Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Aktų salėje vykusiame Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) eiliniame suvažiavime dalyvavo 49 delegatai.
Suvažiavimas prasidėjo Lietuvos olimpiniu himnu ir LOA prezidentės, Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėjos prof. dr. Astos Šarkauskienės įžanginiu žodžiu.
Pasveikinusi suvažiavimo dalyvius, ji kalbėjo ir apie visame pasaulyje reikšmingus Ukrainos olimpinės akademijos pasiekimus, iki šių dienų išlikusius gražius santykius su Ukrainos olimpine akademija, kurios prezidentė prof. Marija Bulatova yra artima LOA bičiulė.
Ukrainietė su savo kolegomis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo LOA organizuojamuose renginiuose.
„Ukraina mums yra vienybės, patriotizmo valstybė. Linkiu, kad ir mes būtume vieningi visose gyvenimo srityse.
Tikiuosi, kad visi kartu dirbdami, galime garsinti Lietuvos olimpinę akademiją ir pasiekti, jog mūsų darbai būtų naudingi Lietuvos jaunajai kartai, akademiniam jaunimui, sportininkams, mokytojams, treneriams, visiems tiems, kuriems nėra svetimos olimpinės vertybės – tobulėjimas, pagarba, draugystė“, – kalbėjo A. Šarkauskienė.
Tylos minute buvo pagerbti nuo praėjusio suvažiavimo mirę keturi LOA nariai: biologijos mokslų daktaras Algimantas Juozas Kepežėnas, LOA pirmasis prezidentas, LOA akademikas, biomedicinos mokslų daktaras, prof. Valerijus Jasiūnas, kūno kultūros mokytojas ekspertas Julijonas Balšaitis ir Mykolo Romerio universiteto garbės narys, prof. Rimantas Minkevičius.
Tylos minute buvo pagerbti ir bebaimiai Ukrainos kariai, didvyriškai kritę gindami savo šalį nuo rusų užpuolikų.
SVEIKINIMAI. LOA suvažiavime dalyvavo LTOK ir LOA garbės prezidentas, doc. dr. Artūras Poviliūnas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akad. Jūras Banys ir Europos Parlamento narys Juozas Olekas.
Savo sveikinime suvažiavimo dalyviams A. Poviliūnas akcentavo, kad šiais nelengvais laikais, turbūt, visiems malonu matyti vienas kitą.
Jis pasidžiaugė gražiais ryšiais su Ukrainos olimpine akademija ir didžiuliu Ukrainos susitelkimu bei drąsa, ginant šalį, tokio paties susitelkimo ir ryžto linkėjo ir LOA nariams.
Didelis sporto entuziastas J. Banys sveikinimo kalbą šypsodamasis pradėjo nuo to, kad antrajam kalbėti visada lengviau: „Pritariu Artūrui Poviliūnui, viską pasakė teisingai ir pridurti nėra ko“.
Kaip aistringas kolekcininkas, jis sužinojo, jog ukrainiečiai išleidžia paštą ženklus su Rusijos laivu, kuris yra pasiųstas teisinga kryptimi.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akcentavo, kad sportas ir mokslas yra neatsiejami, kad jie turi eiti kartu koja kojon, nes be inovacijų, technologijų ir mokslo sporte, turbūt, nieko nepasieksi.
Nepaisant didelio užimtumo, suvažiavimo darbe dalyvavęs J. Olekas Iš tribūnos kalbėjo apie tai, kad Europos Parlamente, nors jame ir nėra sporto komiteto, tačiau vis dažniau kalbama apie didelę sporto svarbą, sveikatos stiprinimą, įvertinta situacija, kokia yra dabar, ir bandoma judėti į priekį, pasisakant už ypatingai didelę sporto svarbą.
LOA AKADEMIKAI. Siekiant įvertinti LOA narių indėlį ir skatinti aktyviau dalyvauti sporto judėjimo veiklose, 2005–aisiais buvo įsteigtas LOA akademiko vardas.
