Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Šilalės rajonas nedidelis, tačiau garsus savo sportininkais ir sporto infrastruktūra.
Bene didžiausias aukštumas yra pasiekę trenerio Kęstučio Česaičio auklėtiniai dviratininkai. Kvėdarnoje užaugo ir 2015 m. geriausias Lietuvos sportininkas, olimpietis Ramūnas Navardauskas.
Šilališkiai turtingi savo sporto infrastruktūra: turi baseiną su pirčių kompleksu, vandens atrakcionų zona, sūkurine vonia, taip pat natūralios dangos stadioną, sporto aikštynus prie mokyklų, statoma nauja sporto arena.
Šilalės sporto mokyklai, kuri eksploatuoja ir administruoja Sporto ir laisvalaikio centrą, jau 14 metų vadovaujanti Gitana Jurgutienė džiaugiasi ne tik puikia infrastruktūra, bet ir puoselėjamomis gražiomis tradicijomis, svariomis kraštiečių pergalėmis.
Tačiau, kaip sakoma, nėra namų be dūmų. G. Jurgutienė dar treniruoja ir sporto mokyklos tinklininkus, puikiai mato, su kokiomis problemomis susiduria treneriai, kaip sunku prikalbinti jauną specialistą ateiti dirbti į sporto mokyklą.
„Dviratininkais iš tiesų garsūs. Mūsų sporto mokykla savo gimimą skaičiuoja nuo 1970 metų, o Kęstutis Česaitis mokyklos dviratininkus ugdo nuo 1995-ųjų. Antrus metus dabar treneriui talkina buvusi jo auklėtinė Ernesta Strainytė. Didžiuojamės, kad Ramūnas Navardauskas garsina ne tik mūsų rajoną, bet ir Lietuvą visame pasaulyje.
Treneriui pavyko išugdyti ir daugiau puikių dviratininkų: Gabrielę Jankutę-Navardauskienė, Ingą Čilvinaitę-Češulienę, Aivarą Mikutį, kuris pernai pasirašė kontraktą su Estijos komanda „Ampler Development Team“, registruota Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) trečiajame divizione.
Šilalės rajonas garsėja ne tik dviratininkais. Mūsų mokyklą baigė Žaibu Makvynu krepšinio padangėje vadinamas Lukas Lekavičius.
Tai ilgamečio mūsų trenerio Gedučio Juozo Kukujevo auklėtinis. Įžymusis krepšininkas dažnai aplanko savo buvusį trenerį, pabuvoja ir mūsų jaunųjų krepšininkų treniruotėse.
Tikimės, kad naujoje sporto arenoje užauginsim dar ne vieną Makvyną, žinoma, su Luko pagalba, organizuodami jaunųjų talentų stovyklas.
Dar turime vieną garsų sportininką, kilusį iš Šilalės rajono – Tomą Mikutį. Tai buvęs mūsų stalo teniso atstovas, atstovavęs Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose. Jis dar ir dabar profesionaliai žaidžia“, – džiaugdamasi pasakoja G. Jurgutienė.
Nuo 2015 metų rugsėjo 15 d. pradėjo veikti Šilalės sporto ir laisvalaikio centras, kuriam jūs vadovaujate. Ką apie jį galite pasakyti?
Tais metais rajono savivaldybė perdavė eksploatuoti ir administruoti Sporto ir laisvalaikio centrą mums – Šilalės sporto mokyklai.
Teikiame kūno kultūros ir sporto, baseinų, pirčių, laisvalaikio, sveikatos, reklamos ir kitas paslaugas visuomenei, organizuojame sveikatinimo ir pramoginius renginius, plėtojame ir tobuliname teikiamų paslaugų infrastruktūrą, užtikriname jų kokybę ir efektyvumą.
Tai iš tiesų buvo didelis iššūkis, tiek pačiai įstaigai, tiek man, kaip vadovei – mat nieko bendro su tokių paslaugų teikimu iki šiol neturėjome, juolab su tokio ypatingo statinio eksploatavimu.
Buvo viskas nauja, susidūriau su dideliais sunkumais ne tik renkantis personalą, bet ir sprendžiant kitus techninius dalykus.
Pradžia buvo sunki, niekas netikėjo, kad baseinas gali būti rentabilus. Na ir ką: iki šios dienos mums nebuvo reikalinga savivaldybės dotacija, išsilaikėme iš pajamų, gautų už suteiktas paslaugas, vykdomų projektų ir programą.
