Blandžio 30 d. Vilniuje įvyko Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) visuotinis narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.
LSFS vienija 72 nacionalines sporto šakų federacijas, ir yra didžiausia nevyriausybinė skėtinė sporto organizacija Lietuvoje.
Susirinkime dalyvavo Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Šiame susirinkime organizacijos prezidentu antrai kadencijai išrinktas Darius Šaluga, šiuo metu taip pat einantis Lietuvos bokso federacijos prezidento ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento pareigas.
LSFS generaline sekretore antrai kadencijai išrinkta Ringa Baltrušaitė, Lietuvos Kyudo federacijos vadovė.
LSFS prezidiumo nariais išrinkti:
• olimpinės individualios ir žiemos sporto šakos – Vytautas Jasutis, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas,
• olimpinės komandinės sporto šakos – Darius Čerka, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas,
• olimpinės dvikovinės sporto šakos – Aleksandr Kazakevič, Lietuvos imtynių federacijos prezidentas,
• neolimpinės individualios sporto šakos – Vilius Aleliūnas, Lietuvos orientavimosi federacijos vykdantysis direktorius,
• neolimpinės komandinės sporto šakos – Audrius Ilgevičius, Lietuvos grindų riedulio federacijos valdybos narys,
• neolimpinės dvikovinės sporto šakos – Mykolas Maciulevičius, Lietuvos kendo asociacijos prezidentas,
• techninės sporto šakos – Giedrė Leskauskienė, Lietuvos motociklų federacijos prezidentė,
• kitos asociacijos – Tautvydas Vencevičius, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas.
LSFS viceprezidentais išrinkti: Darius Čerka, Giedrė Leskauskienė ir Vytautas Jasutis.
Revizijos komisiją sudarys: Diana Gornatkevičienė (Lietuvos sportinių šokių federacijos generalinė sekretorė), Laura Šaučiukovaitė-Astrauskienė (Lietuvos šaudymo sporto sąjungos generalinė sekretorė) ir Vytautas Polujanskas (Lietuvos fechtavimo federacijos prezidentas).
Susirinkimo metu buvo pasveikinti #100JaunųjųSportoŽvaigždžių 10 „auksinių“ žvaigždžių laimėję sportininkai arba jų atstovai.
• Adas Dambrauskas (lengvoji atletika),
• Dominika Banevič – B-Girl Nicka (breikas),
• Gerda Raulušaitytė (krepšinis),
• Gvidas Gineitis (futbolas),
• Jelizaveta Jakimova (boksas),
• Kasparas Jakučionis (krepšinis),
• Kristupas Trepočka (plaukimas),
• Rokas Čepauskas (imtynės),
• Smiltė Plytnykaitė (plaukimas),
• Tėja Uždavinytė (gimnastika).
Taip pat įteiktas LSFS Garbės ženklas Už nuopelnus Lietuvos sportui jubiliejaus proga LSFS garbės prezidentui Rimantui Kveselaičiui ir LSFS Garbės ženklas Už nuopelnus žolės riedulio sporto plėtrai Lietuvoje ilgamečiam LSFS prezidiumo nariui Leonardui Čaikauskui.
Susirinkimo metu taip pat buvo patvirtintos veiklos bei finansinės ataskaitos už 2024 metus bei planai 2025 metams, buvo aptartos sporto bendruomenės problemos ir rūpesčiai.
LSFS nariai priėmė bendrą Deklaraciją-Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininką Saulių Skvernelį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Gintautą Palucką, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę ir Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę dėl sporto padėties Lietuvoje.
DEKLARACIJA dėl sporto padėties Lietuvoje
Lietuvos sporto bendruomenė 2024 metais LSFS visuotinio narių susirinkimo metu išreiškė gilų susirūpinimą ir kėlė klausimus dėl Lietuvos sporto ateities bei suformulavo ir patvirtino Deklaraciją-Kreipimąsi į valstybės vadovus.
Praėjus metams, 2025 metų LSFS visuotiniame narių susirinkime konstatuojame, kad situacija nepasikeitė – didžioji sporto bendruomenės dalis išgyvena didelę krizę, esame negirdimi, nežiūrint į daugybines darbo grupes, sprendimai bei teisiniai dokumentai, reglamentuojantys sporto valdymą bei finansavimą, priimami vienašališkai, neatsižvelgiant į nevyriausybinių sporto organizacijų siūlymus.
Sporto finansavimas kelia daug klausimų ir nepasitenkinimų, žlugdo ne tik neolimpinį sportą, bet ir didelę dalį olimpinio sporto federacijų.
Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas nėra tęstinis ir stabilus, dėl ko yra didžiulė nežinomybė sporto šakų plėtojimui.
Daug klausimų kelia ir lėšų paskirstymas tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms organizuoti.
Sporto infrastruktūra valdoma ir vystoma ir toliau nederinant šių veiksmų su nacionalinėmis sporto šakų federacijomis.
Abejotinas yra ir Sporto rėmimo fondo finansuojamų projektų naudingumas visuomenei, kuomet fizinio aktyvumo projektus vykdo niekada sportinės veiklos nevykdę verslo subjektai arba švietimo įstaigos, kurios savo fizinio aktyvumo veiklų vykdymui finansavimą gauna iš biudžeto.
Iki šiol nėra lūkesčius tenkinančio Sporto registro, galinčio ne tik parodyti tikruosius skaičius, bet ir pagrįstai planuoti būsimus pokyčius.
Biurokratinė našta nevyriausybinėms sporto organizacijoms didėja neproporcingai skiriamam finansavimui, o NSA kompetencijų centro, turinčio padėti federacijoms, veikla nėra nukreipta į praktinę pagalbą. Tuo pačiu federacijų veiklos administravimui skiriamas finansavimas yra griežtai apribotas, neužtikrinantis federacijų veiklos tęstinumo ir kokybės.
Tuo pačiu norime pabrėžti, kad priimtas Sporto įstatymas visiškai neatitinka daugumos nevyriausybinių organizacijų teisėtų lūkesčių, silpnina federacijas bei skėtines organizacijas, kelia daug klausimų dėl atitikimo LR Konstitucijai.
Išskirtinai pabrėžiame poreikį nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų tarpinstituciniam stiprinimui, suteikiant daugiau galimybių ir įrankių organizacinio tvarumo ir bendradarbiavimo tarp sporto federacijų ir valstybinių institucijų bei savivaldos didinimui.
