teikiame paslaugas. Yra ką veikti administruojant stadioną, teniso kortus, rašant naujus projektus.
Nuo 2013 iki šių metų turėjau svarbią užduotį rūpintis naujo objekto – Daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro organizaciniais statymo darbais, o jį šiais metais atidarius – baigti aprūpinti sporto įranga.
Tad realybė tokia, kad negaliu daug laiko skirti kitiems darbams. Daug metų su Birštono savivaldybe, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentais, ypač su Dainiumi Pavilioniu, dėjome pastangų, kad mūsų garsusis irklavimo centras būtų veikiantis.
Rengėme susitikimus, derybas su Lietuvos sporto universiteto rektoratu, tačiau situacija nepasikeitė.
Birštono savivaldybei ir LIF liko tik pažadai, kad ieškoma finansinių galimybių irklavimo centro renovacijai.
Nuo 1976 metų dirbate Birštone, kas jus paskatino sugrįžti arčiau tėviškės?
Mano pirmosios darbo patirtys, įgytos Kauno „Spalio“ fabrike, kur buvau sporto metodininkas, Kauno rajono Garliavos 2-ojoje vidurinėje mokykloje (kūno kultūros mokytojas) nebuvo ilgos, nes svajonėse buvoirklavimo trenerio darbas.
Sužinojęs, kad Birštone atsidarys ,,Žalgirio“ sporto mokykla, kurioje reikės irklavimo trenerio, išvykau į Birštoną.
Birštono sporto centrui vadovaujate nuo 1998 metų, tapote vienu vyriausių Lietuvos vadovaujančiųjų sporto darbuotojų. Kaip jaučiatės tarp gerokai jaunesnių kolegų ir kuo jums patrauklus šis darbas?
Turiu įgijęs vadovaujančio darbo patirties, kur galima rasti daugiau kūrybinio polėkio, nes sporte viskas greitai keičiasi: čia negali sustoti, nes atsiliksi – gali likti nereikalingas, ypač vietinei valdžiai.
Su kolegomis pabendraujame, dalijamės patirtimi Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijoje, kurios narys esu nuo 2001-ųjų, o nuo 2016-ųjų – Lietuvos savivaldybių sporto mokymo įstaigų vadovų asociacijos narys.
Nesijaučiu, kad esu atsilikęs ar nesuprasčiau sporto sistemos. Visada su malonumu prisimenu 1988 metais gruodžio 11 dieną Vilniuje vykusį LTOK atkūrimo suvažiavimą, kuriame dalyvavau kaip delegatas nuo Birštono sporto aktyvo.
Suaugote su Birštonu, kokiais savo darbais galite pasidžiaugti?
Galiu pasidžiaugti 2014 metais baigtu rekonstruoti stadionu, kuriame teikiame kokybiškas paslaugas regiono futbolo klubams, Lietuvos futbolo jaunių, jaunimo rinktinių komandoms.
Stadione padedame organizuoti tarptautines Lietuvos futbolo komandų (išskyrus nacionalinę rinktinę, nes trūksta 5 metrų aikštės pločio) rungtynes.
Stadiono rekonstrukcijos projekto pradžioje 2008 metais nepavyko įtikinti tuomečio savivaldybės mero Antano Serafino Zenkevičiaus, kad futbolo aikštė turi atitikti tarptautinius FIFA standartus. Šią klaidą dabar sunku ištaisyti.
Nuolat įgyvendinu kitus kurorto sporto plėtros projektus: Europos Sąjungos lėšomis vykdžiau projektą ,,Dviračių trasų plėtra Birštono kurorte” 2012-2015 metais, buvau projekto vadovas, vadovavau gamybiniams statybininkų susirinkimams, kokybiškai įrengėme 5 km dviračių trasą, kurios viena iš 3 km atkarpų vykstu dviračiu į darbą.
ES lėšomis 2018-2019 metais vykdžiau projektą ,,Mes esame aktyvūs“, su treneriais ir auklėtiniais vykome į Lenkijos Koričino valsčių ir Elko miestą, o projekto partnerių sulaukdavome pas mus Birštone.
Be sportinių mainų įsigijome naujus treniruoklius stadiono fizinio rengimo salei.
Siekdami suaktyvinti Birštone irklavimą ir įsigyti naujas valtis, su treneriu Vytautu Domarku rašėme projektą ,,Birštono bendruomenė irkluoja” Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti.
Kaip projekto vadovas (2019-2020 m.) esu patenkintas: įsigijome 5 naujas kokybiškas valtis, galime sėkmingiau konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėse varžybose, ryškiai pagerėjo rezultatai.
Labai svarbus Birštono ateities etapas – naujo sporto objekto Daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro statyba.
Nuo 2013 metų buvau darbų sūkuryje, turėjau gerą pagalbininkų komandą, kurią sudarė savivaldybės specialistai, projekto autorė bendrovė ,,Tiksli forma“ (direktorius Kęstutis Mikulskis), patarimais daug padėjo KKSD investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Arūnas Aidukas.
Statybos darbus gerai atliko bendrovė ,,Rūdupis“. Aktyvi savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės veikla ir dėmesys užtikrino, kad įspūdingas ir erdvus (4213 kv. m) sporto statinys būtų baigtas. Jame gali sportuoti 14 sporto šakų atstovai.
Neseniai iš merės savo jubiliejaus proga sulaukiau padėkos žodžių: ,,Ačiū tau, kad kuriame Birštono ateitį kartu“ ir dovanos.
Šiuo metu esu atsakingas už naujo objekto-paplūdimio futbolo aikštės įrengimą, planuojame kitų metų pavasarį surengti pirmąsias treniruotes ir varžybas.
