Anksčiau būdavo įprasta girdėti sąvoką „vyrai neverkia“, dabar dabartiniais laikais populiaresne tampa frazė „liūdėti gali visi“. Naujos žmonių kartos atstovų požiūris išties keičiasi, o vis daugiau dėmesio skiriama ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.
Pasak psichologės Karolinos Gurskienės, užslopintos emocijos niekur nedingsta ir anksčiau ar vėliau vis tiek prasiveržia, tad, jaunesnės kartos požiūris į psichinę sveikatą ir rūpestis ją išties džiugina.
Pasak K. Gurskienės, užgniaužti jausmai kažkada vis tiek pasireiškia ir nebūtinai tada, kai yra suplanuota ir nebūtinai nukreipta į tuos, kuriems turėtų būti adresuoti. Specialistė pastebi, kad jaunesnioji karta gilinasi į jausmus, bando juos pažinti, tinkamai reikšti ir eiti sąmoningumo, ne vien griežtų taisyklių keliu.
Jaunoji karta labiau atsisuka į save ir bando gyventi ne tik, kaip reikia, bet ir paklausiant savęs, o kaip nori.
„Išsiaiškinus, kad nelabai daug turiu empatijos, lengviau ją išsiugdyti, nei visą gyvenimą apsimesti, kad ją turiu, tik nenoriu ir nenaudoju, nes jausti nori visi, tik ne visi supranta, kad gali sau tai leisti“, – pabrėžia psichinės sveikatos specialistė.
Tiesa, savo emocinei sveikatai jaunimas skiria dėmesio ne tik tada, kai kažkas negerai, bet ir prevenciškai – nuolatinė psichinė higiena jiems suprantama ne mažiau, nei fizinė.
„Kaip svarbu valytis dantis ar tvarkytis namus, lygiai taip yra svarbu palaikyti švarą ir tvarką savo galvoje. Ši karta auga su aiškesne žinia, kad žmogaus kūnas, protas ir emocijos sudaro vientisą sistemą, kurioje kiekviena iš dalių turi teisę sirgti, negaluoti ar pavargti tinkamai funkcionuoti“, – sako K. Gurskienė.
Psichologės teigimu, perdegimas yra emocinis, protinis ir fizinis išsekimas, sukeltas pernelyg didelio streso darbinėje srityje. Nors atrodytų žmogui labai patinka jo darbas ir dar visai neseniai su dideliu užsidegimu neskaičiavo valandų, patyręs perdegimą jis kardinaliai pasikeičia ir nebenori nieko. Iš motyvuoto žmogaus tampa apatišku, iš kupino idėjų tampa negebančiu jų generuoti, iš entuziastingo – melancholišku.
Tiesa, dažnai nutinka ir taip, kad susirgus protui, ima sirgti ir kūnas. „Perdegimo sindromą jaučiantys žmonės dažnai negaluoja, jų imunitetas tampa nebeatsparus ligoms ir nebepajėgus kovoti, jis irgi išsenka. Kitaip tariant, perdegimas įspėja, kad nesugebėjus atrasti laiko poilsiui, teks skirti jo ligai“, – akcentuoja psichinės sveikatos specialistė.
Psichologė pastebi, kad anksčiau daugiau žmonių dirbo fizinį darbą, dėl to ženkliai daugiau judėdavo, būdavo fiziškai aktyvesni, o jų darbai sutapdavo su dienos ritmu. Tad, nusileidus saulei jau ir laukų niekas neardavo, nei prie gyvulių neprisėsdavo, o šiuolaikinis žmogus dažniausiai dirba protinį darbą, o tam, atrodo, saulė ar paros kaita didelės įtakos nedaro.
Darbas prie kompiuterio nepriklauso nuo oro, lauko temperatūros, tad, dažnai saulės šviesą atstoja stalinė lempa, o kartais kompiuteris galvoje beveik be pertraukų, todėl lengva pamiršti saiką ir neskirti pakankamai dėmesio darbo ir poilsio režimui.
Sportas24.lt
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos“.
