Jei jaunystė būtų parduodama vaistinėse, eilės nusidriektų kilometrais. Argi ne ironija, kad vienas paprastesnių būdų „atšaukti“ kelis biologinius gimtadienius yra… visiškai nemokamas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kiekvienas žingsnis yra tiesioginė investicija į mūsų ląstelių „remontą“. Ėjimas veikia mūsų organizmą kur kas giliau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir daro įtaką net tam, kaip greitai senstame biologiškai.
Kaip ėjimas veikia ląstelių senėjimą?
Senėjimas nėra tik skaičius pase. Mokslas šiandien skiria chronologinį amžių nuo biologinio, o pastarąjį geriausiai atspindi procesai, vykstantys mūsų ląstelių viduje. Viena įdomiausių mūsų genetikos dalių ir tuo pačiu svarbių organizmo grandžių – telomerai.
Kas tie telomerai? Įsivaizduokite, kad chromosomos yra batų raišteliai, o telomerai – jų plastikiniai antgaliai. Kol plastikiniai antgaliai tvirti, raišteliai laikosi puikiai ir juos lengva naudoti. Tačiau kaskart, kai ląstelė dalijasi (arba kaskart, kai „užrišate“ batą), tas apsauginis galiukas po truputį dyla ir trumpėja.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas ir treneris Rokas Norvaišas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra tiesioginis signalas ląstelėms išlikti jaunoms:
„Senėjimas vyksta ne tik pagal gimimo datą – jis matuojamas ir biologiniais rodikliais. Vienas jų – telomerų ilgis. Telomerai saugo mūsų chromosomas, tačiau su amžiumi trumpėja. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės turi ilgesnius telomerus nei sėslūs. Skirtumas gali atitikti net 7–10 biologinių metų“, – dėsto R. Norvaišas.
Taigi, reguliarus ėjimas veikia kaip batų antgalių sutvirtinimas, neleidžiantis jūsų genetiniam kodui „išsidraikyti“.
Aktyvūs žmonės – „biologiškai jaunesni“
Ar pastebėjote, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės spinduliuoja energija, kurios pavydėtų ir trisdešimtmečiai? R. Norvaišas paaiškina, kad aktyvumas padeda organizmui išlikti atsparesniam išorės poveikiui: „Fizinis aktyvumas lėtina epigenetinį senėjimą. Aktyvumas mažina uždegimą, gerina mitochondrijų veiklą ir energijos gamybą ląstelėse. Tai reiškia, kad organizmas funkcionuoja efektyviau ir ilgiau išlieka atsparus ligoms“.
„Neįtikėtina, bet aktyvūs žmonės iš tiesų gali būti biologiškai jaunesni nei jų sėslūs bendraamžiai, dėl ląstelinių procesų optimizavimo“, – teigia R. Norvaišas.
Žinojote? Jau nuo 30-ies pradeda nykti raumenys
Su amžiumi neišvengiamai susiduriame su sarkopenija – natūraliu raumenų masės mažėjimu. Nors įprasta manyti, kad raumenys nyksta tik gilioje senatvėje, procesas prasideda kur kas anksčiau, nei dauguma tikisi.
30-ieji – 50-ieji metai – tai lėtoji fazė, kurios metu žmogus vidutiniškai praranda apie 3–5% raumenų masės per kiekvieną dešimtmetį. Šiame etape pokyčiai dažnai nepastebimi. Po 50-ies metų nykimas spartėja. Tačiau ėjimas, ypač dinamiškas, veikia kaip natūralus stimuliatorius, neleidžiantis kūnui „sunykti“.
„Reguliarus ėjimas stimuliuoja apatinių galūnių raumenis ir aktyvina baltymų sintezę. Spartesnis ėjimas sukuria pakankamą mechaninę apkrovą, kad būtų palaikomas raumenų funkcionalumas. Eisenos greitis net laikomas ilgaamžiškumo biomarkeriu. Raumenys taip pat reguliuoja gliukozės apykaitą ir mažina uždegimą organizme“, – pastebi „Vilnius sveikiau“ specialistas Rokas Norvaišas.
„Tikime, kad „biologiškai jaunesnė“ ir energingesnė Lietuva prasideda nuo pirmojo žingsnio. Kuriame erdvę, kur judėjimas drauge tampa motyvuojančia patirtimi. Mūsų renginiai yra tarsi kasmetiniai priminimai rūpintis savo ilgaamžiškumu ne ateityje, o čia ir dabar. Norime įkvėpti kiekvieną atrasti ėjimo malonumą ištisus metus, nes būtent nuoseklumas kuria teigiamą pokytį gyvenimo kokybei“, – dalinasi „Toyota Ėjimo“ organizatoriai.
Jubiliejinį, 10-ąjį kartą, „Toyota Ėjimo“ entuziastai susitinka gegužės 17-ąją Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Pitlane
