Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Kaišiadorys – vienas sportiškiausių Lietuvos rajonų. Jį garsino bokso, lengvosios atletikos ir krepšinio legendos Algirdas Šocikas, Adolfas Varanauskas ir Ramūnas Šiškauskas, taip pat bėgikas Žygimantas Lakavičius, dviratininkai Vytautas Paškauskas ir Bronius Krulikauskas.
Aktyviai sportavo ir pasiekė neblogą meistriškumą Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, buvęs lengvaatletis rutulio stūmikas.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės šiais savo sporto šviesuliais. Anksčiau puikių rezultatų pasiekė ir plaukikai Laima Gruodytė, Jonas Murnikovas, Antanas Cibulskis, lengvaatletis Mantas Pilkis.
Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė Georgas Freidheimas, šalies jaunių ir jaunimo lengvosios atletikos rinktinėms atstovavo bei šiose amžiaus grupėse tapo čempionais bėgikai Rimgaudas ir Modestas Pabiržiai.
Pastaruoju metu džiugina plaukimo meistrai Aleksandras Zamorskis, Vaidotas Gumbis ir klubo „Plaukiam“ nariai.
Šiuo metu didžiausios mūsų viltys – irkluotoja Kamilė Kralikaitė, Lietuvos salės futbolo rinktinės vartininkas Egidijus Žagaras bei bėgikė Vytautė Pabiržytė-Budavičienė.
Viliamės, kad ir ateityje Kaišiadorys užaugins ne vieną čempioną“, – optimizmo nestokoja Kaišiadorių rajono švietimo ir sporto paslaugų centro (ŠSPC) direktorius Dainius Tamulevičius.
Jis aktyviai dalyvauju Lietuvos savivaldybių sporto vadovų padalinių asociacijos veikloje, yra šios asociacijos valdybos narys.
Nuo šių metų D. Tamulevičius dalyvauja LTOK Olimpinio švietimo komisijos ir sporto specialistų kvalifikacijos kėlimo komisijos veiklose.
Kaip dabar gyvuoja jūsų vadovaujamas rajono Švietimo ir sporto paslaugų centras?, – paklausėme D. Tamulevičiaus.
Su didžiausiomis viltimis ir lūkesčiais laukiame miesto stadiono rekonstrukcijos pabaigos.
Tikimės, kad birželio mėnesį ŠSPC jaunieji futbolininkai ir lengvaatlečiai jau galės ten treniruotis ir rungtyniauti.
Pagaliau turėsime puikią sporto bazę, kurioje be futbolo aikštės, lengvosios atletikos bėgimo bei sektorių, bus ir dvi teniso aikštelės.
Planuojame, kad stadione treniruosis ir varžysis jaunieji Kaišiadorių sportininkai, bet su malonumu kviesime čia fizinio ugdymo pamokoms Vaclovo Giržado progimnazijos mokinius bei jų mokytojus, o laisvu laiku nuo pamokų ir treniruočių – rajono gyventojus.
Norėtųsi, kad stadionas visada būtų pilnas norinčiųjų sportuoti. Šioje sporto bazėje planuojame ir daugiau įvairių fizinio aktyvumo veiklų, todėl turime malonių rūpesčių.
Dėl Lietuvoje paskelbtų karantinų praėjusiais metais ir šiemet kaišiadoriečiai negalėjo pasinaudoti jūsų Centro teikiamomis paslaugomis, ar smarkiai nukentėjote, gerokai mažiau surinkote pajamų, kurias planavote?
Tuo laikotarpiu neveikė baseinas, pramankštos ir atletinės salės, tad rajono gyventojai negalėjo pasinaudoti Centro teikiamomis paslaugomis.
Surinkome 34 proc. mažiau pajamų, nei buvome suplanavę. Labai gaila, bet visą tą laiką negalėjome rengti ir visų savo treniruočių, kurios buvo perkeltos į nuotolines.
Tačiau griežtomis karantino sąlygomis neužsidarėte savo kambariuose, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pakvietėte visus švęsti ir atlikti 103 tūkst. žingsnių per Kaišiadorių kraštą. Ar daug buvo užsiregistravusiųjų, kaip pavyko renginys?
Mūsų ŠSPC puoselėja gražias tradicijas Lietuvai svarbiomis dienomis (Vasario 16 d., Kovo 11 d. ir Liepos 6 d.) ir rajono bei kitų Lietuvos miestų gyventojus pakviečia į sportinius renginius.
Karantino sąlygos nesutrukdė mums ir šiemet pakviesti ir paminėti šių švenčių.
90 entuziastų paminėjo Vasario 16-ąją. Jie eidami, bėgdami ar šliuoždami slidėmis įveikė ne mažiau kaip 103 tūkst. žingsnių.
Kovo 11-ąją visus pakvietėme į renginį „Įveikime kartu“, kuriame buvo 3 km arba 11 km distancijos. Sulaukėme per 130 dalyvių.
