Mindaugas Bilius praėjusį penktadienį perrinktas Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu ketverių metų kadencijai. Paralimpinis čempionas interviu Parateam.lt apžvelgė naujos kadencijos tikslus.
– Paralimpinė bendruomenė jums suteikė mandatą toliau vesti į priekį paralimpinį sportą Lietuvoje. Ką jums tai reiškia?
– Jaučiu bendruomenei dėkingumą už tikėjimą ir pasitikėjimą, kurie yra nelengvai įgyjami ir kuriuos labai branginu. Tuo pačiu tai yra labai rimtas įpareigojimas, atsakomybė už visą judėjimą. Lietuvos paralimpinis komitetas kaip organizacija yra visos paralimpinio sporto sistemos smaigalys, o sistema aprėpia negalios sporto federacijas, dešimtis visoje Lietuvoje veikiančių žmonių su negalia sporto klubų. Paralimpiniame judėjime dalyvauja šimtai ir tūkstančiai žmonių – sportininkų, trenerių, asistentų, administratorių. Visi jie dirba, kad Lietuvos vardas būtų girdimas pasaulyje, o mūsų užduotis paralimpiniame komitete yra koordinuoti judėjimą, įvairiomis priemonėmis padėti ir prisidėti siekiant bendrų tikslų.
– Kokius tikslus keliate sau Lietuvos paralimpiniame komitete naujai kadencijai?
– Tikslai yra suformuluoti ketverių metų strategijoje, kurią patvirtino Lietuvos paralimpinio komiteto Generalinė asamblėja. Galiu išskirti dvi svarbiausias kryptis – aukšto meistriškumo sportas ir švietimas. Prasidėjo pasirengimas 2028 m. Los Andželo vasaros paralimpinėms žaidynėms, kuriose norime matyti kuo daugiau Lietuvai atstovaujančių sportininkų. Atrankos sistemai vis sunkėjant ir augant pasaulinei konkurencijai, kiekvieno atleto patekimas į žaidynes jau yra pergalė. Jau kitais metais laukia 2026 m. Milano Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės. Labai tikiu, kad jos Lietuvai bus istorinės, nes yra didelė tikimybė, jog ten matysime snieglentininką Rapolą Micevičių. Pats laikas Lietuvai grįžti į žiemos žaidynes, kuriose nebuvome jau tris dešimtmečius. Tai yra vienas strateginių mūsų tikslų.
Švietimas yra ypatingai svarbi kryptis, kuriai skiriame ir skirsime didelį dėmesį, nes nuo to priklauso ne tik paralimpinio sporto ateitis, bet apskritai žmonių su negalia bendruomenės gerbūvis Lietuvoje.
Viena svarbių krypčių – įtraukių fizinio lavinimo pamokų užtikrinimas. Deja, šiandien vis dar daug vaikų su negalia šių pamokų nelanko. Siekiame padėti mokykloms – vykdome seminarus pedagogams, su paralimpiečiais važinėjame po Lietuvos mokyklas ir pasakojame jaunimui apie paralimpinį sportą, jo vertybes, negalią ir gyvenimą su ja. Birželį vaikus su negalia pakviesime į pirmąją Lietuvoje paralimpinių pamokų dieną, organizuosime mokymus treneriams ir kitiems. Pasaulinio paralimpinio judėjimo vizija yra įtrauki visuomenė per sportą. Atliepiame ją nacionaliniu lygiu per mūsų esamus ir būsimus projektus, kurių per artimiausius ketverius metus tikrai netrūks.
– Matome kartų kaitą Lietuvos vyrų golbolo rinktinėje, jaunų sportininkų lengvosios atletikos ir plaukimo rinktinėse. Kokios jaunimo perspektyvos?
– Džiugina, kad atsiranda jaunų ir motyvuotų sportininkų, kurie įrodinėja esantys verti rinktinės. Tačiau tam, kad augtų gausesnė pamaina, privalome įdėti dar daugiau pastangų. Kartu su Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacija siekiame, kad kuo daugiau trenerių sporto mokyklose į savo grupes įtrauktų sportininkus su negalia. Manau, kad nacionaliniu lygiu turėtų atsirasti rekomendacijos, kad treneriai galėtų turėti grupes, sudarytas vien tik iš negalią turinčių sportininkų, bet šios grupės būtų mažesnės, nes darbas su šiais sportininkais reikalauja daugiau laiko, tenka atlikti ir asistento vaidmenį.
Kitas dalykas – žmonės su negalia turi ateiti į sporto mokyklas. Turime nuostabių trenerių, kurie patys rodo iniciatyvą ir ieško sportininkų su negalia, juos užkalbina tiesiog gatvėje, per socialinius tinklus. Bet norisi didesnės iniciatyvos ir iš pačios žmonių su negalia bendruomenės, noro sportuoti. Šioje vietoje mes, padedami savo rėmėjų ir partnerių, siekiame suteikti kuo daugiau informacijos ir motyvacijos žmonėms, turintiems negalią. Paminėsiu šių metų pradžioje mūsų kartu su mecenatais TV3 televizija ir „Bitė Lietuva“ vykdytą iniciatyvą „Reikia tik išdrįsti“, kuri kvietė sportuoti ir pasiekė 1,8 mln. žmonių visoje Lietuvoje. Tai davė vaisių, sulaukėme nemažai skambučių ir žinučių, nukreipėme žmones į negalios sporto klubus. Jų visoje Lietuvoje veikia trys dešimtys, jie mielai priima norinčius sportuoti.
