Marytė Marcinkevičiūtė
Rugsėjo 7 dieną, eidamas 89 metus, mirė žinomas Lietuvos sporto darbuotojas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės narys, ilgametis draugijos „Žalgiris“ vienas vadovų Kleopas Girdžius.
Kleopas Girdžius gimė 1937 m. sausio 11 d. Traklaukyje (Tauragės r.). 1957 m. baigė Eržvilko vidurinę mokyklą. Dirbo Gaurės kultūros namų meno vadovu ir Gaurės vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju (1960–1964). Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute įgijo sporto pedagogo specialybę (1966). Dar besimokydamas (1964) tapo Tauragės r. kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku, rūpinosi kūno kultūros ir sporto plėtra rajone: parengė sporto valdymo organizacinę struktūrą – pradedant vaikų darželiais ir baigiant pramonės, žemės ūkio bei valstybinėmis įmonėmis ir įstaigomis (1964–1973). Tuo metu buvo įsteigti kūno kultūros kolektyvai, įvesti sporto metodininkų etatai, rajono rinktinėms paskirti šefai (rėmėjai), buvo rengiamos rajono žiemos ir vasaros spartakiados, o olimpiniais metais – žaidynės.
Dirbo „Nemuno“ sporto draugijos respublikinės tarybos pirmininko pavaduotoju (1973–1987). Buvo „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininkas (1987–1990). „Nemuno“ ir „Žalgirio“ sporto draugijoms susijungus tapo „Žalgirio“ draugijos respublikinės tarybos pirmininko pavaduotoju.
K.Girdžius rūpinosi Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų ir jų pamainos rengimo organizavimu, sporto mokyklų ir klubų steigimu, sporto bazių materialiniu aprūpinimu, respublikinių ir tarptautinių varžybų organizavimu. Dirbo Kūno kultūros ir sporto departamento vyr. specialistu ryšiams su savivaldybėmis (1990–1992), po to darbavusi komercinėse struktūrose, apsaugos tarnyboje.
K.Girdžius jaunystėje buvo futbolininkas, atstovavo Tauragės „Statybininkui“. Jam suteiktas nusipelniusio trenerio (1983) ir nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas (1987). Jis buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės narys (1988), LTOK garbės narys (2007).
Kaip yra sakęs šis nenuilstantis sporto organizatorius, nuo savo darbo karjeros pradžios jis neturėjo nė vieno nedarbingumo lapelio.
„Pagal savo amžių jaučiuosi fiziškai labai stiprus, kiekvieną dieną keliuosi 5 val. ryte ir mankštinuosi, bėgu po 8 km“, – yra atskleidęs K. Girdžius.
Jis didžiavosi, kad, dirbdamas respublikinės „Žalgirio“ draugijos tarybos pirmininko pavaduotoju, 1988 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės narys ir dalyvavo steigiamajame suvažiavime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno.
LTOK atkūrimo darbo grupėje jis nebuvo vienintelis iš „Žalgirio“ sporto draugijos žmonių – kartu dirbo ir tuometis pirmininkas Vytas Nėnius.
„Tada mus vienijo drąsa, kuri tuo metu buvo ypač reikalinga, tvirtas tikėjimas savo darbais, išmintingas apsisprendimas ir kiekvieno asmeninė atsakomybė.
Pasiryžti šitam žingsniui buvo nelengva, tačiau pritarė žmona Irena ir vaikai Enriketa bei Rolandas.
Atkūrimo darbo grupėje buvo žmonių, kurie pasižymėjo strateginio mąstymo savybėmis“, – kalbėjo K. Girdžius.
Jis didžiavosi ir savo šeima, skaudžiai išgyveno žmonos netektį. Džiaugėsi, kad savo vietą gyvenime surado abu vaikai: sūnus Rolandas ir Enriketa.
Kai gimė dukra ir sutuoktiniams reikėjo rinkti vardą, viskas buvo iš anksto „užprogramuota“.
Tai buvo siejama su olimpinėmis žaidynėmis. Ugnį per žaidynes paprastai uždegdavo vyrai, o per devynioliktąsias žaidynes Meksikoje tai padarė mergaitė, kurios vardas – Enriketa. Šiuo vardu ir buvo pavadinta dukra.
K.Girdžius apdovanotas KKSD medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1997), dukart KKSD sporto garbės komandoro ženklu (2004, 2007), LTOK olimpine žvaigžde (2007), LTOK kilnaus sportinio elgesio laureato garbės diplomu (2012), Lietuvos Respublikos Seimo medaliu „Už ypatingus nuopelnus grąžinant Lietuvą į tarptautinę sporto bendruomenę“ (2013), LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“ ir „Už nuopelnus olimpizmui“ (2017), KKSD padėkos medaliu „Už sporto plėtotę“ (2017). Taip pat apdovanotas Lietuvos „Žalgirio“ sporto draugijos garbės ženklu (2007) ir padėkos raštu (2017), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos medaliu (2017).
Visada pozityviai nusiteikusio ir besidžiaugiančio gyvenimu K. Girdžiaus sveikatą prieš savaitę pakirto insultas, po kurio jis neatsigavo ir ligoninėje sekmadienį mirė.
Šviesus visą gyvenimą sportui pašventusio K. Girdžiaus atminimas liks artimųjų ir visų jį pažinojusių žmonių širdyse.
Urna su velionio palaikais bus pašarvota rugsėjo 11 d. 16 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“.
Urna išnešama rugsėjo 12 d. 12.30 val., laidotuvės įvyks Sudervės kapinėse.
***
LSD „Žalgiris“ reiškia gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems dėl buvusio ilgamečio draugijos darbuotojo Kleopo Girdžiaus mirties.