Šiuo metu įgyvendiname net 7 projektus. Stengiamės, kad geras aptarnavimas, kuris kartu su geru įvaizdžiu ir kokybiškomis paslaugomis bei prekėmis „pririštų“ klientą prie įstaigos.
Siekiame, kad mokykla greta konkurencingos produkcijos (prekių ar teikiamų paslaugų), gebančios užtikrinti aukšto lygio aptarnavimą, esamus klientus paverstų lojaliais, sustiprintų savo bendrą įvaizdį (jį kuria ne tik pati mokykla, bet ir vartotojas), pagerintų ir finansinius veiklos rezultatus, užsitikrintų ne tik pastovias pajamas, bet ir jų didėjimą ilgesniam laikotarpiui.
Sporto ir laisvalaikio centro pajamos nuo 2015 metų iki šios dienos visada didėjo.
Šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, o nuo 2020 m. kovo 16 d. karantino režimą, buvo ir yra draudžiamos įvairios veiklos, tarp jų – ir laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas bei fizinis lankytojų aptarnavimas, viešojo maitinimo įstaigų veikla.
Natūralu, kad ir mūsų įstaiga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Lengvatinę paramą galėjo gauti tik verslo subjektai, patyrę tiesioginį neigiamą karantino poveikį ir kurie buvo įtraukti į LR VMI viešai skelbiamą nukentėjusių įmonių sąrašą.
Šilalės sporto mokykla, savivaldybės biudžetinė įstaiga į tokią paramą pretenduoti neturėjo jokių galimybių.
Planuojant 2021 metų biudžetą, teko pirmą kartą kreiptis į savivaldybę dėl įstaigos išlaikymo, t. y. dėl darbo užmokesčio mokėjimo, o šiuo atveju dėl prastovos baseino darbuotojams, kurių įstaigoje yra 18.
Nors baseinas laimėjo begalę projektų, bet lėšų, skirtų šiems projektams įgyvendinti, negali naudoti, nes jis nevykdo tiesioginės savo veiklos.
Dirbdami nuolat ieškom naujovių, palankesnių sąlygų ir galimybių, kurios pritrauktų kuo daugiau investicijų ir klientų.
Projektų dėka įsigijome AQUA inventoriaus, skirto sportui, terapijai ir reabilitacijai vandenyje, kurio dėka padidėjo lankytojų ir pardavimų skaičiai.
Baseino lankytojus aprūpiname įranga, inventoriumi, skirtu plaukimui ar sveikatinimui.
Taip pat mums priklauso ir greito maisto kavinukė. Jos veiklos perdavimas mums leido patiems nuspręsti, kokio asortimento reikia klientams.
Galėjome persiorientuoti į vartotojų poreikius ir keisti asortimentą, atsižvelgiant į įstaigos veiklas bei renginius.
Baseinas ir pirčių kompleksas tikriausiai lūžta nuo lankytojų, kadangi jame plaukioja ne tik šilališkiai, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Ar įkainiai jų negąsdina?
Kaip toje lietuviškoje patarlėje sakoma, savame krašte pranašu nebūsi.
Didžiąją dalį klientų sudaro ne mūsų rajono gyventojai. Mūsų vykdomi projektai yra orientuoti į rajono moksleivius, senjorus ir jie visi yra nemokami.
Kai dėl įkainių, tai jie tikrai yra konkurencingi. Kainas vis tik diktuoja rinka, gyventojai, aplinka, infrastruktūra ir pan.
Turite baseiną, o plaukimą ar kultivuojate, nes apie jūsų plaukikus dar nieko negirdėti?
Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio pradėjome organizuoti plaukimo programą.
Svariais pasiekimai, kaip dviratininkai, tenisininkai ar orientacininkai, negalime pasigirti, bet tai nauja programa ir dar viskas prieš akis.
Lietuvoje gausėjant baseinų, susiduriama su plaukimo specialistų stoka, ne išimtis ir Šilalė.
Kitokia padėtis didžiuosiuose miestuose, kuriuose baseinai veikia jau daug metų ir yra didžiulis įdirbis, rengiant sportininkus ir pritraukiant specialistus.
Šilališkiams yra kur tobulėti, po truputį jau matyti pirmieji rezultatai. Mažais nedrąsiais žingsneliais judame pirmyn ir, manau, kažkada išgirsite ir apie mūsų plaukikų proveržius.
Prie baseino pastato statoma sporto salė, kainuojanti 4,2 mln. eurų. Gal jau artėja pabaigtuvės?
