Marytė Marcinkevičiūtė
Rugpjūčio 24-26 dienomis Klaipėdoje vyko Europos olimpinių akademijų asociacijos (EOA) ir Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) organizuojamas seminaras „Olimpinio judėjimo vaidmuo tarpusavio supratimui ir taikai”.
Pradėtas naujas EOA renginių ciklas „EOA seminarai“. Antrus metus LOA vadovaujančiai prezidentei, Klaipėdos universiteto Sporto rekreacijos ir turizmo katedros vedėjai, profesorei dr. Astai Šarkauskienei ir jos komandai buvo didelis iššūkis.
Kodėl būtent pirmąjį EOA renginių ciklą „EOA seminarai“ buvo patikėta surengti Lietuvoje?
„Balandžio mėnesį man laišką parašė EOA generalinis direktorius Soenke Schadwinkelis. Jis pristatė EOA idėją surengti regionines konferencijas – seminarus, kad būtų sudarytos sąlygos susitikti Europos olimpinių akademijų atstovams ir analizuoti aktualius olimpinio judėjimo klausimus.
Buvo planuojama po vieną seminarą organizuoti Vakarų Europoje, Šiaurės Rytų Europoje ir Pietryčių Europoje.
Jau tada direktorius pažymėjo, jog vasarą, turbūt, nepavyks surengti trijų seminarų, bet labai norėtų organizuoti bent vieną.
Nežinau kodėl, bet būtent aš sulaukiau šio pasiūlymo. Ilgai nesvarsčiusi sutikau. Pamąsčiau, jog turiu labai stiprią komandą ir mes pajėgūs priimti šį iššūkį. Taip pat supratau, jog pasiruošimas bus mano „vasaros atostogos“.
LOA tarybos narius puikiai pažįstu, todėl žinau, kad jais galiu pasitikėti. LOA tarybos posėdyje pristačiau pasiūlymą ir gavau tarybos narių pritarimą.
Įvertinus visas sąlygas ir aplinkybes, buvo nutarta seminarą organizuoti Klaipėdoje“, – sakė LOA prezidentė prof. dr. A. Šarkauskienė.
Pirmasis susitikimas su EOA atstovais įvyko dar šiemet pavasarį Klaipėdoje. Svečiai bendravo ir su Universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku, ką jie aptarė?
Buvo daug bendraujama su EOA atstovais elektroniniais laiškais, vyko pokalbiai nuotoliniu būdu per Zoom platformą.
Sudarius pirminį renginio planą detalesnei diskusijai, EOA atstovai – direktorius S. Schadwinkelis ir EOA stažuotę atliekanti Heidi Vanhanen – gegužės mėnesį atvyko į Klaipėdą.
Svečius priėmė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.
Rektorius pritarė seminaro organizavimo idėjai Klaipėdoje ir pasiūlė mūsų Universiteto paramą organizuojant šį renginį.
Kiek uostamiestyje dalyvavo Europos nacionalinių olimpinių akademijų prezidentų ir atstovų, Europos ir Lietuvos organizacijų vadovų?
Seminare dalyvavo EOA prezidentas prof. Manfredas Laemmeris ir aštuonių nacionalinių olimpinių akademijų prezidentai bei atstovai.
Seminare 49 asmenys dalyvavo nuotoliniu būdu. Diskusijose kalbėjo Malaizijos olimpinės akademijos prezidentas Nicholas Chanas, Vengrijos olimpinės akademijos atstovė Lilla Szijj bei kitų šalių atstovai, Ukrainos sportininkai, Lietuvos mokslininkai.
Turėjome visapusišką tiek šalies, tiek Klaipėdos miesto už sportą atsakingų ar su šia sritimi susijusių institucijų palaikymą.
Dalyvius pasveikino Švietimo, mokslo ir sporto viceministras dr. Linas Obcarskas, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
Puikiai žinau, kad visi šie žmonės labai užimti ir ypatingai jiems dėkoju už tai, kad į savo intensyvią dienotvarkę įtraukė ir mūsų renginį.
Seminaro dalyviams šių garbingų svečių parodytas dėmesys ir pasveikinimas padarė ypač didelį įspūdį. Kiekvienas pradėjo svarstyti, ar jie savo šalyje sulauktų tokio dėmesio ir palaikymo.
Seminare dalyvavo EOA prezidentas prof. Manfredas Laemeris, kokius įspūdžius jis išsivežė iš Klaipėdos?
EOA prezidentas, kaip ir visi dalyviai, labai dėkojo už viską ir pažymėjo, jog seminaras organizuotas profesionaliai, jo lygis labai aukštas.
EOA direktorius S. Schadwinkelis man pasakė: „Viskas gerai, bet yra vienas minusas“. Suklusai ir klausiu – koks? Jis sako, kad mes per aukštai iškėlėme kartelę ir kitiems bus itin sudėtinga pasiekti tokį lygį.