Džiaugiamės, kad šiuose renginiuose dalyvauja vis daugiau šeimų, kurios savo atžaloms skiepija meilę ne tik Lietuvai, bet ir sportui.
Vasario 16-ajai skirtą sporto renginį planuojame tęsti ir kitąmet. Tik tada reikės įveikti ne mažiau kaip 104 tūkst. žingsnių.
Centro sportinio ugdymo skyriuje mokiniai gali rinktis ypač populiarias sporto šakas futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką, plaukimą, sportinius žaidimus, dziudo. Kiek Centre sportuoja mokinių, dirba trenerių?
Minėtų sporto šakų, taip pat sportinių žaidimų pratybas darželiuose lanko per 500 vaikų.
Gausiausiai jaunimas renkasi plaukimą (210), kur jaunuosius sportininkus ugdo trys treneriai.
Futbolą lanko 103, krepšinį – 102 sportininkai. Kaišiadoryse jau prigijo ir dziudo.
Tikime, kad atsidarius stadionui, sulauksime daugiau lengvosios atletikos mylėtojų.
Iš viso ŠSPC dirba 18 trenerių, tarp jų yra ir buvęs garsus Lietuvos krepšininkas Alfredas Vainauskas.
Jis treniruoja jaunuosius krepšininkus ir perduoda savo patirtį kolegoms.
Kas pastaruoju metu labiausiai garsina Kaišiadorių rajoną?
Labiausiai džiaugiamės „Kaišiadorys-Baltai“ vyrų futbolo komandos pergalėmis: Lietuvos salės futbolo I lygos pirmenybėse 2018 ir 2019 metais jie iškovojo aukso medalius, 2018-aisiais kūrė istoriją LFF salės futbolo taurės turnyre.
Trenerio Romo Jankausko vadovaujama ir prie favoritų nepriskirta kaišiadoriečių komanda kantriai žengė žingsnį po žingsnio, kol pirmą kartą istorijoje sugebėjo patekti į Lietuvos taurės finalą ir tik ten 4:9 pralaimėjo braziliškai Kauno „Vyčio” komandai.
Laukiate stadiono rekonstrukcijos pabaigos, o kokia padėtis su kita sporto baze?
Stadionas ypač reikalingas futbolininkams ir lengvaatlečiams, kuriems žiemą ir toliau išliks problema dėl treniruočių.
Krepšinio pratybos vyksta mokyklų sporto salėse, kur ne visada jas pavyksta gauti palankiu metu.
Tik plaukikams ir dziudo imtynininkams neiškyla didesnių problemų. Mums labai reikėtų universalios sporto arenos, kur savo vietą rastų krepšininkai, futbolininkai, lengvaatlečiai. Su didele viltimi rengsime šį projektą.
Kaišiadorys vieni pirmųjų Lietuvoje 1962-aisiais prie 1-osios vidurinės mokyklos pasistatė plaukimo baseiną, kuriame išaugo daug puikių plaukikų, Lietuvos čempionų ir prizininkų. Ar tas senasis baseinas dar gyvuoja, ar jau turite naują, šiuolaikišką?
1962-aisiais Kaišiadorių baseinas buvo vienas pirmųjų pastatytas ne Lietuvos didmiestyje.
Jis buvo nestandartinis – 16,66 metro ilgio. Bet tai nebuvo kliūtis plaukikams siekti gerų rezultatų – Lietuvos čempionatų medalių, įvairių rekordų.
1999-aisis plaukikai persikėlė iš senojo baseino į V. Kudirkos gatvėje esantį dabartinį baseiną, kuris irgi yra nestandartinis – 20 metrų ilgio.
Mūsų baseino paslaugomis gali naudotis ir judėjimo negalią turintys gyventojai.
Prieš trejus metus buvo įsigytas ir įrengtas keltuvas. Matome, kiek džiaugsmo šiems žmonėms suteikia baseino malonumai.
Ar baseinas tapo dideliu traukos centru, yra atviras darželinukams ir vaikams, ar savivaldybė jiems suteikia galimybę nemokamai išmokti plaukti?
Vaikų mokymo plaukti programa Kaišiadoryse gyvuoja nuo 1963 metų rugsėjo 1 d.
Šiai programai visada buvo skiriamas didelis dėmesys. Visi rajono 2-4 klasių mokiniai itin noriai dalyvauja plaukimo pamokose.
Dauguma jų vėliau pradeda lankyti plaukimo pratybas. Nuo šių mokslo metų kartu su rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimute Arlauskiene bei rajonų mokyklų vadovais radome sprendimą, kaip galėtume kaimo vietovių mokyklų vaikus mokyti plaukti ne vienerius, o dvejus metus.
Per tą laiką vaikai turės 64 plaukimo pamokas. Po pamokų ir treniruočių baseine laukiami ir gyventojai, kurie gali ne tik paplaukioti, bet ir praleisti laiką pirtyje.