Kitas mūsų svarbių tikslų – sustiprinti arčiausiai žmonių esančių asmenų su negalia sporto klubus, padėti jiems pritraukti žmonių, tam dažnai trūksta išteklių. Dėl to esame suplanavę tiek įvairių mokymų, tiek jau antrus metus, padedami mūsų ilgamečių rėmėjų „Girtekos“, vykdome klubų paramos programą, finansuojame fizinio aktyvumo iniciatyvas ir taip padedame klubams plėsti savo veiklą, pritraukti naujų žmonių į sporto veiklas. Pernai šios programos naudą pajuto 767 žmonės. Kas žino, gal vieną dieną kažkas iš jų taps paralimpiečiais.
– Daug projektų vykdote padedami rėmėjų. Kuriuos projektus išskirtumėte?
– Išskirčiau visus vykdomus projektus, nes kiekvienas jų turi konkretų uždavinį, kurį galime įgyvendinti, padedami mūsų rėmėjų. Labai vertiname tai, kad kartu kuriame pridėtinę vertę, tuo pačiu keliaudami strateginių tikslų link. Pavyzdžiui, ką tik įteikėme diplomus jau antrai „Elitinės paralimpiečių akademijos“ studentų laidai. Tik puikiausių atsiliepimų sulaukiantis projektas, kurį padeda įgyvendinti „Panorama“, neabejotinai suteiks papildomą impulsą mūsų elitinių sportininkų karjeroms, taip pat užtikrins, kad sportininkai būtų žmonių su negalia sporto ambasadoriai – juk jie labiausiai įkvepiantys pavyzdžiai.
Kartu su „Toyota Baltic“ vežame per Lietuvą fotografijos parodą „Paryžius 2024“ ir pasakojame žmonėms apie paralimpinį sportą. Drauge su „Northway“ ir „Camelia“ įgyvendinome ne vieną puikią informacinę kampaniją, dėka kurių Lietuva sužinojo apie mūsų paralimpiečius, kvietėme palaikyti juos. „Impuls“ kasdien priima mūsų atletus nemokamai savo sporto klubuose, „Raw Powders“ parūpina papildų, „Allianz Lietuva“ užtikrina pamokas apie paralimpinį sportą mokyklose, „Rotary Lietuva“ prisideda prie jaunimo ugdymo.
Kalbant apie jaunimą, šiais metais Turkijoje vyks Europos jaunimo paralimpinės žaidynės, į kurias atletus deleguos Lietuvos paralimpinis komitetas. Valstybei tam lėšų neužtenka, sportininkus vešime iš rėmėjų lėšų, taigi, pinigai naudojami ir įvairiausiems projektams, ir sportiniams tikslams. Šiemet laukia pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Indijoje, pasaulio plaukimo čempionatas Singapūre. Valstybė skiria lėšų mažesniam skaičiui sportininkų nei yra įvykdžiusių normatyvus. Sieksime išvežti daugiau atletų, prisidėti mūsų rėmėjų lėšomis.
Paminėjau ne visus rėmėjus, bet tikrai esame nuoširdžiai dėkingi visiems už palaikymą, kuris yra gyvybiškai svarbus paralimpinio judėjimo bendruomenės kelyje. Žinoma, reikia pasidžiaugti ir, kad nemažai veiklų galime įgyvendinti dėl padidėjusio finansavimo būtent švietimui iš valstybės biudžeto, juk sportuojanti, sveika, įtraukti visuomenė yra LR Vyriausybės strateginis tikslas.
– Ko jūs palinkėtumėte paralimpinio judėjimo sportininkams?
– Kažkada, dar prieš tai, kai tapau paralimpiniu čempionu, mano mylimas ir gerbiamas treneris Rimantas Plungė mane pastatė prieš veidrodį ir paklausė, ką jame matau. Atsakiau, kad matau save. Treneris man paaiškino, kad aš matau pagrindinį savo varžovą, kad žmogus veidrodyje yra tas, kurį turiu nugalėti pirmiausiai, o tada ateis pergalės ir prieš kitus varžovus. Man tai labai įsirėžė į atmintį, padėjo pasiekti aukštumų sporte, bet šia taisykle vadovaujuosi ir darbe. Kai pradėjau dirbti Lietuvos paralimpiniame komitete, buvau „žalias“ daugelyje sričių, kasdien teko ir vis dar tenka lipti per save, kad pasiekčiau tam tikrų tikslų, išmokčiau rašytas ir nerašytas taisykles, kaip laviruoti sporto politikoje, kaip dirbti su rėmėjais. Linkiu kiekvienam, siekiančiam tikslų, sutelkti dėmesį į save, nesiblaškyti, nesidairyti į šalis ir nuosekliai eiti savo keliu, dirbti. Iš patirties žinau, kad tada sėkmė būtinai ateis.
Naudodamasis proga, noriu padėkoti savo komandai, su kuria kartu dirbame Lietuvos paralimpiniame komitete. Puikiai susistygavome ir, mano manymu, esame tikrai neblogas orkestras. Nors gal orkestru to nepavadinsi, nes dirbame viso labo keturiese. Dažnai girdžiu iš kolegų kitose sporto organizacijose klausimą, kiek ten jūsų dirba komitete. Atsakymas juos dažniausiai nustebina. Tai yra malonu.
parateam.lt