Sporto salė – antrasis projekto plėtros etapas. Jos pastatas bus prijungtas prie jau veikiančio, kuriame įrengtas 25 metrų ilgio keturių takų baseinas, pirčių kompleksas, vandens atrakcionų zona, masažinis baseinas, sūkurinė vonia, persirengimo kabinos, kavinukė.
Į baseino statybas investuota daugiau nei 3,47 mln. eurų. Sporto salę planuojama baigti per 36 mėn., bet, žinoma, viskas priklausys nuo finansavimo, nes šiai dienai salės statybai gauta tik ketvirtadalį lėšų.
Kokios erdvės atsiras naujajame sporto komplekse?
2012 metais parengtas Sporto ir laisvalaikio komplekso techninis projektas buvo suskirstytas etapais.
Pirmojo etapo metu pastatytas baseinas su administracinėmis patalpomis, įrengta požeminė rūbinė ir antrajam statybos etapui atvestos komunikacijos.
Sporto ir laisvalaikio centras nuo pat pradžių dirba rentabiliai, nėra dotuojamas savivaldybės lėšomis.
Rajono vienas strateginių tikslų – sporto visiems plėtra, tenkinant gyventojų poreikius bei gerinant paslaugų kokybę, prieinamumą bei užtikrinti teikiamų paslaugų plėtrą.
Eksploatuojant baseiną, išsigrynino planuojamo antrajame etape statyti pastato funkcionalumas ir poreikis.
Bus siekiama, kad šis objektas suburtų aktyvius žmones sportuoti, bendrauti, sudomintų bendra veikla, skatintų įvairaus amžiaus žmonių bei šeimų užimtumą.
2860 kv. m plote atsiras vietos krepšinio, futbolo, tinklinio, badmintono, stalo teniso profesionalams ir mėgėjams.
Šiame komplekse bus ir laipiojimo uola, kuri yra itin sparčiai populiarėjanti olimpinė sporto šaka.
Mūsų rajone yra ganėtinai palankios sąlygos rengti vaikų mokymo plaukti, vasaros užimtumo, įvairių sporto šakų stovyklas.
Kokybiškoms paslaugoms užtikrinti reikalingas nebrangus gyvenamasis plotas sportininkams, kuris planuojamas vietoj sporto salės antrame aukšte suprojektuoto boulingo ir konferencijų salės.
417 kv. m plote bus įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji kambariai.
Kai tiek visko turėsite, ar ne didelė prabanga tokiam mažam miesteliui kaip Šilalė?
Sakote prabanga? Mūsų rajono komanda žaidžia NKL, o kadangi lygos reikalavimų atitinkančios salės neturime, prieglobsčio pasiprašėme kaimyninėje savivaldybėje, kur, palaikomi kitos savivaldybės gyventojų, ir žaidžiame.
Sporto mokyklos auklėtiniai treniruojasi tokiu laiku, kai vaikai jau turėtų būti namuose, vakarieniauti ir eiti poilsio.
Bet ką padarysi, patalpos suteikiamos neformaliam ugdymui tik po mokyklų bendrojo ugdymo pamokų, būrelių ar kitų renginių.
Bet, žinoma, džiaugiamės ir tuo, ką turime. Manau, reikia siekti, kad mažieji miestai ir miesteliai taip pat kurtų darbo vietas, trūkstamą viešąją infrastruktūrą, gerintų gyvenamąją aplinką ir taip bent iš dalies suvaldytų migracijos srautus.
Sporto salės statyba Šilalėje – tai baigtinis Sporto ir laisvalaikio centro etapas, kuris užtikrintų darnų gyvenamosios aplinkos vystymąsi, o esamas pastatas (baseinas) su sporto sale sudarytų galimybes funkcionalumui didinti bei fiziniam aktyvumui skatinti.
Turite ir stadioną, aikštelių prie mokyklą, tad rūpesčiai jus aplenkia, didesnių problemų netenka spręsti?
Turime tikrai neblogą stadioną su natūralia danga, o rūpesčių visada netrūksta. Reikia dar nemažai investuoti, kad tos erdvės turėtų padorią išvaizdą.
Stadionui reikalinga laistymo sistema, taip pat kapitalinis remontas šalia stadiono esančiai krepšinio ir riedučių aikštelei.
Pagrindinė Sporto mokyklos problema – kad neturime savo sporto salės, o mokyklų salėmis naudojamės tik vakarais.
Būna, kad treniruotės baigiasi ir 22 val., o taip neturėtų būti. O kur dar nevyriausybinių organizacijų (NVO), sporto klubų užsiėmimai.
Manome, kad naujai statoma sporto salė išspręs didžiąją dalį mūsų problemų, ir jaunieji sportininkai galės treniruotis iš karto po pamokų.
