Marytė Marcinkevičiūtė
„Best Western Vilnius“ viešbučio konferencijų salėje per Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimą aptarta 2023 metų veikla ir patvirtinti atitinkami dokumentai.
LOA vienija 81 narį, iš kurių penki yra emeritai (LOA nariai, kuriems sukako 80 metų ir jie neturi teisės balsuoti). Šiemetiniame suvažiavime dalyvavo 38 nariai ir 11 delegatų, kurie buvo įgalioti LOA narių dalyvauti šiame renginyje ir balsuoti vietoj jų.
Suvažiavimas prasidėjo Lietuvos olimpiniu himnu ir LOA prezidentės, Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros vedėjos prof. dr. Astos Šarkauskienės įžanginiu žodžiu. Ji pasidžiaugė, kad delegatai ir svečiai savo dienotvarkę sugebėjo susidėlioti taip, kad rado laiko atvykti į renginį – ši organizacija jiems yra svarbi.
Suvažiavime dalyvavo LOA garbės prezidentas dr. Artūras Poviliūnas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akad. Jūras Banys, trys olimpinės čempionės krepšininkė Angelė Rupšienė, plaukikė Lina Kačiušytė ir slidininkė Vida Vencienė.
ĮSIMINTINI METAI. LOA garbės prezidentas A. Poviliūnas akcentavo, jog šie metai labai įsimintini Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui.
Gegužės 27 dieną sukaks 100 metų, kai Lietuva pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir ta proga Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks iškilmingas minėjimas.
„Tai – didelė šventė ne tik olimpiečiams, bet ir visiems tiems, kurie prisideda prie olimpinio sąjūdžio plėtros, tarp jų – ir Lietuvos olimpinei akademijai.
Spalio pabaigoje turėtume pažymėti ir LOA 35 metų gyvavimo sukaktį, bus galima pasidžiaugti gražiais pasiekimais“, – kalbėjo A. Poviliūnas.
Jis pasidžiaugė, kad LOA yra aukštai vertinama Tarptautinėje ir Europos olimpinėse akademijose, kad ypatingai daug šiltų atsiliepimų ir gero atgarsio sulaukė 2023-iaisiais Vilniuje vykęs šeštasis Europos olimpinių akademijų (EOA) kongresas.
„Žinant, kad LOA turi ne tokius didelius išteklius, galima tik pasidžiaugti jos padarytais nuostabiais darbais. Išskirtinai reikėtų paminėti LOA prezidentę profesorę Astą Šarkauskienę, kuri yra labai aktyvi Europos olimpinių akademijų taryboje.
Tačiau pagrindinis Lietuvai ir sporto žmonėms įvykis šiemet – Paryžiaus olimpinės žaidynės. Šiandieną ypač pasigendu sporto mokslo ir jo pagalbos, apie tai sakiau ir Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Viskas dabar atiduota į sporto šakų federacijų rankas, o iš jų nieko nesužinosi, kokį dėmesį jos skiria šiai svarbiai sporto sričiai“, – kalbėjo LOA garbės prezidentas.
Jis akcentavo, kad sportui ir sporto mokslui reikėtų labiau panaudoti Lietuvos mokslų akademijos šviesiausius protus, su jais surengti apskritą stalą ir pakalbėti apie Lietuvos sporto politiką, kūno kultūros ir sporto praktiką, padiskutuoti apie praeitį, dabartį ir ateitį.
JUBILIATĖS, LAUREATAI. Suvažiavimo metu buvo pasveikintos jubiliatės: Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Ilona Petrokienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos biomedicinos mokslų daktarė, docentė Eglė Kemerytė-Ivanauskienė.
Buvo apdovanoti konkurso „Už olimpinių idėjų sklaidą Lietuvoje“ LOA akademiko, profesoriaus Povilo Karoblio prizo laimėtojai.
Paveldo srityje šiemet laureate tapo Lietuvos olimpinė kolekcininkų asociacija (LOKA), kuri įkurta 2001 metų balandžio 11 dieną prie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto.
LOKA prezidentas Juozas Širvinskas supažindino su asociacijos tikslais ir uždaviniais, nuveiktais darbais, šiemetine veikla. LOKA nariai yra įvairių sričių kolekcininkai, besidomintys olimpine faleristika, numizmatika, filatelija, kolekcionuojantys olimpinius talismanus, knygas, varžybų bilietus, kaupia viską, kas susiję su olimpinėmis žaidynėmis.