Pirmaisiais LOA akademikais tapo A. Poviliūnas, Janis Grinbergas ir Stanislovas Stonkus.
LOA akademikais per tą laiką tapo 16 žmonių. Suvažiavimo metu akademikų šeimą papildė dar du sporto puoselėtojai.
LOA tarybos sprendimu už ilgametę veiklą, nuopelnus mokslui ir olimpiniam sąjūdžiui LOA akademiko vardas buvo suteiktas vilniečiui Juozui Skernevičiui ir kauniečiui Pranui Majauskui.
Jis abu puikiai žinomi Lietuvos sporto bendruomenėje: J. Skernevičius – ilgametis LOA narys, buvęs žymus sportininkas, trijų šakų sporto meistras ir pedagogas, sporto mokslininkas, profesorius, hab. socialinių mokslų daktaras, daugybės straipsnių ir vadovėlių autorius.
P. Majauskas – pirmosios LOA tarybos narys, vienas LTOK atkūrimo organizatorių, LTOK garbės narys, ilgametis Lietuvos sporto muziejaus direktorius.
P. Majauską pristatė LOA viceprezidentas, buvęs Lietuvos edukologijos universiteto Senato pirmininkas Audronius Vilkas, o J. Skernevičių – profesorius Kazys Milašius.
„Tikriausiai Lietuvoje nerasime žmogaus, labiausiai nusipelniusio sporto mokslui, olimpizmo idėjoms kaip mūsų gerbiamas Juozas Skernevičius.
Tai – ryški asmenybė Lietuvos sporto pedagogų, sporto mokslininkų, trenerių bendruomenėje.
Jis nuo 1955 metų, dirbdamas Vilniaus pedagoginiame institute, kuris vėliau tapo Vilniaus pedagoginiu universitetu ir Vilniaus edukologijos universitetu, rengė Lietuvos sporto pedagogus, išugdė daugybę Lietuvos slidinėjimo čempionų, rūpinosi jaunaisiais mokslininkas“, – profesorių pristatė K. Milašius.
Naujiesiems LOA akademikams buvo įteiktos regalijos ir liudijimai.
Kai jiems buvo suteiktas žodis, P. Majauskas akcentavo: „Ar gali būti didesnis apdovanojimas ir padėka už pasitikėjimą“.
Šiemet 90 metų sulaukęs profesorius J. Skernevičius išliejo savo širdgėlą dėl sporto mokslo nuskurdinimo Lietuvoje.
„Man šiandien skaudoka, kad pastaraisiais metais sporto mokslas yra stipriai primirštas arba iš viso užmirštas.
Tai – didžiulė žala sportui, sveikatos ugdymui. Visi laukia medalių, bet reikia turėti iš ko jų laukti.
Kategoriškai sumažėjo sportininkų, sugebančių iškovoti kelialapius į olimpines žaidynes“, – kalbėjo J. Skernevičius.
DARBAI. Pagrindinį pranešimą apie 2021 metų LOA veiklą skaitė LOA prezidentė A. Šarkauskienė.
Ji 2019 metais buvo išrinkta į Europos olimpinių akademijų Olimpinio ugdymo komisiją ir praėjusiais metais nuotoliniu būdu dalyvavo dvejose svarbiose Tarptautinės ir Europos olimpinių akademijų sesijose.
17 –oji Tarptautinės olimpinės akademijos nuotolinė sesija vyko penkias dienas ir joje daugiau nei 40 šalių atstovai iš viso pasaulio.
Pagrindinė diskusijų tema – „Olimpinis judėjimas ir pandemija“. Pirmąją sesijos dieną dalyvius pasveikino Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentas Isidoros Kouvelos.
„Ir nors renginys buvo virtualus, tačiau nuo ryto iki vakaro reikėjo griežtai dalyvauti visuose rinkimuose, klausytis pranešimų ir dalyvauti diskusijose.
Buvome suskirstyti į grupes ir gavome užduočių. Visos problemos yra tos pačios arba labai panašios visose šalyse, todėl parengėme bendrą ataskaitą.
