Vaistininkai pastebi, kad pastaruosius keletą metų vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralios sudėties maisto papildus, ieško būdų praturtinti savo organizmą netradicinėmis, tačiau labai naudingomis medžiagomis. Vienu dažniausių pacientų pasirinkimu tampą beta gliukanai. Šios medžiagos siejamos ne tik su geresne organizmo apsauga nuo virusų, bet ir su cholesterolio bei cukraus kiekio kraujyje reguliavimu.
Kas iš tiesų yra beta gliukanai, kuo jie naudingi, o kam galbūt jų reikėtų vengti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė.
Kas yra tie paslaptingi beta gliukanai?
Beta gliukanai, tai – natūralūs polisacharidai, galintys stipriai stimuliuoti organizmo imuninę sistemą. Kadangi žmogaus organizmas jų pats negamina, šių medžiagų gauname su maistu arba su maisto papildais.
„Pagrindiniai beta gliukanų šaltiniai yra avižos, kviečiai ir kiti grūdai, taip pat mielės, grybai, tokie kaip šitake, maitake, reishi, dumbliai ir kai kurios bakterijos. Gaminant maisto papildus, beta gliukanai įprastai ir būna išgryninami iš šių šaltinių, išlaikant tokią pačią cheminę struktūrą, kokia būdinga gamtoje“, – pasakoja G. Stankevičienė.
Poveikis imunitetui priklauso nuo kelių faktorių
Vaistininkė paaiškina, jog beta gliukanai turi stiprų poveikį imuninei sistemai, kadangi skatina įvairių apsauginių organizmo ląstelių veiklą. Dėl šios priežasties, organizmas greičiau atpažįsta ir neutralizuoja į jį patekusius patogenus: virusus, bakterijas, grybelį. Negana to, beta gliukanai gali padėti organizmui greičiau atsigauti po ligų ar nusilpimo laikotarpių, skatinti žaizdų gijimą bei slopinti uždegiminius procesus.
„Kuo beta gliukano molekulė yra labiau išsišakojusi, tuo jos imunomoduliacinis poveikis organizme bus stipresnis. Kol kas tyrimai rodo, jog patį stipriausią poveikį imunitetui turi iš grybų ir mielių išskirti beta gliukanai, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybės. Štai beta gliukanai, išskirti iš avižų ir kitų grūdų, gali padėti mažinti cholesterolio kiekį ir reguliuoti gliukozės svyravimus kraujyje, prisidėti prie geresnės žarnyno veiklos. Beta gliukanai iš dumblių ir kitų bakterijų dar vis tyrinėjami, kaip nauji bioaktyvūs junginiai“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Kada ir kam verta vartoti beta gliukanus?
G. Stankevičienė atkreipia dėmesį, kad beta gliukanai nėra vaistas, o veikia prevenciškai ir stiprinančiai. Juos rekomenduojama vartoti žmonėms, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, vaikams, senjorams, dideliuose kolektyvuose dirbantiems ar besimokantiems asmenims.
„Beta gliukanai gali būti naudingi po įvairių infekcijų, antibiotikų vartojimo, patiriant didelį stresą, sergant lėtinėmis ligomis, esant sutrikusiam virškinimui. Yra tyrimų, rodančių, kad beta gliukanai gali padėti kovoti ir su onkologinėmis ligomis, kadangi jie gali aktyvinti imunines ląsteles ir antikūnius, stiprindami organizmo atsaką į ligos sukėlėjus,“ – sako vaistininkė.
Nors šios medžiagos laikomos saugiomis, G. Stankevičienė primena, kad tam tikrais atvejais jų vartoti nerekomenduojama. Jų geriau vengti sergant autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ar sisteminė raudonoji vilkligė. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į alergijas – jei asmuo patiria alerginių reakcijų dėl kontakto su tam tikrai grūdais, mielėmis ar grybais, reikia vengti iš atitinkamų šaltinių gautų beta gliukanų.
„Beta gliukanų nevartoti patarčiau ir tokiais atvejais, jei vartojami imunosupresantai, kadangi beta gliukanai stimuliuoja imuninę sistemą, o imunosupresantai veikia atvirkščiai – ją slopina. Taip pat beta gliukanai gali trikdyti kai kurių antibiotikų veiklą, todėl juos vartojant būtina daryti bent dviejų valandų pertrauką. Vaistininkė pabrėžia, jog vartojant bet kokius vaistus ir maisto papildus, visada reikia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Vis dėlto, anot vaistininkės, beta gliukanus galima sėkmingai derinti su kai kuriais vaistais – pavyzdžiui, avižų beta gliukanai cholesterolį mažina šiek tiek kitaip, nei tam įprastai vartojami statinai, todėl jų vartojimas kartu gali padėti geriau kontroliuoti būklę. Beta gliukanus naudinga vartoti ir su kitais imunostimuliatoriais (vitaminais C, D, cinku ir pan.), ypač po sunkių infekcinių ligų, tačiau reikėtų vengti per didelio gaunamų vitaminų kiekio dėl galimų šalutinių reakcijų.
Esminės beta gliukanų vartojimo taisyklės
Anot vaistininkės, suaugusiems žmonėms rekomenduojama beta gliukanų paros dozė yra apie 250 mg. Stiprinant organizmo imuninę sistemą, juos reikėtų vartoti ryte prieš valgį, maždaug 4–6 savaičių kursu, kurį galima vertingiausia kartoti pavasarį ir rudenį.
„Pavyzdžiui, cholesterolio mažinimui per parą reikėtų gauti iki 3 g avižų ar miežių beta gliukanų. O siekiant prebiotinio poveikio žarnyno mikrobiotai, patarčiau pradėti nuo mažesnės, 1 g dozės, vėliau didinant iki 3 g,“ – pataria G. Stankevičienė.
Ji primena, kad beta gliukanai turi kaupiamąjį poveikį, todėl imunitetui sustiprinti reikia bent 2–4 savaičių reguliaraus vartojimo, o per didelis jų kiekis papildomos naudos įprastai nesuteikia.