Tokie „minusai“, žinoma, labai malonūs. Labai džiugu, kad EOA prezidentas M. Laemeris Lietuvos olimpinę akademiją įvertino kaip pavyzdį kitoms nacionalinėms olimpinėms akademijoms.
Profesorius ypač vertina, kad LOA glaudžiai bendradarbiauja su universitetais, daug LOA narių yra mokslininkai.
Tai leidžia ne tik vykdyti edukacines veiklas, bet į olimpinį judėjimą ir jame vykstančius reiškinius žiūrėti kritiškai, pateikti mokslines įžvalgas, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti objektyvias žinias, praktiškai sprendžiant iškilusius klausimus, problemas.
Pagrindinė seminaro Klaipėdoje tema – ,,Olimpinio judėjimo galimybės ir ribos tarptautiniam supratimui ir taikai“, kas skaitė pranešimus ir ką lektoriai akcentavo?
Seminarą buvo patikėta pradėti man įvadiniu pranešimu. Ruošiant pranešimą tikrai nebuvo lengva.
Tematika sudėtinga, kiekvieną žodį reikėjo atsakingai apmąstyti. Tai ne tik sportas, tai gerokai daugiau.
Tokiais atvejais pagrindinė atrama yra oficialūs dokumentai, atsakingų asmenų ar organizacijų išreikštos nuomonės, paskelbtos rezoliucijos.
Pagrindinėje dalyje pranešimus skaitė penki lektoriai: prof. dr. Dionyssis Gangas (Tarptautinė olimpinė akademija), prof. dr. Jimas Parry (Prahos Karolio universitetas, Čekija), dr. Ansgaras Molzbergeris (Vokietijos sporto universitetas, Kelnas).
Profesorės dr. Marijos Bulatovos parengtą pranešimą perskaitė Laryssa Docenko (Ukrainos olimpinės akademijos direktorė) bei doc. dr. Olga Kuvaldina (Admirolo Makarovo nacionalinis laivų statybos universitetas, Ukraina).
Labai gaila, kad savo vizitą dėl šeimoje įvykusios netekties turėjo atšaukti prof. dr. M. Bulatova.
Tai išskirtinė asmenybė, kuri iki smulkmenų yra išanalizavusi olimpinio sporto istoriją, ją parašiusi daugybėje knygų – albumų ir dabar išgyvenanti karo baisumus.
Tai mokslininkė, turinti gilų teorinį seminaro tematikos supratimą ir praktinę patirtį.
Esminiai seminaro žodžiai buvo: sportas, karas, Ukraina. Šalių konfliktai, karas – kaip tai paliečia sportininkus, kaip tokiu atveju reaguoja ar turėtų reaguoti kitos šalys. Tai labai sudėtingi klausimai.
Vis dėlto pagrindinis teiginys, manau, yra prof. dr. M. Bulatovos išryškinti Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Tomo Bacho žodžiai, pasakyti 139 –ojoje TOK sesijoje 2022 metų gegužės 20 dieną, kad „Mūsų olimpinė misija nėra politinė misija. Mūsų olimpinė misija yra humanitarinė misija“.
Šiame seminarų cikle ekspertai ir NOA delegatai tiria aktualias olimpinio judėjimo problemas ir būdus, kaip jas pritaikyti nacionalinių olimpinių akademijų praktikoje. Kokie įspūdį paliko seminaras, kurie pranešimai jus sudomino?
Kiekvienas pranešėjas – tam tikros srities tyrėjas, ekspertas. Profesorius dr. D. Gangas palietė agresyvumo temą.
Sportinė agresija nėra priešiškumas, nėra ketinimas įžeisti. Tai tiesiog sportinė kova, saviraiška. Ji šių dienų pasaulyje yra kaip taikos idėja.
Prof. dr. J. Parry analizavo, ką reiškia sportas, kokia jo paskirtis. Profesorius pabrėžė, kad sportas nėra skirtas kažkam, jį reikia suprasti kaip reiškinį, įvertinti.
Dr. A. Molzbergeris domisi sporto istorija. Mokslininkas analizavo, kaip įvairaus rango varžybas vienu ar kitu laikotarpiu paveikė šalių konfliktai, karai.
Prof. dr. M. Bulatova sujungė sporto istorijos faktus su šių dienų Ukrainos realybe.
Profesorės pranešime buvo išryškintas tarptautinių sporto organizacijų dėmesys ir finansinė parama Ukrainos sportininkams.
Vertingas doc. dr. Olgos Kuvaldinos atliktas tyrimas, kuriame naudotas sudėtingas Delfi tyrimo metodas.
Esminis klausimas – kaip išsaugoti Ukrainos sporto talentus vykstant karui? Mokslininkų, trenerių bei sportininkų nuomonių pagrindu išskirta 10 svarbiausių poreikių.