Su pandemijos iššūkiais susidūrė visos šalys, netgi tokia turtinga šalis kaip Izraelis.
Buvo pristatytos ketvirtosios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, kurios 2026 m. vyks Senegale.
Virtualus renginys, kuris buvo persmerktas olimpine dvasia ir įkvepiantis tolimesniems darbams, bendrystei, buvo labai įdomus ir naudingas“, – kalbėjo LOA prezidentė.
Tarptautiniuose renginiuose aktyviai dalyvauja ir LOA jaunimas. 2021 metais du jauni žmonės – LTOK renginių ir projektų vadovas Ignas Gibas ir olimpietė Eglė Balčiūnaitė dalyvavo 61-oje Tarptautinės olimpinės akademijos jaunimo sesijoje, kuri vyko nuotoliniu būdu.
LOA pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu, numatytos konkrečios jų veiklos.
LOA 2021 surengė penkis seminarus, kurie buvo naudingi ir mokytojams, ir treneriams.
Padedant LTOK, buvo išleistos dvi metodinės knygos 5-8 klasių mokiniams. Viena skirta vasaros, o kita – žiemos olimpinėms žaidynėms, jose pateikta daug įdomios informacijos.
„Mūsų stiprybė, kad LOA vienija 31 mokslų daktarą, iš kurių 11 yra docentų ir 18 profesorių. Tai tikrai labai didelė mokslo jėga“, – kalbėjo A. Šarkauskienė.
PATVIRTINO. LOA revizijos komisijos pranešimą skaitė komisijos pirmininkė Valentina Keraminienė, dėl LOA 2021 metų biudžeto vykdymo apyskaitos ir 2022 metų biudžeto – LOA iždininkė dr. Aušra Lisinskienė, dėl LOA 2022 metų veiklos plano – LOA viceprezidentas, prof. Algirdas Raslanas, dėl LOA nario mokesčio – LOA narys Emilis Misiulis.
Visus šiuos dokumentas suvažiavimas vienbalsiai patvirtino.
DISKUSIJOS. LOA tarybos narys Renatas Mizeras pasidžiaugė, kad pagaliau po daugelio metų leidinys „Sporto enciklopedija“ rado savo namus – jis dabar priklauso Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui, kurio infrastruktūra bus naudojamasi.
Jis dėkojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už suteiktą finansavimą, kuris bus stabilus ir bus galima priimti dirbti žmones. Dėkojo ir LOA, kuri priglaudė sunkiu metu.
Profesorius K. Milašius kalbėjo apie žurnalo „Sporto mokslas“, leidžiamo nuo 1995 metų, sunkumus.
Iki 2019 metų žurnalas buvo leidžiamas keturiskart per metus, o dabar – du kartus 100 egzempliorių tiražu.
„Per savo gyvavimo laikotarpį buvo paskelbti 1285 mūsų ir užsienio mokslininkų straipsniai.
Nemažai dėmesio žurnalo puslapiuose buvo skiriama ir didžiojo meistriškumo sportininkų rengimo klausimams nagrinėti.
Panaikinus Lietuvos informacijos sporto centrą, vienintelė žurnalo finansuotoja liko Lietuvos olimpinė akademija.
Balandžio mėnesį turėtų pasirodyti pirmasis žurnalo numeris šiemet. Pagrindinė problema ta, kad trūksta gerų mokslinių straipsnių.
Mūsų produktyvumą pakirto tai, kad daugelyje universitetų buvo panaikintos Kūno kultūros katedros, kuriose dirbo mokslininkai, docentai“, – kalbėjo K. Milašius.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė A. Lisinskienė kalbėjo apie „Judesio laboratoriją“, kadangi čia veikia Sporto mokslo laboratorija ir jai vadovauja profesorius K. Milašius.
„Naujai įkūrėme „Judesio laboratoriją“, kurios išskirtinumas tas, jog bus atliekami sporto fiziologiniai, edukologiniai ir psichologiniai tyrimai“, – džiaugėsi A. Lisinskienė.
