Lietuvos kurčiųjų sportininkų bendruomenė negali ramiai reaguoti į netikslumų kupiną, šalies visuomenę klaidinantį straipsnį „Lietuvos ryte“, kuriame kalbinamas Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius.
„Apmaudu, kad, nežinia ko siekdamas, M. Bilius šunis karia ant kurčiųjų sportininkų, – perskaitęs kritiką stebėjosi Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) prezidentas Edvinas Kriūnas. – Ar mes kalti, kad kurčiųjų atletų mūsų šalyje yra akivaizdžiai daugiau nei fizinių bei kitokių negalių turinčių sportininkų? Tai negi turime atgailauti, slėpti tai, kad gerai dirbame, kad turime nemažai aukšto lygio sportininkų? Gal LPAK prezidentas nori, kad kurčiųjų būtų tiek pat, o gal ir mažiau nei parasportininkų? Tokių ir panašių klausimų kyla dar ne vienas“.
Pasak E. Kriūno, valstybėse skirtingai susidėlioja kurčiųjų ir neįgaliųjų sportininkų santykis. Vienose šalyse geriau pasirodo fizines negalias turintys atletai, kitose – klausos negalias (kurtieji).
Taip susiklostė, kad Lietuvoje dominuoja kurtieji, LKSK yra didžiausia šalies neįgaliųjų sporto organizacija.
„Pergalių apstu ne vien todėl, kad turime daug sportininkų, o todėl, kad juos ugdyti pakviesti geriausi šalies specialistai. Na, tikrai ne kurtieji kalti, kad Lietuvos nėra tiek daug neįgaliųjų sportininkų. Tegul LPAK vadovas pasižvalgo po savo kiemą – ar turi subūręs visus geriausius Lietuvos neįgaliuosius sportininkus, kokio lygio treneriai dirba su jais, koks treniruočių procesas. Tai gal čia pakastas šuo, kodėl lietuviai parasportininkai neįvykdo normatyvų ir parolimpinėse žaidynėse dalyvauja vos vienas kitas“, – samprotavo E. Kriūnas.
LKSK prezidentui skaudu ir pikta skaityti M. Biliaus mintis, kad iš 62 stipendijas gaunančių neįgaliųjų tik 5 yra paralimpiečiai.
„Mūsų duomenimis stipendijas gauna ne 5, o 13 paralimpiečių. Kone trigubai daugiau. Tai akivaizdus visuomenės, kuri mažiau domisi sportu, klaidinimas. O kurčiųjų stipendininkų skaičius prasideda nuo dviejų – vyrų ir moterų krepšinio rinktinių. Taip pat turime vienas pajėgiausių pasaulyje orientacininkų, badmintonininkų, moterų paplūdimio tinklinio komandas, stiprius lengvaatlečius, imtynininką. Gal kalti, kad laimime medalius, užimame aukštas vietas? Tai neduoda ramybės M. Biliui, nuolat ieškančiam intrigų?“ – klausė E. Kriūnas.
Parolimpiniam judėjimui iš neįgaliųjų (aklųjų, neįgaliųjų, sutrikusio intelekto, kurčiųjų) sporto katilo yra skiriamas didžiausias finansavimas.
„M. Biliaus vadovaujamai organizacijai skiriama beveik milijonas eurų. Pinigų LPAK gauna daug, tačiau jei nėra rezultatų, vadinasi, kažko nepadaro iki galo. M. Bilius teigia, kad kurtieji į deflimpines žaidynes vyksta be atrankos. Jei Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas turi įvedęs tokią tvarką, tai ar mes kalti? Visi mūsų sportininkai, keliaujantys į kurčiųjų žaidynes, kovoja dėl medalių ir aukštų vietų, nėra nė vieno tarp autsaiderių. Vadinasi, jiems atrankos varžybos netaptų kliūtimi patekti į deflimpiadą“, – tvirtino LKSK prezidentas.
E. Kriūnas apskritai stebisi, kad M. Biliui užkliūna būtent kurčiųjų sportas, lyg nuo jo priklausytų LPAK sportininkų rezultatai.
„Kurtieji sportininkai nėra konkurentai parasportininkams ir juo labiau trukdytojais jiems kažką pasiekti. Mes dalyvaujame savo čempionatuose, žaidynėse, parasportininkai – savo. Kam ta priešprieša? Mes teigėme ir teigsime: visos negalės yra vienodos, visų neįgaliųjų, neišskiriant nė vieno, pasiekimai yra vienodi. Džiaukimės, jei kuriems iš mūsų pavyko laimėti, o ne ieškokime priekabių, juodulių“, – palinkėjo šalies kurčiųjų sporto lyderis.
LKSK