Turint savo sporto bazę, būtų galimybė priimti kuo mažesnio amžiaus vaikus ir kiek įmanoma greičiau juos įtraukti į aktyvią fizinę veiklą.
Sportininkams sudarytos puikios sąlygos siekti didelio meistriškumo, o gyventojams – sveikai gyventi. Ką norėtumėte dar įgyvendinti?
Infrastruktūra mūsų mažame rajone tikrai yra nebloga. Kadangi Šilalės rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis yra žemesnis nei bet kurioje kitoje apskrities savivaldybėje arba vidutiniškai Lietuvoje, todėl ir mankštinimosi paslaugos yra labiau prieinamos tik didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Todėl siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti tą atskirtį, jau kelinti metai įgyvendiname Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamą senjorų ir neįgaliųjų fizinio aktyvumo programą.
Parengėme paraišką dėl Sporto ir laisvalaikio centro paslaugų kokybės gerinimo, gavome finansavimą ir ruošiamės įgyvendinti Klimato kaitos lėšomis programą „Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas Šilalės sporto mokykloje“.
Norisi sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui krepšinio aikštelę, esančią šalia naujai renovuoto miesto stadiono.
Jai yra parengtas techninis projektas ir pateikta paraiška Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl lėšų skyrimo aikštelės kapitaliniam remontui.
Idėjų turime nemažai, bet tam reikalingi resursai ir be galo motyvuoti darbuotojai.
Aktyvumu pasižymi jūsų rajono seniūnijos, kurios svariai pasirodo per Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes. Kas lemia tokį jų aktyvumą: puiki sporto bazė, aktyvūs seniūnai ar dar kas nors?
Rajone yra 14 seniūnijų, kurios aktyviai dalyvauja žaidynėse. Seniūnams bendraujant su seniūnijų bendruomenių pirmininkais, aktyviais gyventojais, jaunimu, gyventojai noriai registruojasi į žaidynių programoje numatytas rungtis.
Šių žaidynių pirmasis etapas, kuris vyksta rajone – vienas skaitlingiausių renginių, susirenka 400-500 dalyvių.
Nors žaidynėse atstovauti seniūnijai leidžiama tik joje gyvenantiems ir deklaruojantiems gyvenamąją vietą gyventojams, bet mes darome išimtis.
Leidžiame mažesnėms seniūnijoms „skolintis“ žaidėjus, siekiant kuo didesnio dalyvių skaičiaus bei suteikti galimybę visiems norintiems dalyvauti fizinio aktyvumo pratybose.
2020 metais dalyvauti seniūnijų žaidynės pakvietėme ir rajone dislokuoto Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono karius, kurių dalyvavimas ne tik papuošė visas žaidynes, bet taip pat prisidėjo prie bendruomenių tarpusavio santykių stiprinimo.
Kurie rajono sporto renginiai yra prestižiniai – rajono sporto veidas, kiek jie sutraukia dalyvių ir žiūrovų?
Nežinau, ar tai galima vadinti prestižiniais, ar tradiciniais renginiais, bet jų yra keletas.
Šilalės rajonas garsėja tarptautinėmis Ramūno Navardausko taurės dviratininkų varžybomis, kurios šiemet, žinoma, jeigu pasikeis situacija, turėtų būti surengtos jau 24 kartą.
Jose dalyvauja 200-300 sportininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.
Trylika metų vyksta rajono seniūnijų sporto žaidynės, kasmet rengiamos rajono krepšinio, futbolo, tinklinio, stalo teniso pirmenybės.
Tikriausiai moteriai nėra lengva vadovauti rajono sportiniam sąjūdžiui, kas sunkiausia jūsų darbe?
Iš pradžių buvo tikrai nelengva. Palyginti jauna pradėjau vadovauti ganėtinai vyriškam kolektyvui.
Buvo visko: reikėjo įrodinėti, kad gebu spręsti iškilusias problemas, „pastovėti“ kur reikia, užtarti, na, ir žinoma įgyti pasitikėjimo.
Atrodo, kad tai pavyko. Jei manęs, kaip vadovės, paklaustų, kuo išsiskiria mano vadovaujama mokymo įstaiga, vienareikšmiškai atsakyčiau – be galo geru ir draugišku kolektyvu, gerais veiklos ir sportiniais rezultatais.
Įstaigai vadovauju jau 14 metų. Šiuo metu įgyvendiname dviračių sporto, lengvosios atletikos, stalo teniso, rankinio, krepšinio, futbolo, sunkiosios atletikos, orientavimosi sporto, tinklinio, sveikatingumo grupių ir plaukimo programas.