Išskirtinės kolekcijos savininkas – buvęs LRT diktorius Juozas Šalkauskas, kurio kolekcijoje – daugiau nei 2200 proginių kaklaraiščių, tarp jų vien olimpinių sporto šakų federacijų kaklaraiščių – per 500.
EOA KONGRESAS Pagrindinį pranešimą apie 2023 metų veiklą skaitė LOA prezidentė A. Šarkauskienė.
Ji akcentavo pagrindinius 2023 metų nuveiktus darbus ir teigė, jog, apibendrinant praėjusius metus, nuveikta tikrai daug, yra kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti.
LOA yra patvirtinusi 4 komisijas (plėtros ir bendradarbiavimo, sporto mokslo, olimpinio ugdymo ir olimpinio paveldo), kurios visos labai atsakingai dirba.
Pranešėją akcentavo, kad visas darbas atliekamas visuomeniniais pagrindais, todėl ji dėkojo visiems LOA tarybos nariams, kurie negaili laiko, jėgų ir atlieka daug naudingų darbų.
Pagal LOA planą A. Šarkauskienė yra įpareigota dalyvauti Europos olimpinės akademijos ir Tarptautinės olimpinės akademijos renginiuose. Liepos mėnesį ji taip pat dalyvavo 16-oje tarptautinėje nacionalinių olimpinių komitetų sesijoje, kurioje buvo susirinkę delegatai iš viso pasaulio. „Įgijau įvairialypės patirties“, – pabrėžė LOA vadovė.
LOA į 63-iąją Tarptautinės olimpinės akademijos jaunimo sesiją Graikijoje, kuri sutraukė 128 dalyvių iš 73 pasaulio šalių, delegavo Ievą Kontautaitę, kuri, tikimasi, ir ateityje aktyviai dalyvaus LOA veiklose.
„Pats didžiausias praėjusių metų mūsų renginys – Europos olimpinių akademijų kongresas, kurio nebuvome numatę. Kongresas ir generalinė asamblėja turėjo vykti Paryžiuje, tačiau laikas bėgo ir aiškaus atsakymo nebuvo, supratome, jog jis ten nebevyks.
EOA taryboje buvo svarstoma, ką daryti, reikėjo priimti sprendimą. Pasitarusi su mūsų tarybos nariais, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, ryžausi pasiūlyti mūsų kandidatūrą, jog mes galime organizuoti šį kongresą Vilniuje“, – pasakojo A. Šarkauskienė.
Pasižiūrėti, kaip ruošiamasi lapkričio 8-11 dienomis įvyksiančiam kongresui, buvo atvykęs EOA prezidentas, prof. Manfredas Laemmeris, buvo išsamiai aptarta įvyksiančio kongreso ,,Olimpinis judėjimas besikeičiančiame pasaulyje” programa, viskas detaliai išanalizuota.
„Kongrese dalyvavo 23 šalių delegatai, atvyko ir Tarptautinės olimpinės akademijos įtakingi asmenys. Kasdien buvo daugybė renginių, daug pranešimų, vyko praktinės diskusijos.
Visas dienas veiklos buvo suplanuotos nuo ryto iki vakaro, neturėjome laisvo laiko.
Kongreso dalyviams koncertavo Ukrainos vaikų grupė, kuri atliko ir dainas lietuvių kalba. Tai visus labai sujaudino, suaugę žmonės nesulaikė ašarų. Ukrainiečių vaikučių, apsistojusių Lietuvoje, pasirodymas buvo itin reikšmingas.
Valdovų rūmuose iškilmingoje vakarienės aplinkoje buvo surengta pirmoji EOA istorijoje apdovanojimų ceremonija.
Svečiams organizavome ekskursiją po Vilniaus senamiestį, o paskutinę dieną iš ryto dar spėjome aplankyti Trakus.
Atlikome didžiulį darbą, visi kartu įgyvendinome viską, ką buvome suplanavę. Esu labai dėkinga savo kolektyvui: LOA tarybai ir direktorei Enriketai Prunskienei, kuriai teko pats didžiausias organizacinis darbas. Sulaukėme gausybės padėkų, šiltų atsiliepimų už gerą organizaciją, priėmimą“, – kalbėjo A. Šarkauskienė.
EOA vadovai renginiu liko ypač patenkinti, EOA prezidentas M. Laemmeris, sugrįžęs į namus, atsiuntė oficialią padėką.