Trys pagrindiniai – tai sportininkų pasirengimo lygio užtikrinimas, atsigavimas po treniruočių bei saugi treniravimosi aplinka.
Ar įdomi buvo diskusija „Karas Ukrainoje. Ką gali pasiekti olimpinis judėjimas?“
Taip, tai buvo tikra diskusija: pasitelkiami įvairūs faktai, išsakytos skirtingos nuomonės.
Ypatingai daug diskutuota dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo įvairaus rango tarptautinėse varžybose.
Labai reikšmingas ir savalaikis buvo Ukrainos sportininkų pasisakymas ir įsitraukimas į diskusiją nuotoliniu būdu.
Kartais susidarydavo nuomonė, kad žmonėms, nepatyrusiems Rusijos agresijos, sudėtinga suprasti tam tikrus niuansus.
Kaip Olga Kuvaldina, Ukrainos Admirolo Makarovo nacionalinio laivų statybos universiteto docentė, atsidūrė Klaipėdos universitete ir ką ji dėsto?
Tai ganėtinai įdomi istorija. Mūsų universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkai bendradarbiavo su ukrainiečių universiteto mokslininkais.
Manęs buvo paklausta, ar mes nenorėtume taip pat užmegzti partnerystės ryšių.
Admirolo Makarovo nacionalinio laivų statybos universitete taip pat yra rengiami sporto specialistai.
Prieš prasidedant karui, man parašė katedros vedėja doc. dr. O. Kuvaldina.
Po keleto dienų prasidėjo karas ir aš parašiau laišką, klausdama ar nereikia kokios pagalbos, kaip mes galėtume padėti.
Tuo metu atsakymo negavau. Maždaug po poros savaičių gavau žinutę, kad „Aš esu Klaipėdoje, ar galėtume susitikti?“
Pasirodo, O. Kuvaldinos vyras dirbo Klaipėdoje jau kelerius metus. Prasidėjus karui, ji su dvejų metų dukrele ir mama sėdo į mašiną ir išvyko iš savo gimtojo miesto Mikolajevo į Klaipėdą.
Lietuvos mokslo taryba, palaikydama Lietuvos akademinės bendruomenės nusiteikimą sudaryti sąlygas iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukusiems tyrėjams tęsti mokslinę veiklą Lietuvoje, inicijavo specialią priemonę skirti paramą įdarbinti mokslininkus ir doktorantus iš Ukrainos.
Tai sudarė galimybę Klaipėdos universitetui įdarbinti O. Kuvaldiną mokslo darbuotoja.
Ji jau atliko mokslinį tyrimą, kurio rezultatus pristatė seminare. Dabar yra rengiamas straipsnis.
Kokia seminaro dalyviams buvo sudaryta laisvalaikio, jeigu, žinoma, jo buvo, programa?
Laisvalaikio nebuvo daug. Įsimintiniausia, manau, buvo Klaipėdos universiteto dovana – iškyla Universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander“.
Iškylos metu Klaipėdos universiteto prof. Vytautas Paulauskas seminaro dalyviams labai įdomiai papasakojo apie uostą, mokomojo burlaivio ekspedicijas, atsakė į iškilusias klausimus.
Antrąją seminaro dieną po vakarienės svečiai neskubėjo į viešbutį. Buvo laba šiltas ir gražus vakaras, seminaro dalyviai galėjo susipažinti ir su Klaipėdos senamiesčiu.
Malonu buvo skaityti, kai vienas iš seminaro dalyvių parašė: „Nuostabūs žmonės nuostabioje vietoje“.
Dar katrą noriu padėkoti visiems seminaro dalyviams, organizatoriams, parteriams už dalyvavimą seminare ar prisidėjimą jį organizuojant.
Ačiū gerbiamam EOA prezidentui prof. M. Laemerui už iniciatyvą ir didelį darbą organizuojant šį seminarą.
Nuoširdus ačiū seminaro dalyviams, ypatingai pranešėjams – prof. dr. D. Gangui, prof dr. J. Parry, dr. A. Molzbergeriui, prof. dr. M. Bulatovai bei doc. dr. O. Kuvaldinai.
Labai didelį darbą atliko seminaro personalas – S. Schadwinkelis (EOA) ir H. Vanhanen (EOA), LOA viceprezidentas prof. Algirdas Raslanas ir LOA direktorė Enriketa Prunskienė. Dėkoju jiems.
Ir, žinoma, ačiū mūsų partneriams Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos universitetui.
Išvardijau tik dalelę žmonių, bet bendrą atmosferą kūrė visi – viešbučio administracija, restoranų darbuotojai, vairuotojai, netgi gatvėje sutikti malonūs Lietuvos žmonės. Ačiū visiems.