Įstaigoje – 48 darbuotojai, iš jų 18 trenerių. Trenerių kolektyvas ganėtinai senstantis ir naujos jaunos injekcijos kuo toliau, tuo labiau matau nesulauksime.
Bendrojo ugdymo ir sporto mokymo įstaigose pedagogo darbas jaunimui neatrodo patrauklus ne tik dėl gaunamo atlygio, bet ir dėl bendros politikos, požiūrio į pedagogo darbą, atsakomybę.
Į sporto mokymo įstaigas ateinančių jaunų ir motyvuotų žmonių, kuriems trenerio darbas yra pašaukimas, o ne specialybė, yra labai mažai.
Žinoma, nekaltinu jaunimo. Kas belieka jaunam žmogui? Nori įsitvirtinti, sukurti šeimą ir oriai gyventi – reikėtų ir minimaliai gerai uždirbti.
Kai trenerio darbas jaunam specialistui yra tik antraeilis, turbūt, nėra ko daugiau ir tikėtis.
Esate didelė tinklinio entuziastė, atstovaujate Šilalei žalgiriečių žaidynėse, seniūnijų varžybose, vienu metu Sporto mokykloje netgi dirbote tinklinio trenere. Ar ir dabar dar žaidžiate, kiek laiko skiriate tinkliniui?
Šioje įstaigoje trenere dirbu nuo 2003 metų. Tuometis įstaigos vadovas Saulius Macas paskambino ir paklausė, ar nenorėčiau dirbti tinklinio trenere, nes jie ruošiasi įsteigti naujos sporto šakos grupes.
Trenere tebedirbu ir dabar, bet kiekvienais metais vis sunkiau atsiduoti šiai gražiai sporto šakai, nes vadybinis darbas atima didžiąją dalį mano laiko.
Per savo trenerės karjerą išleidau keturias merginų grupes. Dideliais pasiekiamais negaliu pasigirti, bet tikrai galiu patikinti, kad apie Šilalės tinklininkes sužinojo ne vienas šalies tinklinio mėgėjas.
Kelios mano auklėtinės buvo ir Lietuvos jaunių rinktinės narės, tapome Lietuvos jaunių čempionatų, žaidynių prizininkėmis.
Pati tinklinio jau nebežaidžiu, nes fiziškai nebeturiu tam laiko, o gal ir noro, nors stengiuosi to garsiai neįvardinti.
Dirbdama vadove ir trenere, iš arti galiu matyti, su kokiais iššūkiais susiduria mano vadovaujamos įstaigos treneriai, koks dabar ateina jaunimas ir kaip sunku šiais laikais sudominti mūsų tas Y kartas.
Kai trenerio darbas yra vertinamas tik jo auklėtinių laimėjimais, atlyginimas ir jam skiriamos kontaktinės valandos irgi priklauso tik nuo rezultatų (ko nepasakysi apie bendrojo ugdymo įstaigas), kai reikia minimaliais resursais arba be jų išvykti pažaisti, į stovyklas, auklėtiniui būti ne tik tėčiu, mama, psichologu, bet ir draugu, tada pagalvoju: „Ale, koks sunkus ir atsakingas trenerio darbas, turbūt, tik visa „dūšia“ atsidavę arba TRENERIAI iš pašaukimo tam darbui, gali kažką ir pasiekti“.
Ar jus tenkina dabartinė Lietuvos sporto padėtis, kokios jūsų įžvalgos?
Nebuvo ir tada tvarkos, nėra ir dabar. Nemanau, kad artimiausiu laiku kažkas ir pasikeis.
Šiuo metu visam sporto sąjūdžiui vadovauja federacijos: jos sprendžia kas yra aukštas meistriškumas, kas gali dalyvauti viename ar kitame čempionate, strategiją, o ką ministerija daro dėl sporto politikos?
Visos Lietuvos sporto mokymo įstaigos gyvena kas sau, t. y., kaip nusprendžia savivalda: komplektuoja mokymo grupes savaip, meistriškumo rodiklius suteikia irgi kas kaip sugalvoja.
Vienu žodžiu, dabar yra taip: kas pinigus moka, t. y. išlaiko sporto mokymo įstaigas, tas ir „muziką“ užsako.
Manau, kad toli taip nenueisim. Kol nebus bendros sporto politikos, tol visi užsiiminėsime tik saviveikla.
Ko norėtumėte sau palinkėti nelengvame darbe?
Nesenstančio kolektyvo ir optimizmo.