Baseine taip pat vyksta ir rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro širdies ir kraujagyslių ligų programos užsiėmimai.
Ar turite pakankamai aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros objektų: vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų, dviračių takų?
Per pastaruosius 5-6 metus miesto ir rajono erdvės labai atsinaujino. Turime puikų miesto parką, o prie Girelės II tvenkinio – sporto aikštyną su krepšinio, teniso, paplūdimio tinklinio aikštelėmis, lauko treniruokliais.
Aišku, Kaišiadoryse ir visoje savivaldybėje trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, reikia įrengti ar atnaujinti daugiau įvairių sportinių aikštelių Žiežmariuose, Rumšiškėse, Kruonyje. Bet, manau, kad netolimoje ateityje šie klausimai bus išspręsti.
Džiaugiamės, kad mūsų meras Vytenis Tomkus – didelis sporto mėgėjas, supranta mūsų rūpesčius, kartu džiaugiasi mūsų pasiekimais.
Lietuvoje labai populiarus tapo tradicinis bėgimas aplink Žaslių ežerą, kuris rengiamas jau kone 20 metų. Kokie sporto renginiai dar puošia jūsų rajoną?
Tikimės, kad šiemet, švenčiant Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – penktą kartą bėgimo mėgėjus iš visos Lietuvos galėsime pakviesti į naktinę bėgimo šventę „Kaišiadorys 2021“.
Liepos mėnesį tradiciškai vyksta „Kaišiadorių dviračių turas“, kurį kartu su Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centru organizuoja VšĮ „Dviratai“.
Praėjusiais metais mūsų Centras, kartu su VšĮ „Mažų miestelių krepšinio lyga“ organizavo vieną iš Lietuvos 3×3 čempionatų etapų. Tikimės ir šiemet pratęsti bendradarbiavimą.
Naudodamasis proga, noriu nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie mums padeda organizuoti įvairius renginius.
Tai – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, Kultūros centras, miesto seniūnija, rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, Turizmo ir verslo informacijos centras. Mūsų bendrystė įveikia bet kokias kliūtis.
Kokios sąlygos Kaišiadoryse sudarytos neįgaliųjų sportininkams?
Žmonėmis su negalia rūpinasi ir juos sportuoti skatina Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Adomaitis.
Jis organizuoja ne tik kasdienius sporto užsiėmimus, bet ir kasmetines tarprajonines neįgaliųjų žaidynes.
Sportuoja Stanislavos Globienės vadovaujamos Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos nariai.
Kiekvieną šeštadienį baseine ir pramankštos salėje sutinkame abiejų minėtų organizacijų žmones. Su šiomis organizacijomis mus sieja glaudus ir nuoširdus bendradarbiavimas.
2020 metais tapote akredituota savanorius priimančia organizacija. Ar jaučiate didelę jų pagalbą, organizuojant įvairius sporto renginius?
Dėl daugiau nei metus trunkančios pandemijos savanoriams neturėjome ką pasiūlyti, jie tikrai su malonumu būtų padėję mūsų įstaigai.
Praėjusiais metais savanorystės programą mūsų Centre baigė viena mergina, o daugiau norinčiųjų pakviesime, kai vėl pradėsime organizuoti savo veiklas.
Švietimo ir sporto paslaugų centrui vadovaujate nuo 2016 metų balandžio 1-osios. Kojas jau apšilote, todėl sakykite, kokios jūsų didžiausios svajonės, plėtojant rajono sporto sąjūdį?
Tie penkeri metai prabėgo labai greitai. Per tą laiką atnaujinome krepšinio aikšteles prie Algirdo Brazausko gimnazijos (čia įrengėme ir paplūdimio aikšteles) ir Vaclovo Giržado progimnazijos, atnaujinome plaukimo baseiną, miesto bendruomenei ir svečiams surengėme ne vieną sporto šventę.
Buvo atkurtos vyrų futbolo „Kaišiadorys-Baltai“ ir krepšinio „Kaišiadorys-Savingė“ komandos, kurių varžybos sutraukia didelį rajono gyventojų būrį.
Turime idėjų ir noro tolesniam laikotarpiui. Labai džiaugčiausi, jei artimiausiu metu Kaišiadoryse atsirastų universali arena, pėsčiųjų ir dviračių takas šalia Lomenos upės nuo miesto parko iki prie Girelės II tvenkinio esančio sporto aikštyno, būtų atnaujinti bėgimo takai Algirdo Brazausko gimnazijos stadione, stadioną pagaliau turėtų Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, būtų įrengtas sporto aikštynas prie Vaclovo Giržado progimnazijos Gedimino g. esančio pastato.
Kartu su Kaišiadorių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Ramute Taparauskiene, skyriaus darbuotojais rašysime projektus, ieškosime finansavimo šaltinių ir labai tikiuosi, kad rasime galimybių tai įgyvendinti.