Ar didelis jūsų vadovaujamas Birštono sporto centras: kokias sporto šakas kultivuojate, kiek sportuojančiųjų, dirba trenerių?
Sporto centras nėra didelis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tenka administruoti stadioną, naująjį Daugiafunkcį sporto ir sveikatingumo centrą, dirba 3 administracijos, 4 aptarnaujančio personalo, 4 darbuotojai priskirti naujam daugiafunkciam ir 9 treneriai (5,4 etato).
Iš viso – 20 darbuotojų. Jų kaita nedidelė, pavyko atnaujinti žaidimų sporto šakas keturiais perspektyviais treneriais.
Ugdome septynių sporto šakų (lengvosios atletikos, irklavimo, krepšinio, futbolo, teniso, jėgos trikovės ir šachmatų) atstovus.
Nuo šių metų rugsėjo mėnesio pradėjome kultivuoti dvi naujas sporto šakas aerobinę gimnastiką ir kyokušin karatė, nes daugiafunkcio centro cokoliniame aukšte įrengtos šių sporto šakų salės.
Kurie sportininkai labiausiai garsina Birštoną?
Pagal rezultatus svariausių pergalių pasiekė trenerio Vytauto Domarko auklėtiniai broliai Paulius ir Matas Černevičiai, kurie atstovauja šaliai Europos ir pasaulio jaunių bei jaunimo čempionatuose.
Lengvoje atletikoje ryškių lyderių neturime, sportiniam ėjime šiuo metu vyksta sportininkų kaita, ugdomi vaikų, jaunučių amžiaus sportininkai, kurie laimi medalių šalies ir Lenkijos, Latvijos varžybose.
Trenerio Lino Smailio dėka labai populiarėja tenisas, tačiau perspektyvių tenisininkų, norinčių siekti rezultatų, tėra vos keletas, kurie dalyvauja reitinginiuose turnyruose.
Panaši padėtis ir jėgos sporte, kur jėgos trikovės treniruotėms vadovauja garsusis galiūnas Vidas Blekaitis. Pratybas lanko nemažai jaunuolių, tačiau Lietuvos jaunių varžybose medalius pelno tik trys sportininkai.
Daug birštoniečių lanko krepšinio, futbolo pratybas, abejose sporto šakose yra po 3 komandas vaikų ir jaunių grupėse. Jos dalyvauja įvairiose regioninėse, kaimyninių savivaldybių Alytaus, Kauno pirmenybėse.
Šiuo metu jau suburta jaunimo krepšinio komanda ,,Birštonas“, kuri debiutuos RKL pirmenybėse.
Puoselėjame gražias šachmatų tradicijas, pas trenerę Danutę Urbanavičiūtę visuomet pilnos vaikų grupės, jaunimas dalyvauja daugelyje turnyrų, o suaugusieji – Kauno, Alytaus varžybose, seniūnijų, LSD ,,Žalgiris“ turnyruose.
Koks jūsų pomėgis laisvalaikiu be dviračių sporto, ar šeimoje esate vienintelis fizinio aktyvumo puoselėtojas?
Kai ateityje turėsiu daugiau laiko, norisi vėl sėsti į irklavimo valtį, pairkluoti savo malonumui ar sudalyvauti veteranų varžybose.
Džiaugiuosi, kad mano pramintu keliu eina ir treneriu dirba sūnus Linas, kuris baigė LSU ir turi bakalauro diplomą.
Jis vos nepasiliko Amerikoje, kai Dalaso universitete studijavo ir įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį.
Ten sūnus dirbo universiteto irklavimo treneriu, buvo pakviestas dirbti į Oklahomoje naujai įkurtą JAV olimpinį irklavimo centrą.
Linas parengė Amerikos jaunių pirmenybių prizininkus irkluojant keturvietę, pirmenybių čempionus senjorus.
Tačiau jo šeima po 10 metų, praleistų Amerikoje, labai norėjo grįžti į Lietuvą. Sugrįžti prašiau ir aš su žmona.
Dabar Linas dirba teniso treneriu, o irklavimo nepasirinko, nes apleista irklavimo bazė, o ir inventoriaus bei norinčiųjų irkluoti nedaug.
Sūnus – gabus teniso treneris, turintis ITF 1-os kategorijos trenerio laipsnį.
Linas turi ir vadybinę perspektyvą, nes 2019 –aisiais baigė ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ,,Švietimo lyderystės“ studijas, įgijo magistro diplomą.
Tačiau sūnus šiuo metu nori padirbėti treneriu, įgyti profesinės patirties. Jo sūnus Lukas – Lietuvos U12, U14 grupių teniso čempionas, dalyvauja Europos jaunių teniso turnyruose, tobulėja.
Kokia jūsų didžiausia svajonė, o gal ji jau įgyvendinta?
Pagrindinė svajonė – kad Birštono kurorte kaip Lozanos mieste Šveicarijoje būtų daug sporto erdvių įvairaus amžiaus kurorto gyventojams ir atvykstantiems svečiams.
Jau dabar yra visos sąlygos aktyviai leisti laiką. Sporto centras prižiūri daugiau kaip 50 000 kv. m valdomo nekilnojamo turto ploto, o centriniame parke įrengtos krepšinio aikštelė, treniruokliai, yra 2 stalo teniso stalai, riedlenčių rampa, mini golfo aikštelė ir kt.
Realiai pusę kurorto teritorijos užima sporto infrastruktūra. Plius dar turime Birštono seniūnijos universalią aikštę, prie Nemajūnų dienos centro – stadioną ir krepšinio, tinklinio aikšteles, numatytos privataus kapitalo investicijos nuo Vytauto SPA iki Nemuno upės.
Aktyviam laisvalaikio praleidimui, judėjimui bus pakankamai vietos ir man, todėl, manau, nuo fizinio aktyvumo toli neatsitrauksiu.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