Savo ataskaitoje prezidentė A. Šarkauskienė palietė ir labai svarbią LOA sritį – sporto mokslą, pasidžiaugė, kad profesoriaus Kazio Milašiaus pastangomis dar vis leidžiamas žurnalas „Sporto mokslas“.
Dar viena mokslinė veikla – LOA premijos už baigiamuosius darbus olimpinio švietimo srityje.
Jų įteikimas vyko Lietuvos mokslų akademijoje, buvo iškilmingai pagerbtos konkurso laureatės ir darbų vadovės.
LMA prezidentas akademikas J.Banys džiaugėsi dviejų akademijų bendradarbiavimu.
PROJEKTAS. LOA prezidentė S. Šarkauskienė supažindino, kaip įgyvendinamas projektas „Sveikame kūne – sveika siela“, kurio trukmė – vieneri mokslo metai.
„Projekte, kuris bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, dalyvauja trijų apskričių šešių savivaldybių 10-12 metų vaikai.
Projektas įgyvendinamas atskirais etapais. Tris mėnesius mokyklose vyksta fizinio aktyvumo veiklos ir jos baigiasi renginiu.
Dabar vyksta trečiasis etapas, kuris irgi baigsis renginiu, ir birželio mėnesį bus surengta bendra trijų dienų stovykla“, – su projektu supažindino jame aktyviai dalyvaujanti LOA prezidentė.
Fizinio aktyvumo veiklos vyko Klaipėdos P. Mašioto progimnazijoje, jos renginyje dalyvavo ir Londono olimpinių žaidynių dalyvis dviratininkas Ramūnas Navardauskas, kuris vaikams papasakojo apie savo sportinę karjerą.
Projektas „Sveikame kūne – sveika siela” aplankė ir Šilutės rajono Juknaičių pagrindinę mokyklą, Alytaus Panemunės progimnaziją bei Alytaus rajono Miroslavo gimnaziją, o šiuo metu fizinio aktyvumo veiklos vyksta Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje ir Kretingos Pranciškonų gimnazijoje.
Užsiėmimų metų dar stebimas kaip keičiasi vaikų pulsas ir jiems suteikiamos žinios, koks jis turi būti.
„Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Alytuje patikrino, kaip šiam projektui panaudojame lėšas, ar vyksta veiklos, ir sulaukėme puikaus įvertinimo. Tikimės, kad šį projektą sugebėsime sėkmingai įgyvendinti. Informacija apie šį mūsų projektą buvo išspausdinta Tarptautinės olimpinės akademijos žurnale“, – pasidžiaugė A. Šarkauskienė.
Profesorė taip pat pagarsino žiną, kad, artėjant Lietuvos olimpinio sąjūdžio 100 metų jubiliejui, įvairius renginius organizuojantis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas vieną jų delegavo ir LOA.
Balandžio 19 dieną Klaipėdos universitete bus surengta konferencija „100 metų Lietuvos olimpiniam judėjimui“.
Ją sudarys dvi dalys: istoriniai moksliniai pranešimai ir įvairiapusiškos apskritojo stalo diskusijos, dalyvaujant olimpinių žaidynių dalyviams.
PRANEŠIMAI. Revizijos komisijos pranešimą skaitė LOA direktorė Enriketa Prunskienė, dėl LOA 2023 metų biudžeto vykdymo apyskaitos ir 2024 metų biudžeto – LOA iždininkė doc. dr. Aušra Lisinskienė, dėl 2024 metų veiklos plano – LOA viceprezidentas, prof. Algirdas Raslanas.
Suvažiavimas patvirtino šiuos dokumentus.
SPORTO MOKSLAS. Diskusijose kalbėjo LOA viceprezidentas, Kupiško rajono meras A. Raslanas ir vilnietis profesorius Juozas Skernevičius, kuris prisilietė prie 22 mokslo daktarų, apsigynusių disertacijas.
Abu profesoriai ypač apgailestavo, kad smarkai nuvertintas sporto mokslas, kuris išgyvena didelę krizę.
„Buvo laikai, kai po sezono atsikaitydavo treneriai, pakviečiant dalyvauti ir sporto mokslininkus bei sporto organizatorius. Dabar nieko panašaus nėra. Tikrai negaliu ramiai numirti, kada sporto mokslas atiduotas federacijoms, kuriose labai nedaug nusimanančių apie tikrąjį sportą, atletų rengimą ir sporto mokslą. Kas dabar atsitiko su sporto mokslu – tiesiog neįmanoma suprasti. Tai – tikra tragedija“, – išgyvena J. Skernevičius.
